Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį, 454 straipsnio 4 dalį ir 459 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D., būdamas (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 16 d., 15.25 val., (duomenys neskelbtini), iš pardavėjo UAB „Ž“ gavėjui UAB „S“ už atlygį vežė krovinį (smėlį) su transporto priemone „KAMAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas licencijos. MB „G“, vykdydama krovinių vežimą už atlygį krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabas (puspriekabes), didesnė kaip 3,5 tonos, neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos. MB „G“ laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2021 m. birželio 16 d. už krovinių vežimą už atlygį gavo 3 224,10 EUR pajamų. Tokiu būdu G. D., būdamas MB „G“ direktoriumi vertėsi ūkine komercine veikla, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija. Tokiais veiksmais G. D. pažeidė 1996 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso Nr. 1-1628, 8 straipsnio 1 dalį.

Taip pat G. D. nepateikė savo tachografo registracijos lapų ar vairuotojo kortelės su duomenimis ar ranka darytų įrašų apie savo veiklos laikotarpius nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. birželio 16 d. 15.25 val. Vairuotojas taip pat nepateikė nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. birželio 16 d. 15.25 val. vairuotojo veiklos laikotarpius patvirtinančio dokumento „Blanko, naudojamo patvirtinti vairuotojo veiklos laikotarpius pagal reglamentą (EB) Nr. 561/2006 ar Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR)“ ar kitų dokumentų. Be to, G. D., būdamas vairuotoju, vežė smėlį maršrutu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) transporto priemone, kurioje pakrautas birus krovinys buvo neuždengtas. Tokiais veiksmais G. D. pažeidė N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų 6 punktą, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 208 ir 209 punktus. 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 36 straipsnio 1 dalį.

G. D. teisme savo kaltę pripažino visiškai, apgailestavo dėl nusižengimų, (duomenys neskelbtini) veikla žadėjo neužsiimti, kol negaus licencijos. Patikslino, kad UAB „G“ yra (duomenys neskelbtini) įmonė. Įmonė pajamas už krovinių pervežimą gavo, tačiau „KAMAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jam kaip fiziniam asmeniui, o ne įmonei. Už krovinių pervežimą gautas metų uždarbis nėra toks didelis, iš kaltinime nurodytos sumos dar reikia atskaičiuoti kuro sąnaudas ir kelių mokesčius. Veikla nebuvo intensyvi, paslaugos teiktos daugiau privačiam sektoriui. Taip pat atkreipė dėmesį, kad jis neatsisakė pateikti tachografo duomenis, kaip nurodyta skunde, tiesiog transportavimo metu nebuvo į tachografą įdėjęs popierinės, taip vadinamos, „šaibos“. Galiojančios vairuotojo kortelės neturėjo, nes jam ji buvo nereikalinga, neplanavo važiuoti su naujomis mašinomis, dirbti (duomenys neskelbtini). Jis nežinojo, kad reikalingos licencijos pervežimui. Jo tėvas yra (duomenys neskelbtini) ir užsiima (duomenys neskelbtini), tačiau jam kaip (duomenys neskelbtini) licencija nėra reikalinga. Matyt, neteisingai suprato, kad ir jam licencijos vykdant (duomenys neskelbtini) nereikia. Kai sužinojo, kad reikalinga licencija, nusprendė transporto priemonę parduoti, nes negalėjo vykdyti veiklos ir šeimos išlaikymui reikėjo pinigų. Pripažino, kad vežė neuždengtą krovinį ir apgailestavo, kad neskyrė tam pakankamai laiko.

Tyrimo metu G. D. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad yra MB „G“ (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią transporto priemonę „KAMAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas licencijos. Licencijos atlikti pervežimus neturėjo, nes nežinojo, kad ji yra reikalinga, tai sužinojo tik kai buvo sustabdytas Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų patikros metu ir ėmėsi veiksmų pašalinti visus nesklandumus. Surado transporto vadybininkę, kuri bus įdarbinta nuo 2021 m. birželio 28 d. Nuoširdžiai gailisi nesilaikęs reikalavimų, taip nutiko dėl nežinojimo (b. l. 7).

Be G. D. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 127 straipsnio 1 dalyje, 454 straipsnio 4 dalyje ir 459 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: G. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 4-6); suteiktų pervežimo paslaugų pajamų sąskaitos apyvartos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2021 m. birželio 16 d. MB „G“ už krovinių vežimą už atlygį gavo 3224,10 EUR pajamų (b. l. 8); fotonuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip buvo pakrauta transporto priemonė „KAMAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11); krovinio gabenimo važtaraštis, patvirtinantis, kad 2021 m. birželio 16 d. iš pardavėjo UAB „Ž“ gavėjui UAB „S“ už atlygį transporto priemone, „KAMAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia MB „G“ buvo vežamas krovinys – smėlis (b. l. 10); transporto priemonės registracijos liudijimas, iš kurio matyti, kad transporto priemonė „KAMAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. D. (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Pagal 1996 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso Nr. 1-1628, 8 straipsnio 1 dalį, keleivių vežimo autobusais, krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys licenciją arba leidimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Draudžiama vykdyti licencijuojamą keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą neturint galiojančios licencijos ar leidimo arba tuo atveju, kai licencijos ar leidimo galiojimas sustabdytas. Administracinė atsakomybė už vertimasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), numatyta ANK 127 straipsnio 1 dalyje.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad G. D., būdamas MB „G“ direktoriumi, vertėsi ūkine komercine veikla, t. y. 2021 m. birželio 16 d., 15.25 val., iš pardavėjo UAB „Ž“ gavėjui UAB „S“ už atlygį vežė krovinį (smėlį) su transporto priemone „KAMAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabas (puspriekabes), didesnė kaip 3,5 tonos, vienerių metų laikotarpiu (nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2021 m. birželio 16 d.) gavo 3 224,10 EUR pajamų už atlygintiną krovinių vežimą, tačiau licencijos (leidimo) tokiai veiklai neturėjo, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį.

Pagal transporto priemonės registracijos liudijimą „KAMAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. D., todėl iš kaltinimo šalintina faktinė aplinkybė, jog ši transporto priemonė priklauso „G“.

Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtintų N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų 6 punktas numato, kad visais atvejais visi krovinių vežimo dalyviai (siuntėjas, krovėjas ir vežėjas) privalo užtikrinti tinkamą krovinių išdėstymą bei tvirtinimą. KET 208 punktas numato, kad krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad: 1) neblogintų vairuotojui matomumo; 2) nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti; 3) neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio ženklų, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų; 4) nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos; 5) nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių. KET 209 punkte numatyta, kad krovinio padėčiai ir būklei transporto priemonėje neatitinkant Taisyklių 208 punkto reikalavimų, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jeigu to padaryti negalima, – toliau nebevažiuoti. Administracinė atsakomybė už krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimą įtvirtinta ANK 459 straipsnio 1 dalyje.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad G. D., vairuodamas transporto priemonę „KAMAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežė smėlį maršrutu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), neuždengęs pakrauto krovinio. Aplinkybė, kad vežamas krovinys nebuvo uždengtas užfiksuota fotonuotraukoje, todėl jo veiksmai atitinka ANK 459 straipsnio 1 dalyje įtvirtino administracinio nusižengimo sudėtį.

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 36 straipsnio 1 dalis numato, kad jei vairuotojas vairuoja transporto priemonę su joje sumontuotu analoginiu tachografu, tai paprašytas įgalioto kontroliuojančio pareigūno jis turi būti pasirengęs pateikti: 1) einamosios dienos registracijos lapus ir praėjusias 28 dienas naudotus registracijos lapus; 2) vairuotojo kortelę, jei ją turi, ir 3) tą dieną ir praėjusias 28 dienas ranka darytus visus įrašus ir atsispausdintus spaudinius, kaip reikalaujama šiame reglamente ir Reglamente (EB) Nr. 561/2006. Pagal ANK 454 straipsnio 4 dalį keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių kelių transporto priemonių ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų iš vairuotojo kortelės ar jų dalies už teisės aktuose nustatytą laikotarpį nepateikimas, neužpildytų ar ne pagal reikalavimus užpildytų tachografo registracijos lapų pateikimas ir (ar) privalomų ranka daryti įrašų ar vairuotojo kortelės nepateikimas, ir (ar) privalomų vairuotojo veiklos laikotarpių neįrašymas į vairuotojo kortelę ar vairavimas nenaudojant vairuotojo kortelės užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 454 straipsnio 4 dalį.

Nustatyta, kad G. D. nepateikė savo tachografo registracijos lapų ar galiojančios vairuotojo kortelės su duomenimis ar ranka darytų įrašų apie savo veiklos laikotarpius nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. birželio 16 d. 15.25 val. Be to, jis nepateikė ir nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. birželio 16 d. 15.25 val. vairuotojo veiklos laikotarpius patvirtinančio dokumento „Blanko, naudojamo patvirtinti vairuotojo veiklos laikotarpius pagal reglamentą (EB) Nr. 561/2006 ar Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR)“ ar kitų dokumentų, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 454 straipsnio 4 dalį. Pastebėtina, kad kaltinimo esmės nekeičia G. D. nurodyta aplinkybė, jog jis neatsisakė pateikti tachografo duomenis, kaip nurodyta skunde, tiesiog transportavimo metu nebuvo į tachografą įdėjęs tachografo registracijos lapo, kaip teigė teismo posėdžio metu. Bet kuriuo atveju, tikrinimo metu G. D. nepateikė tachografo registracijos lapų, kuriuose būtų užfiksuota informacija apie transporto priemonės judėjimą ir jos vairuotojo darbo etapus.

Už ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nustatyta bauda nuo 390 EUR iki 1 100 EUR, už ANK 454 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – nuo 160 EUR iki 350 EUR, o už 459 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – vairuotojams bauda nuo 60 EUR iki 100 EUR, ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo 100 EUR iki 300 EUR.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje ir vienas nusižengimas, susijęs su ekonomika ir verslo tvarka), G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama G. D. asmenybė – baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau už analogiškų nusižengimų padarymą nebaustas, dirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti G. D. už kiekvieną iš padarytų administracinių nusižengimų paskyrus minimalias ANK 127 straipsnio 1 dalies, 454 straipsnio 4 dalies ir 459 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas baudas. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 127 straipsnio 4 dalis numato, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju iš krovinių vežimo veiklos G. D. gavo 3 224,10 EUR pajamų, be to, akivaizdu, jog be transporto priemonės – „KAMAZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso G. D., krovinių vežimo veikla būtų neįmanoma, darydamas administracinį nusižengimą G. D. nuolat naudojo minėtą transporto priemonę, todėl ji laikytina administracinio nusižengimo įrankiu, t. y. konfiskuotinu turtu (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, G. D. nurodė, kad šiuo metu transporto priemonę yra pardavęs, todėl jos konfiskavimas natūra neįmanomas. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad G. D. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą, vykdydamas veiklą neturėjo tikslo jos nuslėpti, (duomenys neskelbtini) veiklos nebevykdo, nusižengimas padarytas dėl norminių aktų reikalavimų nežinojimo, todėl G. D. atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikant jam baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės, vertės ir iš veiklos gautų pajamų konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 390 EUR dydžio baudą.

G. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 454 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 160 EUR dydžio baudą.

G. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir G. D. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 390 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –21136065998.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.