Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams R. B. ir A. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- solidariai – 18429,96 Eur nuostolių atlyginimo ir 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- bylinėjimosi išlaidas: 553,00 Eur žyminio mokesčio ir 315,47 Eur vertimo išlaidų (b. l. 2–4).

Atsakovei A. B. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2018 m. gegužės 23 d. asmeniškai (b. l. 81). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovui R. B. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti viešo paskelbimo būdu, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 130 straipsnyje numatytos tvarkos, 2018 m. birželio 28 d., paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 87–88, 91). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

- dėl atsakovo R. B., vairavusio atsakovei A. B. priklausančią Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę „O. S.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės 2015 m. rugsėjo 27 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė – „V. V.“, registracijos Nr. BG 05 GTF, ir sužalotas žmogus. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „O. S.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai tuo metu numatė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalis ir 41 straipsnio 3 ir 8 dalys (b. l. 5, 8–53);

- 2015 m. rugsėjo 27 d. eismo įvykio valstybės – Jungtinės Karalystės – nacionalinis draudikų biuras – MOTOR INSURERS BUREAU-UK, – vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniais, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė dėl eismo įvykio kaltos transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui – ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui – 15802,77 GBP (18429,96 Eur) dydžio reikalavimą. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui 15802,77 GBP (18429,96 Eur) 2015 m. rugsėjo 27 d. eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo, nes: ši Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu ir Jungtinėje Karalystėje (b. l. 18–53, 69);

- sumokėjęs Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui 15802,77 GBP (18429,96 Eur) 2015 m. rugsėjo 27 d. eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo, ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ne kartą ragino atsakovus R. B. ir A. B. grąžinti ieškovui sumokėtą nuostolių atlyginimą (b. l. 70–72), tačiau iki šiol atsakovai su ieškovu neatsiskaitė.

Civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t. y. teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo metu.

Pagal TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalį įprastinė Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia reikiamos apimties draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose Europos Sąjungos valstybėse narėse (Europos ekonominės erdvės valstybėse, TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis). Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortos sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios sistemos tikslų – užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti nukentėjusiems asmenims jų patirtos žalos atlyginimo gavimą. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi šios sistemos valstybių nacionaliniai draudikų biurai, sprendžiant eismo įvykio metu patirtos žalos reguliavimo, atlyginimo ir tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (pagal TPVCAPDĮ – Vidaus tvarkos taisyklės) (paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Žaliosios kortos sistema pagrįsta tuo, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – Jungtinės Karalystės) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos registracijos valstybės (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos) nacionalinis draudikų biuras (šiuo atveju – ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras) atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, iš pradžių žalą administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis biuras (dažniausiai jis yra ir nukentėjusios šalies nacionalinis draudikų biuras), kuris vėliau reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju – ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui). Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalį ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje padarytos žalos pagal teisės aktus kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles, jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokios TPVCAPDĮ nuostatos galiojo ir eismo įvykio metu – 2015 m. rugsėjo 27 d.

Pagal eismo įvykio metu (2015 m. rugsėjo 27 d.) galiojusių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.280 straipsnio (regreso teisė į žalos padariusį asmenį) redakciją ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalies redakciją ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kaltininkas padarė žalą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje). Šio TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nustatyto imperatyvo teismas yra saistomas, todėl negali riboti ieškovo teisės reikalauti taikyti civilinę atsakomybę įstatymo nurodytiems subjektams, t. y. ne kartą Lietuvos teismų praktikoje buvo išaiškinta, jog TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies formuluotė negali būti suprantama kaip atsakomybės subjektų alternatyva, o turi būti taikomos solidariosios atsakomybės sąlygos (Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Šiuo atveju ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo ir iš transporto priemonės valdytojo, ir iš transporto priemonės savininko.

Pagal TPVCAPDĮ 17 ir 23 straipsnius ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, išmokėjęs Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui atsakovei A. B. priklausančia transporto priemone padarytos žalos atlyginimą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas, įgijo teisę reikalauti išmokėtų pinigų iš abiejų atsakovų: transporto priemonės valdytojo, sukėlusio 2015 m. rugsėjo 27 d. eismo įvykį, R. B. ir transporto priemonės savininkės A. B.. Kadangi iki šiol atsakovai ieškovui negrąžino ieškovo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui sumokėto 2015 m. rugsėjo 27 d. eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo ir nepateikė ieškovui eismo įvykio metu Jungtinėje Karalystėje galiojusio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, iš atsakovų R. B. ir A. B. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priteistina 18429,96 Eur nuostolių atlyginimo ir 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 1.44 straipsnis, 6.6 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų R. B. ir A. B. lygiomis dalimis priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui – po 276,50 Eur (553,00 Eur : 2) žyminio mokesčio ir po 157,74 Eur (315,47 Eur : 2) vertimo išlaidų; valstybei – po 6,17 Eur (12,34 Eur : 2) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 74–75, 78, Lietuvos Respublikos CPK 92–93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 18429,96 Eur (aštuoniolika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 96 ct) nuostolių atlyginimo ir 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 276,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 50 ct) žyminio mokesčio ir po 157,74 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 74 ct) vertimo išlaidų iš kiekvieno Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j. a. k. 125709291).

Priteisti iš R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 6,17 Eur (šešis eurus 17 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Atsakovai R. B. ir A. B. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė