- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-25
- Bylos Nr.
- 2-1879/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mas Baltic“
- Atsakovas
- N. K.
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mas Baltic“ ir atsakovo N. K. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-841-372/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mas Baltic“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kesonas“, N. K., K. K. ir akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Trečiasis asmuo V. M.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams BUAB „Kesonas“, N. K., K. K., AB „Swedbank“ ir prašė pripažinti BUAB „Kesonas“ bei N. K. 2011 m. vasario 18 d. sudarytus pastatų pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais, priteisti BUAB „Kesonas“ iš N. K. ir K. K. administracines-komercines patalpas ir 343818/354018 dalį gamybinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), o N. K. ir K. K. priteisti iš UAB „Kesonas“ 500 000 Lt, sumokėtų pagal pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, pripažinti negaliojančiu N. ir K. K. su AB „Swedbank“ 2011 m. gegužės 13 d. sudarytą hipotekos sandorį. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti N. ir K. K. nuosavybės teise priklausančias administracines-komercines patalpas ir 343818/354018 dalį gamybinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovams šiuo turtu disponuoti, taip pat uždrausti N. ir K. K. sudaryti sandorius dėl šio turto nuomos, panaudos, lizingo, servituto, uzufrukto, ilgalaikės nuomos ir kitų daiktinių teisių į minimą turtą nustatymo arba disponavimo, valdymo ar naudojimo teisių suvaržymo. Nurodė, kad ginčijamais sandoriais perleistas turtas šiuo metu priklauso N. ir K. K. Kadangi ieškiniu prašoma pripažinti jų perleidimo sandorius negaliojančiais, tuo atveju, jei dabartiniai savininkai juos perleistų ar kitaip apribotų savo nuosavybės teises į pastatus, teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba netgi tapti neįmanomas. Kadangi atsakovų nesąžiningumas sudarant ginčijamus sandorius preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 4 dalį, yra pagrindo manyti, kad sužinoję apie pareikštą ieškinį, siekdami apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jį neįmanomu, šie asmenys gali imtis priemonių pastatus perleisti tretiesiems asmenimis arba kitaip apriboti savo nuosavybės teises.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, gavęs atsakovo N. K. atskirąjį skundą, 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi minėtą nutartį panaikino ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Atsakovas N. K. taip pat pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 89 200 Lt sumos dydžiui. Nurodė, kad atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų priverstas nutraukti pradėtą švelniakailių žvėrelių verslo projektą bei būtų apribotas toliau plėtoti verslo santykius, naudojantis savo teisėta nuosavybe. Atsakovas dėl turto arešto būtų priverstas grąžinti pirkėjui jau įmokėtą 20 000 Lt avansą pagal 2012 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 26 000 Lt avansą pagal 2012 m. lapkričio 12 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį; pagal 2013 m. gegužės 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį privalėtų sumokėti 24 000 Lt baudą už įsipareigojimų nevykdymą; uždraudus atsakovui vykdyti 2013 m. balandžio 24 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atsakovas netektų 19 200 Lt pajamų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ? areštavo atsakovui N. K. nuosavybės teise priklausantį turtą: administracines patalpas ir 343818/354018 dalį gamybinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudė N. K. turtą įkeisti ar laiduoti juo už trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą. Įkeičiamo turto apsaugą pavedė jo savininkui N. K. Atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės K. K. atžvilgiu.
Šalies argumentai
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškiniu prašoma pripažinti turto perleidimo sandorius negaliojančiais, kad atsakovas gali turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu apsunkindamas galimo palankaus ieškovui būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kad atsakovas N. K. teismo posėdyje patvirtino, jog jis ketina parduoti ginčijamą pastatą ar jo dalį, jei nebeturėtų galimybės atsiskaityti už įsigytus švelniakailius žvėrelius, sprendė, kad teismo sprendimas byloje gali tapti neįvykdomas arba ieškovui tektų ginčyti dar vieną sandorį, kurį sudarytų atsakovas N. K. su savo galimu kreditoriumi. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones K. K. turtui, nes ji nėra ginčijamų sandorių šalis, o pastatai VĮ Registrų centro duomenimis yra registruoti atsakovo N. K. vardu. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju užtenka tik areštuoti ginčijamus pastatus, neatimant galimybės juos nuomoti ar kitokiu būdu naudotis, gaunant pajamų, tačiau uždraudė nekilnojamąjį turtą įkeisti ar juo laiduoti už trečiųjų asmenų prievoles. Teismas nurodė, kad užtenka tokių laikinųjų apsaugos priemonių, nevaržančių šio turto savininko galimybių, tačiau ir užtikrinančių neabejotiną teismo sprendimo įvykdymą, jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neapsisprendė dėl restitucijos būdo (turtu ar jo verte), pažymėjo, kad ieškovui galutinai apsisprendus dėl reikalavimų taikyti restituciją būtų galima spręsti klausimą dėl to, kokias laikinąsias apsaugos priemones ateityje taikyti ? areštuoti ginčijamą nekilnojamąjį turtą ar atsakovo N. K. nurodytą areštuotiną turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad atsakovas N. K., prašydamas užtikrinti galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodė tokių nuostolių egzistavimo galimybės.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliantas atsakovas N. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria taikytas areštas atsakovui N. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui (administracinėms-komercinėms patalpoms ir 343818/354018 dalims gamybinio pastato), esančiam (duomenys neskelbtini). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovo reikalavimų suma siekia tik ieškovo kreditorinio reikalavimo dydį ? 24 117,43 Lt, todėl areštas atsakovo turtui gali būti taikomas tik šiai sumai, o ne apribojamas disponavimas visu turtu. Arešto mastas neatitinka ieškinio reikalavimų. Ieškovas ieškinį reiškia CK 6.66 straipsnio pagrindu, tačiau tik bankroto administratorius turi specialius įgalinimus bankroto byloje reikšti actio Pauliana ieškinį. Ieškovas reikšdamas ieškinį bei prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones viršija proceso jam suteiktas teises ir pareigas. Teismas nesprendė klausimo dėl atsakovo turtinės padėties. Teismas klaidingai vadovavosi vien tik didelės ieškinio sumos reikalavimu, prilygindamas jį absoliučiai ir nekvestionuojamai grėsmei būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo finansinės galimybės yra pakankamos galimam teismo sprendimui įvykdyti, atsakovas nesiekia tapti nepajėgiu įvykdyti galimą teismo sprendimą. Ieškovas nurodė, kad jam yra žinomas ginčo objekto įkeitimo (hipoteka) faktas, kuris savaime suponuoja savininko daiktinių teisių suvaržymą į hipotekos objektą, todėl papildomas savininko teisių apribojimas į teisėtą nuosavybės teise turimą objektą nėra būtinas ir proporcingas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Mas Baltic“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m gegužės 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovams
N. ir K. K. nuosavybės teise priklausančias administracines-komercines patalpas ir 343818/354018 dalį gamybinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovams šiuo turtu disponuoti, taip pat uždrausti N. ir K. K. sudaryti sandorius dėl šio turto nuomos, panaudos, lizingo, servituto, uzufrukto, ilgalaikės nuomos ir kitų daiktinių teisių į minimą turtą nustatymo ar disponavimo, valdymo arba naudojimo teisių suvaržymo, taip pat uždrausti šiuo turtu laiduoti už trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą, bet leidžiant atsakovams N. ir K. K. sudaryti sandorius dėl šio turto nuomos ir/arba panaudos su sąlyga, kad tokie sandoriai būtų neterminuoti arba sudaryti ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas, priimdamas 2013 m. gegužės 22 d. nutartį, pažeidė procesines laikinųjų apsaugos priemonių taikymo normas. Teismas, gavęs atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal CPK 334 straipsnio 2 dalį galėjo arba rašytinio proceso tvarka panaikinti 2013 m. gegužės 6 d. nutartį arba, nesutikdamas su atskiruoju skundu, išsiųsti bylą su skundu apeliacinės instancijos teismui. Teismas, gavęs atsakovo atskirąjį skundą, paskyrė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. CPK nesuteikia teisės teismui nagrinėjant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jį tenkinti iš dalies ar, juo labiau, iš naujo nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepanaikinus 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi teismas priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet nepanaikino 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl šiuo metu galioja tiek 2013 m. gegužės 6 d., tiek 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės. K. K. yra ginčijamo turto savininkė, nes tiek ginčo pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu.Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą garantuotų nebent neterminuota arba trumpalaikė (iki vienerių metų) nuoma. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškiniu turtą prašoma priteisti ne ieškovui, o BUAB „Kesonas“, be to, prašoma taikyti restituciją natūra. Jei dabartiniai turto savininkai išnuomotų turtą ilgesniam nei vienerių metų terminui, bankroto administratorius būtų priverstas parduoti šį turtą su apsunkinimais, kurių įgijėjas neturėtų galimybės panaikinti, o kartu ir neturėtų teisės naudotis įgytu turtu. Dėl to manytina, kad parduodamo suvaržyto turto vertė būtų mažesnė už turto, kuriam suvaržymai nebūtų nustatyti, vertę. Dėl šios priežasties teismo nutartis, nedraudžianti atsakovams sudaryti turto nuomos sutarčių ilgesniam nei vienerių metų terminui, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepime į atsakovo N. K. atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su N. K. atskiruoju skundu.
Atsakovė K. K. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas atsakovės atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių netaikė pagrįstai. Ieškovo kreditorinis reikalavimas siekia tik 24 117,43 Lt, be to, ieškovo nurodoma teisė už bankroto administratorių reikšti ieškinį teismui nėra pagrįsta įrodymais, todėl teismas ieškinio priėmimo stadijoje galėjo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų sumokėjęs žyminį mokestį, todėl ieškinio priėmimo stadijoje turėjo būti taikomas trūkumų šalinimo institutas, o priėmus ieškinį be žyminio mokesčio, turėtų būti taikomas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir taip nebuvo būtinos, o ieškovo prašymas taikyti disponavimo uždraudimą ir kt. yra visai neadekvačios ieškovo turimam kreditoriniam reikalavimui. Be to, atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti normalios ūkinės-komercinės veiklos.
Atsakovė K. K. atsiliepimu į atsakovo N. K. atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad arešto mastas neatitinka ieškinio reikalavimų. Ieškovas nėra pateikęs teismui įrodymų, kad turi teisę ginti kitų asmenų interesus ir dėl to reikšti didesnius reikalavimus.
Atsakovas N. K. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir tenkinti jo atskirąjį skundą. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas kokiu nors būdu siekia ar gali apsunkinti galimą sprendimo įvykdymą. Atsakovo turima turto vertė yra didelė ir atsakovas nesiekia tapti nepajėgus įvykdyti galimą teismo sprendimą. Nepagrįstas turto areštas atsakovui sukels didelius nuostolius dėl jau pradėtų pirkimo-pardavimo santykių vykdymo. Teismas klaidingai vertino, jog turto areštas atsakovui nesukelia jokių nuostolių. Atsakovas negali laisvai disponuoti savo turtu, o tai savaime sukelia nuostolius atsakovui, nes apribojamos savininko teisės naudotis nuosavybe. Atsakovas dėl arešto kasdien patiria nuostolius, kurių minimali suma atitiktų CK numatytas 6 proc. dydžio palūkanas, taikomas tarp prievolę įvykdyti praleidusių juridinių asmenų. Atsakovas dėl apribojimų patirs neproporcingai didelius nuostolius, kurių, tikėtina, ieškovas nėra ir nebus finansiškai pajėgus atlyginti. Kadangi atsakovas ieškinį laiko nepagrįstu, jo nuomone, būtinas nuostolių atlyginiumo užtikrinimo taikymas.
Šalies argumentai
Ieškovo UAB „Mas Baltic“ atsilipime į atsakovo N. K. atskirąjį skundą nurodoma, kad turto areštas atsakovui buvo pritaikytas pagrįstai. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ) nedraudžia bankrutuojančios įmonės kreditoriams ginti savo teisių, todėl ieškovas turi teisę ginti savo interesus ne tik ĮBĮ nustatyta tvarka, bet ir kitomis priemonėmis, įskaitant teisę pareikšti ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Turto arešto mastas atitinka ieškinio reikalavimus. Atsakovo nurodoma hipoteka yra skirta užtikrinti hipotekos kreditoriaus interesus bei atsakovo prievolių jam įvykdymą, o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir paskirtis yra ieškovo teisių bei teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Todėl turto areštas nėra perteklinis atsakovo nuosavybės teisių suvaržymas. Kadangi ieškiniu prašoma taikyti restituciją natūra, teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas tuo atveju, jeigu atsakovas nekilnojamojo turto objektus perleistų tretiesiems asmenims. Pats atsakovas paliudijo, jog ketina parduoti vieną iš areštuotų objektų, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo negalimumo rizika yra reali.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Šioje byloje bankrutuojančios įmonės UAB „Kesonas“ kreditorius yra pareiškęs actio Pauliana ieškinį atsakovams BUAB „Kesonas“, K. K., N. K. ir AB „Swedbank“, reikalaudamas pripažinti nekilnojamųjų daiktų (administracinių-komercinių patalpų ir 343818/354018 dalių gamybinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini)) perleidimo sandorius negaliojančiais, taip pat taikyti restituciją. Teismas ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštavo atsakovui N. K. nuosavybės teise priklausantį turtą ? administracines patalpas ir 343818/354018 dalį gamybinio pastato, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudė N. K. šį turtą įkeisti ar laiduoti juo už trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą.
Dėl atsakovo N. K. atskirojo skundo
Atsakovas savo atskirąjį skundą visų pirma grindžia tuo, kad ieškovo reikalavimų suma bankrutuojančiai UAB „Kesonas“ yra 24 117,43 Lt dydžio, todėl areštas atsakovo turtui gali būti taikomas būtent tik tokiam dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu negali sutikti. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, o pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais – restitucijos taikymo natūra. Tuomet, kai įmonei (skolininkui) iškelta bankroto byla, kitaip nei kitais actio Pauliana institutą taikymo atvejais sprendžiamas ir teisinių padarinių klausimas. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisiniai padariniai vien tik actio Pauliana ieškinį pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas atskiro kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su šioje byloje pareikštais ieškovo reikalavimais, nes civilinėje byloje ieškovas kelia reikalavimus būtent dėl areštuoto turto perleidimo sandorių teisėtumo. Ieškovo reikalavimai nukreipti į ginčijamais sandoriais atsakovų įsigytą nekilnojamąjį turtą, todėl šiam turtui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės neapsiribojant ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimo į bankrutuojančią įmonę dydžiu.
Kadangi ieškiniu prašoma taikyti restituciją natūra, teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas tuo atveju, jeigu ginčo nekilnojamojo turto objektai būtų perleisti tretiesiems asmenims. Taigi šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ne dėl ieškinio sumos, kurios didumas gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl atsakovo turtinė padėtis nebuvo aktuali, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo turtinės padėties nevertino.
Atsakovas apskritai nesutinka su ieškovo teise už bankrutuojančią įmonę reikšti actio Pauliana ieškinį, tačiau CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.
Atsakovas taip pat nesutinka su aplinkybe, kad papildomas savininko teisių apribojimas į nuosavybės teise turimą objektą nėra būtinas, nes ginčo turtui yra pritaikyta hipoteka, kuri savaime lemia, jog savininko daiktinės teisės yra suvaržytos. Pažymėtina, kad hipoteka yra įregistruota AB „Swedbank“ naudai, o laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos konkrečiam tikslui, tai yra jos garantuoja galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Atsakovas N. K. atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą nurodė argumentus, susijusius su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria prašymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, laikytas neįrodytu, tačiau ši nutarties dalis atskiraisiais skundais nėra apskųsta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atsakovo argumentų nepasisako.
Dėl ieškovo UAB „Mas Baltic“ atskirojo skundo
Iš ieškovo atskirojo skundo dalyko matyti, kad ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį ir pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagal bylos duomenis Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas, gavęs atsakovo N. K. atskirąjį skundą, 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi šią nutartį panaikino ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. CPK 334 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, gavęs atskirąjį skundą: sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio kodekso CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka pats panaikina skundžiamą nutartį, išsiųsdamas priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą byloje dalyvaujantiems asmenims; nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl CPK 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo atskiruoju skundu, 2013 m. gegužės 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikino, o siekdamas išsiaiškinti atsakovo atskirajame skunde nurodytus argumentus, paskyrė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pagal ieškovo prašymą) nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi panaikindamas savo ankstesnę nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo iš esmės neišsprendė (pvz., neatmetė ieškovo prašymo taikyti apsaugos priemones), taigi, panaikinus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vėlgi turėjo būti iš esmės sprendžiamas ieškovo prašymas dėl tokių priemonių taikymo, kurį teismas paskyrė nagrinėti posėdyje žodinio proceso tvarka. Nors proceso įstatymas tiesiogiai neįtvirtina teismo teisės pasinaikinus savo nutartį, paskirti aktualų procesinį klausimą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tačiau tai, kad teismas, gavęs atskirąjį skundą, panaikino savo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bet šio klausimo neišsprendė iš esmės, o atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti paskyrė jį nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, procesinėms teisės normoms neprieštarauja ir jų nepažeidžia. Esant šiai aplinkybei, nėra pagrindo svarstyti apie pakeitimus jau panaikintos 2013 m. gegužės 6 d. nutarties, kaip to prašoma ieškovo atskiruoju skundu.
Nors ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti visą Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį, tačiau iš skundo turtinio matyti, kad ieškovas nesutinka tik su ta šios nutarties dalimi, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovės K. K., taip pat ta dalimi, kuria leista ilgalaikė areštuotų nekilnojamųjų daiktų nuoma, panauda. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl šios ieškovo skundo argumentų dalies.
Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės K. K. atžvilgiu motyvavo tuo, jog K. K. nėra ginčijamų sandorių šalis, be to, areštuojami pastatai VĮ Registrų centro duomenimis yra registruoti atsakovo N. K. vardu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ginčo nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto registre yra registruoti N. K. vardu, tačiau yra įregistruotas juridinis faktas, kad šie daiktai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Esant šiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl atsakovės K. K., kuriai taip pat priklauso areštuoti nekilnojamieji daiktai. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis pakeistina, panaikinant jos dalį, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovės K. K.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis (mastas) šiuo atveju yra pakankama garantuoti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, neatimant galimybės atsakovams, dėl kurių taikomos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotą turtą nuomoti ar kitokiu būdu jį naudoti, gaunant pajamų, nes priešingu atveju, taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų proporcingumo principą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ? areštuoti atsakovams N. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir K. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: administracines-komercines patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 343818/354018 dalis gamybinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponavimo šiuo turtu teises (turto perleidimo, įkeitimo, laidavimo ar garantavimo juo).
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenis ir turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.