Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Linos Lesinskienės,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Be to, A. A. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 234 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį. 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 25 straipsnio 4 dalį ir 289 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 289 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (įsiteisėjo 2021 m. balandžio 17 d.).

Nuteistajam paskirtos bausmės pradžia - 2002 m. sausio 8 d.

Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos teikimu siūloma A. A. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad nuteistasis į Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių atvyko 2014 m. spalio 31 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo. Atvykęs į įstaigą nuteistasis adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų, nepažeidė nustatytos tvarkos. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Pataisos namuose nuteistasis stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių. Tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, įgytą išsilavinimą, esamas aplinkybes, jis vadovaujasi visuomenei priimtinomis vertybėmis ir normomis. Sutinka su priežiūra, stengiasi laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau per bausmės atlikimo laiką tris kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, vieną kartą baustas drausmine nuobauda (2012 m. spalio 31 d.). Šiuo metu A. A. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas šešiolika kartų. Teikime taip pat pažymėta, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau vertinimo metu pripažįsta, kad jam inkriminuotas veikas atliko ir nurodo, kad gailisi. Iki įkalinimo jis mokėsi ir baigė Panevėžio 59-ąją profesinę technikos mokyklą, įgijo dažytojo tinkuotojo specialybę. Iki tarnybos armijoje dirbo apie 1,5 metų pagal specialybę, o nuo 1989 m. iki suėmimo dirbo AB „K“ vadybininko, o vėliau – direktoriaus pavaduotojo pareigose. Nuteistasis 2021 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo dailidės specialybę. Bausmės atlikimo metu įdarbintas nebuvo, Lukiškių TI-K buvo suteikta teisė užsiimti individualia kūrybine veikla (mezgimu), perkėlus į Pravieniškių PN nuteistajam taip pat buvo sudarytos sąlygos užsiimti individualia kūrybine veikla, labdaros tikslais, kuria užsiima iki šiol. Nuteistasis pristatė UAB „K.“ pažymą, kad bendrovė galėtų suteikti galimybę įsidarbinti, po galimo išėjimo iš pataisos įstaigos, o tai gali veikti kaip apsauginis, palengvinantis jo resocializaciją veiksnys. Teikime nurodyta, kad A. A. turi pakankamą išsilavinimą, profesines kvalifikacijas, todėl sėkmingą adaptaciją darbo rinkoje bei ekonominį ir socialinį saugumą užtikrintų sisteminga darbinė veikla, konkrečios darbo srities kompetencijų tobulinimas, tai skatintų sėkmingesnę nuteistojo integraciją į visuomenę bei mažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Teikime taip pat pažymėta, kad iš nuteistojo solidariai priteisti civiliniai ieškiniai. Pataisos įstaiga buvo gavusi 4 vykdomuosius dokumentus, kurios nuteistasis savanoriškai dengė, visus įsiskolinimus nuteistasis yra padengęs. Pokalbio metu nuteistasis teigia, kad laisvėje pragyveno iš darbo užmokesčio gaunamų pajamų. Pataisos namuose nuteistajam finansiškai padeda artimieji, kadangi jis pataisos namuose nedirba ir negauna darbo užmokesčio. A. A. laisvėje ne visuomet siekė legalaus pragyvenimo šaltinio. Jo įvykdytas nusikaltimas gali būti siejamas su finansinėmis paskatomis bei nepakankamais lėšų paskirstymo įgūdžiais. Taigi, siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus bei stabilaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas. Teikime taip pat pažymėta, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – paskaitose, seminaruose, sporto turnyruose, viktorinose, maratonuose. 2021 m. sausio 27 d. atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2022 m. vasario 14 d. nustatyta vidutinė rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis. Dinaminiai veiksniai: turi mažą darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, buvo įtakojamas asocialios grupės, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių.

Teismo posėdyje pataisos įstaigos atstovė palaikė teikimą, nuteistasis ir jo gynėjas teikimą prašė tenkinti, o prokuroras prašė jo netenkinti.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Pabrėžtina, kad atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, teismas gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti švelninama, jeigu nuteistasis atitinka ne tik formalius reikalavimus (atliko ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės), bet kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Taigi, nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas, įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ar bausmės tikslai yra pasiekti, tiek tikimybę, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, ateityje nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. A. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, jis yra atlikęs dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2002 m. sausio 8 d. Visgi vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant „OASys“ metodiką. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, 2016 m. sausio 5 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu A. A. buvo nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika: 2021 m. sausio 27 d. pataisos namuose buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigose, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2022 m. vasario 14 d. vėl nustatyta vidutinė rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Iš šių duomenų akivaizdu, kad nors konstatuojama ir nuteistojo daroma pažanga, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išlieka vidutinė. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad daroma pažanga vertinta stebint teigiamą nuteistojo elgesio dinamiką, o būtent, kad jis laikosi pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualią veiklą, yra gauti duomenys apie gyvenamosios vietos suteikimą bei galimybę išėjus iš įkalinimo įstaigos įsidarbinti. Tačiau vis tik teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nėra kažkuo išskirtinės, suteikiančios neabejotiną pagrindą spręsti apie pakankamą nuteistojo pažangą, juo labiau, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, socialinio tyrimo išvadoje neaptarti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, kas suponuoja išvadą, kad jie nenustatyti.

2022 m. vasario 18 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai yra smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais laikomi lėšų valdymo sunkumai; turima maža darbinė patirtis; buvo įtakojamas asocialios grupės; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Toks egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis, įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius, vis tik nedėjo, nors ir dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose. Toks riziką nusikalsti didinančių veiksnių kiekis, nesant riziką nusikalsti mažinančių veiksnių, kartu vertinant su kitomis nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis neduoda pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės švelninimui.

Šiame kontekste svarbu tai, kad pirmasis suėmimas nuteistajam paskirtas būnant 25 metų ir nors iki pirmuoju (2003 m.) nuosprendžiu A. A. paskirtos bausmės iki gyvos galvos jis buvo anksčiau neteistas, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. ir 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiais neginčijamai įrodyta, kad būdamas dar jauno amžiaus, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, naudodamasis šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, A. A. kartu su kitais jo nariais žudė žmones, įvykdyti nužudymai žiaurūs, dalis nužudytųjų kūnų supjaustyti, o kūno dalys sudegintos, siekiant nusikaltimus nuslėpti. Taip pat darė kitas nusikalstamas veikas. Nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų ir iš keršto. Pažymėtina, kad A. A. dviem teismo nuosprendžiais nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis iki gyvos galvos už itin sunkius ir žiaurius nusikaltimus, kurie sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes. Pagal nuosprendžiais nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nuteistojo daromi nusikaltimai vis sunkėjo. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors jos savaime negali sąlygoti atsisakymo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuotu laisvės atėmimu, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, negali būti sumenkinamos, juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis yra išskirti kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai, o tai suponuoja griežtesnį su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių vertinimą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į Socialinio tyrimo išvadoje esančius duomenis, kad nusikaltimų darymo metu A. A. buvo aktyvus vykdytojas. Analizuojant nusikaltimus, nuteistasis pažymi, jog tai nebuvo impulsyvūs veiksmai, tuo metu jis suprato savo veiksmus ir galimas pasekmes, pasak nuteistojo: „įsitraukėm į kovą, arba mus – arba mes“. Nuteistasis šiuo metu jau kaltę pripažįsta (teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad byla jo atžvilgiu suklastota), tačiau analizuojant situaciją stebimas gynybiškumas, detalumo vengimas. Pasak nuteistojo, jis žinojo apie nusikaltimus, prisidėjo prie jų planavimo, tačiau konkrečiai savo atsakomybės neįvardina. Tai sieja su draugų kompanija, kurioje augo nuo vaikystės. Kaip teigia: „buvo nerašyta taisyklė, kad visi vienas už kitą“. Pokalbio su specialistais metu A. A. neneigė, jog dar dabar kitų nuomonė apie jį – jam yra svarbi ir reikšminga, stebimas siekis save pateikti iš gerosios pusės, paneigiant ar nutylint negatyvius paties elgesio faktus ar kitą informaciją. Nuteistojo nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinktos įtakos, atsakingumo stoka, įvykdytų veikų nuvertinimas, gali būti siejami su jo nusikalstamo bei nustatytas taisykles pažeidžiančio elgesio pasireiškimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad A. A. nepasižymi polinkiu atsiriboti nuo socialinės aplinkos, geba užmegzti įvairaus pobūdžio ryšius, diferencijuoja asmenis pagal artumo, pasitikėjimo lygį. Vertindamas save, kaip asmenybę, nuteistasis labiau atspindi ir įvardina teigiamus savo bruožus, nors pripažįsta, kad turi tam tikrų trūkumų, tačiau jų nėra linkęs išskirti. Įvertinimo metu pastebima, kad nuteistajam yra būdingas aukštas pasitikėjimo savimi, savivertės bei savigarbos lygis, siekis išlaikyti savo statusą socialinėje aplinkoje. Taigi tikėtina, kad nuteistojo pasitikėjimas savimi bei siekis išlaikyti subjektyviai suvokiamą savigarbos bei savo statuso lygį, gali riboti nuteistojo mąstymo lankstumą keičiant savo nuostatas bei vertybinius įsitikinimus, požiūrį į save ir apriboti tam tikras savęs realizavimo galimybes. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis šiuo metu priimdamas sprendimus yra linkęs įvertinti situaciją ir prognozuoti galimus padarinius, tačiau žvelgdamas atgal į situaciją, kuri galimai privedė prie teisės pažeidimo, alternatyviu būdu, pasak nuteistojo, laiko tai, jog galėjo stoti į aukštąją mokyklą, o kalbant apie tai, kaip pats galėjo kontroliuoti savo buvimą toje draugų kompanijoje – to nenumato. Iš viso to atsispindi, jog nusikaltimų darymas ir slėpimas, tuo laikmečiu buvo tarsi savaime suprantamas dalykas, taigi darydamas nusikalstamas veiklas taip norėjo išspręsti tam tikras problemas, kurioms buvo pasirinkti netinkami problemų sprendimo įgūdžiai. A. A. geba priimti kitų žmonių požiūrį, bet mąstyme dominuoja abstrakčiais samprotavimais grįsti teiginiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo požiūris, mąstymas ir savęs vertinimas dar nesudaro pagrindo manyti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nuteistojo A. A. asmens bylos duomenys patvirtina, kad po patekimo į pataisos įstaigą iki gyvos galvos jis palaiko ryšius su tėvais, broliu, seserimi ir jų šeimos nariais. Su žmona išsiskyrė, turi sūnų, su kuriuo sieja artimas ryšys nuolat bendrauja. Nuteistasis apie artimuosius kalba su pagarba, meile, ryšius apibūdina kaip palaikančius, nenutrūkstančius per visą bausmės atlikimo laiką. Ir nors nurodoma, kad artimųjų pagalba ir parama gali būti vertinama kaip svarbus veiksnys, galintis palengvinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą, tačiau kartu pažymėtina ir tai, jog tvirti šeiminiai ryšiai, žmonos ir sūnaus turėjimas nuteistojo nesulaikė nuo tokio kiekio itin žiaurių nusikalstamų veikų padarymo, kurių metu buvo atimta eilė žmonių gyvybių, nukentėjusiaisiais pripažinta daugybė asmenų. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš nuteistojo solidariai su kitais bendrininkais buvo priteistos didelės sumos nukentėjusiųjų civiliniams ieškiniams padengti, įkalinimo įstaigose buvo gauti vykdomieji dokumentai, kuriuos nuteistasis padengė nedirbdamas, o gaudamas finansinę paramą iš artimųjų. Įkalinimo įstaigoje nuteistajam buvo siūlyta įsidarbinti, tačiau jis dirbti atsisakė, jam suteikta teisė užsiimti individualia kūrybine veikla – mezgimu. Šios aplinkybės vertintinos neigiamai atsižvelgiant ir į tai, kad būdamas laisvėje jis ne visuomet siekė legalaus pragyvenimo šaltinio, o dalis nusikalstamų veikų sietinos su finansinėmis paskatomis.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 16 kartų. Tačiau iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jis ne tik skatintas, bet fiksuoti įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymo, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo atvejai – nuteistasis A. A. šiuos reikalavimus pažeidė 3 kartus, 1 kartą buvo skirta nuobauda, o 2 kartus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje ir pravestas auklėjamasis pokalbis. Nors šiuo metu nuteistasis A. A. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo jo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Kaip jau minėta, teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje ir buvo 16 kartų skatinamas. Tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi. Nuteistojo A. A. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Šiame kontekste aktualu pabrėžti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Tad aptartos aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai A. A. apibūdinančių aplinkybių šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę A. A. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo, nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, netenkinti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.