Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui, nukentėjusiojo įstatyminei atstovei L. D., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. smurtaudamas prieš mažametį nežymiai jį sužalojo.

Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014-03-12 apie 22.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), tyčia, viena ranka sugriebė mažamečiui E. D., gim. (duomenys neskelbtini) už kaklo ir jį suspaudė ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kakle, t.y., nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio vakarą nakvojo pas seserį (duomenys neskelbtini), išgirdęs konfliktą tarp sesers ir jos sūnaus, sugriebė E. už kaklo, dėl ko ir atsirado įbrėžimai. Tyčia taip padarė, norėdamas patraukti vaiką į šoną nuo sesers. Vaikas nurimo, nerėkė, nešaukė. Nurodė, jog gailisi taip pasielgęs, būdamas blaivus smurto prieš vaiką niekada nenaudotų.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė L. D. parodė, kad jos sūnus E. kelia daug problemų, nelanko mokyklos, neklauso nei jos, nei dėdės.

Iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo E. D. duotų parodymų matyti, kad 2014 m. kovo 12 d., vakare, jis buvo namuose kartu su mama L. D., savo broliu L. P. ir seserimi E. D.. Taip pat buvo mamos broliai R. D. ir R. D., mamos draugė Ž. Ž.. Jis ir brolis visą vakarą žaidė žaidimus kompiuteriu ir su mobiliojo ryšio telefonu. Pamena, kad kažkuriuo metu į kambarį, kur buvo jis ir brolis, atėjo mama, kuri migdė jų seserį E. ir užmigo kambaryje kartu su ja. Pamena, kad vėliau į kambarį atėjo mamos brolis R. D., kuris norėjo jį ir brolį išvaryti iš kambario, išjungti kompiuterį, kadangi jau buvo pakankamai vėlu. R. D. išjungė kompiuterį. Tada jis ir brolis įsijungė televizorių. Pamatė, kad R. D. ėmė stumdytis su jo broliu L. P., kadangi R. D. norėjo jo brolį išvesti lauk iš kambario, o brolis nesutiko, ėmė priešintis. Netrukus į kambarį įėjo ir mamos brolis R. D.. Matė, kad nuo triukšmo kambaryje pabudo jo mama L. D., kuri taip pat pradėjo stumti jį iš kambario, o jis stumtelėjo mamą atgal. Tada prie jo priėjo jos brolis R. D., kuris, kaip suprato, gindamas jo mamą nuo jo, viena ranka suėmė jo kaklą ir jį suspaudė. Kai jis jam suspaudė kaklą, pajuto, kad skauda ir vienu metu pritrūko oro. Jo kaklą R. D. suėmė viena ranka iš priekio. R. D. suėmęs jį už kaklo, laikė neilgiau kaip 1 minutę. Daugiau jokios prievartos jo atžvilgiu R. D. nenaudojo, jo nemušė, nieko nedarė. Kaip jau sakė, už kaklo jis jį laikė todėl, kad, kaip suprato, norėjo pasaugoti mamą, kad nepultų jis jos mušti. Kai R. D. laikė jį už kaklo, į kambarį įėjo jo brolis L. P., kuris pasakė, kad jį paleistų. R. D. jį paleido ir L. P. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai (jie atvyko maždaug po 10-15 minučių) iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą, kuri jį išsivežė į Vaikų ligoninę. Dėl šito įvykio jis mamos broliui R. D. tikrai jokių pretenzijų neturi, jie tarpusavyje susitaikė, viską išsiaiškino, jis ant jo tikrai nepyksta (b.l. 18-20).

Nukentėjusysis E. D. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad medicinos specialisto išvadoje yra nurodyta, kad jam taip pat buvo nustatytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimais galvos plaukuotoje dalyje. Tą patį vakarą, kai jų namuose įvyko konfliktas, jis su savo broliu L. P. dūko savo kambaryje, juokais buvo susikibę, susipešę, dėl to minėti patinimai galvos plaukuotoje dalyje ir galėjo būti užfiksuoti tuo metu, kai buvo pristatytas į Klaipėdos Vaikų ligoninę. Dėl konkrečiai šių sužalojimų, jam joks fizinis skausmas sukeltas nebuvo, jis dėl patinimų galvos plaukuotoje dalyje niekam pretenzijų neturi (b.l. 23-24).

Iš liudytojos Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2014 m. kovo 12 d. įvykusio konflikto nematė, nes miegojo. Prabudusi matė, kad E. D. kaklas apibraižytas (b.l. 43-44).

Iš liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2014-03-12 buvo pas savo seserį L. D., adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo jo brolis R. D., jo sesuo L. D., jos draugė Ž. Ž. ir trys L. D. vaikai – L. P., E. D. ir E. D.. Nurodė, kad naktį, konflikto metu, jo brolis R. D. sulaikė E. D., sugriebdamas šį už kaklo. E. D. ėmė muistytis, norėdamas ištrūkti, o R. D. šį tik prilaikė, kadangi nenorėjo, kad šis pultų ant savo mamos. Daugiau jokio smurto jo brolis R. D. E. D. atžvilgiu nenaudojo, tik kaip supranta, paprasčiausiai norėjo, kad šis apsiramintų, todėl ir sugriebė pastarąjį už kaklo. Paskui L. P. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai pamatė ant E. D. kaklo apibraižymus ir iškvietė greitąja medicinos pagalbą, kuri išsivežė E. D., o pareigūnai jo brolį išsivežė į Klaipėdos m. 2 PK (b.l. 46-47).

Iš liudytojo L. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2014 m. kovo 12 d., vakare, jis buvo namuose kartu su savo broliu E. D., seserimi E. D.. Taip pat namuose buvo ir jo mama L. D., mamos broliai R. D. ir R. D., mamos draugė Ž. Ž.. Jis ir brolis visą vakarą žaidė su kompiuteriu ir su mobiliojo ryšio telefonu žaidimus. Pamena, kad kokiu tai metu į kambarį, kur buvo jis ir brolis, atėjo mama, kuri migdė jų seserį E. ir užmigo kambaryje kartu su ja. Pamena, kad kokiu tai laiku tą vakarą į kambarį atėjo mamos brolis R. D., kuris norėjo jį ir brolį išvaryti iš kambario, išjungti kompiuterį, kadangi buvo pakankamai vėlu. R. D. išjungė kompiuterį, tačiau jis vis tiek sėdėjo kambaryje ir žaidė mobiliuoju telefonu, kadangi tame kambaryje yra gerai gaudomas „WiFi“ ryšys. R. D. norėjo jį išvesti iš kambario ir paėmė jį už rankos, tačiau jis šiam pasipriešino, gal ir sudavė. Tuo metu į kambarį įėjo R. D.. Matė, kad nuo triukšmo pabudo jo mama. Jis buvo išbėgęs į koridorių, tačiau sugrįžo į kambarį ir pamatė, kaip R. D. laiko jo brolį E. D., užėmęs viena ranka už kaklo. Kodėl R. D. suėmė jo brolį už kaklo, jis nežino. Tuo momentu, matyt, buvo išbėgęs į koridorių. Pamatęs, kad jo brolį laiko už kaklo, jis iškvietė policiją, kurie netrukus atvyko. Jis išėjo į kiemą ir pasitiko policijos pareigūnus. Kad daugiau R. D. būtų mušęs, ar naudojęs Edvino atžvilgiu kokią prievartą, nematė. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė Edvinui greitąją pagalbą (b.l. 40-41).

Iš specialisto išvados Nr. G 597/14 (03) matyti, kad E. D. buvo nustatytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimais galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimai kakle. Galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimais galvos plaukuotoje dalyje galėjo gautis paveikus jo galvą kietais bukais daiktais, o odos nubrozdinimai kakle tinkamiausia gavosi smaugimo metu sužalojus kaklo odą pirštų galais ir nagais (b.l. 28).

Iš alkotesterio Drager Alcotest 6810 duomenų matyti, kad R. D. 2014-03-12 23.57 val. nustatytas 1,69 promilių neblaivumas (b.l. 48).

Byloje ištirtais įrodymais bei pačio kaltinamojo R. D. prisipažinimu jo kaltė panaudojus fizinį smurtą mažamečio E. D. atžvilgiu, t.y. ranka sugriebus pastarajam už kaklo ir tokiu būdu nežymiai sutrikdžius sveikatą, visiškai įrodyta. R. D. veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė, jog sugriebdamas už kaklo mažamečiui vaikui gali jam sutrikdyti sveikatą, ir to siekė. Tokia R. D. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas neblaivus.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, taip pat ir į kaltinamojo asmenybę – R. D. neteistas (teistumai išnykę), baustas už administracinius teisės pažeidimus, tačiau prisipažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo bei jo įstatyminės atstovės, pastarieji jam pretenzijų neturi.

Vertinant išdėstytą konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. D. paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Bausmės trukmę nustatant atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

Įvertinus tai, kad yra visi pagrindai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatų taikymui, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Byloje pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 228,78 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, kadangi gydymo paslaugos E. D. buvo teikiamos dėl R. D. nusikalstamais veiksmais padaryto sveikatos sutrikdymo, jis įrodytas (b.l. 32-33 ), todėl tenkintinas pilnai, žalą priteisiant iš R. D..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., 1 d., 2 d. 5, 8 p., bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant R. D. per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš R. D. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 228,78 Lt (66 Eur) turtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.