Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Loretai Masiulionytei, Marijui Normantui

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas (pripažintas kaltu už baudžiamųjų nusižengimų padarymą), paskutinius kartus:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, paskirta – 65 MGL (3250 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. spalio 13 d.

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 65 MGL (3250 eurų) bauda,

- Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą;

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 258 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirta nedelsiant atlikti 1 metų dalį galutinės bausmės, o neatlikta bausmės dalis atidėta 2 metams Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos tarpusavy ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirta nedelsiant atlikti 1 metų dalį galutinės bausmės, o neatlikta bausmės dalis atidėta 2 metams.

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą bei sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo 2022 m. liepos 21 d., apie 12.00 val. iki 2022 m. liepos 24 d. apie 15.20 val., išdaužęs lango stiklo paketą, 300 eurų vertės, įsibrovė į namą, (duomenys neskelbtini), kur, ieškodamas vertingų daiktų, sudaužė 120 Eur vertės grindų plytelę, sulaužė 150 eurų vertės patalynės dėžę, suplėšė 800 eurų vertės čiužinį, sulaužė 220 eurų vertės paveikslo rėmą ir sudaužė 50 eurų vertės rėmo stiklą, viso sugadino turto už 1640 eurų, ir iš namo vidaus pagrobė 25 auksinius žiedus, kurių vieneto kaina 400 eurų, bendros 10 000 eurų vertės, auksinius 500 eurų vertės auskarus, auksinius 200 eurų vertės auskarus, auksinę 500 eurų vertės grandinėlę, auksinį 500 eurų vertės širdelės formos pakabuką, auksinę 200 eurų vertės grandinėlę, auksinį 300 eurų vertės medalioną su skorpiono ženklu, moteriškus 120 eurų vertės kvepalus „Si“, vyriškus 120 eurų vertės kvepalus „Dior Savage“, diabetikams skirtą 30 eurų vertės cukraus matavimo aparatą, sidabrinį 120 eurų vertės saulės formos papuošalą, 3 auksines grandinėles, kurių vienos vertė 300 Eur, bendra vertė – 900 Eur, 200 Eur vertės sidabrinių papuošalų (auskarų ir pakabuko) komplektą, 3 komplektus sidabrinių auskarų, kurių vieno komplekto vertė 100 Eur, bendra vertė 300 Eur, 150 Eur vertės delninukę, 4 komplektus auksinių auskarų, kurių vieno komplekto vertė – 200 Eur, bendra vertė 800 Eur, 120 Eur vertės dvylikos sidabrinių šauktų komplektą dėžutėje, viso pagrobė turto už 15 060 Eur, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą sugadino svetimą, nukentėjusiesiems R. M. ir V. M. priklausantį 1640 eurų turtą ir pagrobė didelės vertės – 15060 eurų jų turtą.

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. J. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Jam labai gėda dėl savo veiksmų, nori nukentėjusiųjų atsiprašyti, atlikęs bausmę bandys padarytą žalą atlyginti. Dėl įvykio nurodė, kad buvo atvažiavęs pas pažįstamą, gyvenantį šalia nukentėjusiųjų, ir pamatė, kad namo šeimininkai dedasi lagaminus, todėl suprato, jog jie išvažiuoja atostogauti. Iki įvykio namo nestebėjo, tai, kad namo šeimininkai išvyksta, sužinojo atsitiktinai. Įvykio naktį su akmeniu išdaužė nukentėjusiųjų namo langą, išėmė stiklus ir įlindo į namo vidų. Apėjo visą namą, apsižiūrėjo, ieškodamas vertingų daiktų, išvertė visus namie buvusius daiktus. Rado aukso dirbinių, didžiausią jų dalį rado paslėptus virtuvėje, suvyniotus į maišiuką, buvusį po įrankiais. Tiksliai kiek buvo žiedų nepamena, bet 25 nebuvo. Virtuvėje po įrankiais buvo 10-15 žiedų. Juos skaičiavo, nes vėliau juos pardavinėjo. Vykdydamas vagystę diabetu sergančių žmonių aparato ir kvepalų neėmė. Nusikaltimą įvykdė todėl, kad 2022 m. liepos 25 d. jo (A. J.) atžvilgiu buvo priimtas teismo nuosprendis ir jis manė, jog jam bus skirta didelė bausmė, dėl ko reikės pinigų. Taip pat įvykio metu buvo bloga situacija šeimoje, kadangi vaikas turėjo problemų su sveikata. Įvykio metu jis (A. J.) niekur nedirbo, bet buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, jo žmona taip pat niekur nedirbo. Pripažįsta, jog išdaužė stiklo paketą, sulaužė patalynės dėžę, suplėšė čiužinį, sulaužė paveikslo rėmą, dužo stiklas, pavogė auksinius auskarus – kiek buvo nepamena ar pora, o gal dvi poros, taip pat pavogė auksines grandinėles, kurių viena buvo su širdelės formos pakabuku, auksiniu skorpionu, kiek pamena, - buvo ir saulės formos papuošalas, papuošalų rinkinys, sidabriniai auskarai bei delninukė. Nepripažįsta, kad pavogė 25 auksinius žiedus, nes jų tiek nebuvo, taip pat nepagrobė ir sidabrinių šaukštų. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino, nes buvo netinkamas advokatas. To paties teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jis visgi prisipažįsta dėl viso kaltinime nurodomo turto, t. y. kad pagrobė tiek kaltinime nurodomus 25 auksinius žiedus, tiek kvepalus, kokia buvo jų talpa nepamena. Pavogė ir sidabrinius šaukštus, kurie buvo dėžutėje, ką su jais darė – nepamena, bet pamena, kad jų parduoti nepavyko.

Teisiamojo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 26 d., kaltinamasis A. J., po to, kai buvo pagarsintas prokuroro iniciatyva pakeistas kaltinamas, nurodė, jog kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai, paaiškino, kad per pertrauką tarp teismo posėdžių labiau apgalvojo padarytą nusikaltimą ir mano, jog iš tiesų galėjo pavogti būtent tuos daiktus ir tiek daiktų, kiek nurodo patys nukentėjusieji, nes jie geriau žino, kokie jų daiktai buvo pagrobti, todėl reikėtų vadovautis nukentėjusiųjų parodymais, jeigu jie nurodo, kad tuos daiktus jis pavogė, vadinasi taip ir buvo. Nurodė, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, atsižvelgiant į tai, jog po to, kai baudžiamojoje byloje buvo pakeistas kaltinimas, kaltinamasis kaltę pripažino pilnai ir davė parodymus, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo 2022 m. spalio 20 d. apklausos metu įtariamasis A. J. nurodė, kad parodymus duos kitos apklausos metu, kadangi nori, jog apklausoje dalyvautų jo advokatė G. L. Poziciją dėl kaltės taip pat išreikš kitos apklausos metu (b. l. 83).

Ikiteisminio tyrimo 2022 m. lapkričio 30 d. apklausos metu įtariamasis A. J. nurodė, kad poziciją dėl kaltės išreikš ir parodymus duos susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 89).

Ikiteisminio tyrimo 2023 m. sausio 5 d. apklausos metu įtariamasis A. J. nurodė, kad dėl kaltės ir parodymų savo pozicijos neišreikš, kadangi nedalyvauja jo advokatė (b. l. 99).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. M. nurodė, kad jam ir sutuoktinei esant išvykus, gavo pranešimą iš giminaitės, prižiūrėjusios jų namą, kad buvo įvykdyta vagystė. Grįžę pamatė baisų vaizdą, viskas namuose buvo išversta, kruopščiai apieškota. Dėl to jautėsi sukrėsti, nes buvo įsiveržta į jų erdvę, pagrobtas turtas. Iš pradžių surašė, kas buvo pavogta, o po to dar pastebėjo, kad trūksta daugiau daiktų. Paaiškino, kad auksinius žiedus dar sovietmečiu iš (duomenys neskelbtini) parvežė jo tėvas, jis (nukentėjusysis) pats tų žiedų neskaičiavo, tą darė jo žmona, nes jo tėvas tuos žiedus buvo jai atidavęs. Tikrai žino, kad tų žiedų buvo ne mažiau nei dvidešimt. Tie žiedai buvo laikomi atskirai, o papuošalai, kuriuos jie su žmona nešiojo – laikomi irgi atskirai. Tie sovietiniai auksiniai žiedai nebuvo nešioti, jie visi buvo su kainomis. Jis pats turėjo du žiedus – tai vestuvinį ir žiedą su briliantu, šie abu žiedai taip pat buvo pavogti. Kai rengė ieškinį, pavogto turto kainas nustatė pagal internete rastas tokio turto kainas, atsižvelgdami į papuošalo svorį, dydį. Nurodė, kad tie 25 sovietiniai žiedai visi vienodos vertės, po 400 Eur. Jo nešioti žiedai nebuvo tos pačios vertės. Kai nustatinėjo pagrobto turto vertę, tai tiesiog apsitarė tarpusavy, pažiūrėjo internete panašių daiktų kainas ir taip nustatė. Nustatė analogijos principu. Žiedus sulygino su dabartiniais žiedais, tada internete pasižiūrėjo, kiek gramas aukso kainavo tais laikais ir kiek dabar. Tie sovietiniai žiedai buvo moteriški, buvo vestuviniai žiedai. Nustatyta vertė nėra pagrįsta kokiais nors įrodymais, tiesiog tai jų paskaičiavimai. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (t. 1, b. l. 40). Paaiškino, jog parodymuose ir civiliniame ieškinyje nurodyti daiktai, papuošalai skiriasi, nes ne iš karto viską pastebėjo. Parodymuose nenurodė apie savo vestuvinį žiedą ir žiedą su briliantu, bet tikrai tokius žiedus turėjo, užsidėdavo tik švenčių progomis, kodėl nenurodė šių papuošalų ikiteisminio tyrimo metu – paaiškinti negali. Galimai į bendrą žiedų skaičių buvo įrašyti tie žiedai. Atakydamas į klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad tikslaus skaičiaus jis pavogtų žiedų nurodyti negali, vertės taip pat, nes nežinojo iš anksto, kad bus apvogti namai ir inventorizacijos neatlikinėjo. Apie pagrobtą turtą daugiau paaiškinti galėtų jo žmona ir uošvienė. Taip pat paaiškino, kad sugadinto turto vertė paskaičiuota ir pagal tai, kad įsibraunant į namą buvo sudaužyta grindų plytelė, bet žala padaryta didesnė, nes reikia keisti ne vieną plytelę, bet ir aplink ją esančias – viso 5 plyteles. Sudaužytos vienos plytelės vertė – 120 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Taigi, iš to, kas aptarta, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. J. kaltę dėl kaltinime nurodyto turto pagrobimo įsibrovus į nukentėjusiųjų namą bei kaltinime nurodyto turto sugadinimo, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį.

Bausmės skyrimas ir su tuo susiję klausimai

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 straipsnyje, numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 dalį). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog šias veikas kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę A. J., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, nusikaltimai baigti) kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), į nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis, nors yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau praeityje ne kartą teistas, tame tarpe ir už turtinius nusikaltimus (t. 1, b. l. 115-122, 124-156), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 108-113), iki bausmės atlikimo nedirbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos – įsidarbino iš esmės tik jau baigiant nagrinėti šią baudžiamąją bylą. Aptartos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo ankstesniais teistumais, iš esmės neigiamai charakterizuoja A. J. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Nors kaltinamasis akcentavo, kad nori rūpintis šeima, prižiūrėti sveikatos problemų turintį mažametį vaiką, tačiau teismas pažymi, jog aplinkybės, jog kaltinamojo mažametis vaikas turi sveikatos problemų, ką patvirtina ir į bylą pateikti dokumentai, buvo žinomos iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (tą teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats kaltinamasis) ir, akivaizdu, tai nepaskatino kaltinamojo savo tikslų gyvenime siekti teisėtais būdais ir nesutrukdė įvykdyti nagrinėjamų nusikalstamų veikų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. J. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos atsakomybę šias veikas numatančių BK straipsnių sankcijose įtvirtintos griežčiausios – laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas neviršijantis sankcijų vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Skirtinos bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. J. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. J. buvo nuteistas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu 4 metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant nedelsiant atlikti 1 metų dalį galutinės bausmės, o neatlikta bausmės dalis atidėta 2 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, paskiriant nedelsiant atlikti 1 metų dalį galutinės bausmės, o neatlikta bausmės dalis atidėta 2 metams, paliekant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskirta bausme, prie minėtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės. Pridėtinos bausmės dalies dydis nustatytinas įvertinus šiame nuosprendyje jau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

BK 75 straipsnio 3 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepriskirtinos sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl šiuo atveju yra sąlygos spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką A. J. padarė iki Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo taip pat atidėtas, teismui nebuvo pateikta duomenų, kad po 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžio priėmimo A. J. būtų padaręs dar ir kitų nusikalstamų veikų. Teismui nėra pateikta duomenų, jog A. J. būtų pažeidęs probacijos sąlygas; po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įsidarbino, kas leidžia teismui spręsti, jog nepaisant to, jog A. J. praeityje yra ne sykį teistas, tačiau sugeba pasidaryti išvadas dėl savo elgesio ir jo elgesyje stebima pozityvi dinamika.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus kaltinamajam paskirtos bausmės terminą, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidedamas, nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 9, 10 punktuose. Teismo vertinimu, būtent tokios kaltinamajam A. J. skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir jos atlikimo dalinis atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į A. J. paskirtą nedelsiant atliktiną bausmės dalį įskaitytinas vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi įskaitytas bei atliktas bausmės laikas (realaus laisvės atėmimo).

Dėl kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji V. M. ir R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 18386,92 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, 4000 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (t. 2, b. l. 29-53). Ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusieji neteko turto, dėl įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, t. y. poilsiaudami užsienyje sužinojo, kad buvo įsibrauta į jų namus, dėl ko jie privalėjo nutraukti atostogas ir grįžti namo. Be to, daugelis pavogtų daiktų buvo brangūs asmeniškai nukentėjusiesiems. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusieji, reikalaudami priteisti turtinę žalą, siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu jam pareikštą ieškinį pripažino. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai ir turtinė žala priteistina iš kaltinamojo.

Kaip minėta, byloje pareikštu ieškiniu nukentėjusieji taip pat prašo priteisti ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Akivaizdu, kad nukentėjusieji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – dėl jo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų turtui, buvo sujaudinti, patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažeminti – jų atostogų metu buvo įsilaužta į jų namą, kur, ieškodamas vertingų daiktų kaltinamasis sujaukė namus, ten buvusią tvarką, tokiu būdu akivaizdu, buvo pažeista nukentėjusiųjų asmeninė erdvė, kas, natūralu, asmenims gali sukelti tiek fizinius nepatogumus, tiek ir dvasinius, sukelti nesaugumo jausmą; vagystės metu buvo pagrobti asmeniniai daiktai, kurie nukentėjusiesiems buvo reikšmingi ne tik materialine prasme, bet ir dvasine, todėl, teismo vertinimu, nukentėjusieji dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų partyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas įvertina tai, jog, visgi, teismui nebuvo pateikta duomenų, jog dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos sukeltų padarinių nukentėjusieji patyrė tokius stiprius išgyvenimus, kad būtų reikėję kreiptis į specialistus, nėra duomenų, jog nukentėjusieji turėjo keisti gyvenimo būdą ar patyrė kitas ilgalaikes pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, jog paprastai teismų priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos tokios kategorijos bylose yra nuo 200 Eur iki 1 500 Eur, o nukentėjusieji prašė jiems priteisti po 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai priteistina 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusieji pateiktame civiliniame ieškinyje iš kaltinamojo taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota pozicija, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į tokią formuojamą teismų praktiką baudžiamosios bylose, nukentėjusiesiems 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą priteistinos ne nuo ieškinio padavimo teismui dienos, o nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiuosius viso proceso metu atstovavo jų įgaliotas atstovas advokato padėjėjas R. K., į bylą yra pateikti nukentėjusiųjų išlaidas teisinei pagalbai pagrindžiantys dokumentai (t. 2, b. l. 95), nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. J.

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:

Po tyrimo likę du tamponai su kraujo nuoplovomis iš įvykio vietos, po tyrimo supakuoti į voką, užantspauduotą, užplombuotą klijuojamąja plomba „Lietuvos Kriminalistinių tyrimo centras A013261“, tamponas su A. J. seilių lyginamuoju pavyzdžiu (po 2022 m. lapkričio 10 d. tyrimo), supakuotas į voką, užantspauduotą, užplombuotą klijuojamąja plomba „Lietuvos Kriminalistinių tyrimo centras A013288“,

saugomi Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini,

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti A. J. subendrintą – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. J. 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti A. J. galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, 9, 10 punktais, A. J. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatyti, jog A. J. privalo nedelsiant atlikti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. J.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nebendrauti su A. D., E. O., 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į A. J. paskirtą nedelsiant atliktiną bausmės dalį įskaityti vykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį įskaitytą bei atliktą bausmės laiką.

Bausmės pradžią A. J. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos dienos.

A. J. kardomųjų priemonių neskirti.

Nukentėjusiųjų V. M. ir R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jų naudai priteisti 18386,92 Eur (aštuoniolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 92 centus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, 2000 Eur (du tūkstančius eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20386,92 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo dienos bei 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

du tamponus su kraujo nuoplovomis iš įvykio vietos, po tyrimo supakuotus į voką, užantspauduotą, užplombuotą klijuojamąja plomba „Lietuvos Kriminalistinių tyrimo centras A013261“,

tamponą su A. J. seilių lyginamuoju pavyzdžiu (po 2022 m. lapkričio 10 d. tyrimo), supakuotą į voką, užantspauduotą, užplombuotą klijuojamąja plomba „Lietuvos Kriminalistinių tyrimo centras A013288“,

saugomus Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.