Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. balandžio 18 d. teisme buvo priimtas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tomadas“ ieškinys atsakovui S. K. dėl 376,71 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų procesinių dokumentų, prašo priimti sprendimą už akių.

2019 m. gegužės 21 d. atsakovui tinkamai (pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas (paliekant pranešimą asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu)) buvo įteiktos ieškinio ir jo priedų bei teismo pranešimo kopijos/nuorašai. Atsakovas įpareigotas per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo jam dienos privalomai pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Teismo nustatytas procesinis terminas atsakovo atsiliepimui pateikti baigėsi. Šio termino pratęsti atsakovas neprašė ir atsiliepimo be pateisinamų priežasčių teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atlikus formalų įrodymų tyrimą pagal ieškinį ir ieškovės pateiktus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 18 d. ieškovė su Marijampolės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 64-IL-5674 (toliau – Sutartis). Pagal Sutarties 1 bei 2 punktų nuostatas ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutartimi (jos 6.1 papunkčiu) taip pat buvo susitarta ir dėl teikiamų paslaugų įkainių. Be to, Sutarties 12 punkte buvo numatyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neapmoka jokių ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su transporto priemonės (krovinio) nuvežimu, saugojimu, ar išlaidų, reikalingų transporto priemonei (kroviniui) saugoti pagal Sutarties 6.1 papunkčio nuostatas, t. y., už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normas. Sutarties 6.1 papunktyje buvo numatyta, kad tokiu atveju atlyginimą už paslaugas ieškovei privalo sumokėti administracine tvarka baudžiamas asmuo.

2014 m. gruodžio 28 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 33 straipsnio 1 / 2 dalimi, priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę – MAZDA 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), tuo tikslu surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, kadangi Automobilį vairavęs S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktus, už ką numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, ieškovė pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūno iškvietimą atvyko į įvykio vietą ir pagal pateiktą transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą priverstinai nuvežė Automobilį saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Vilkaviškio r. sav., Paežerių k., Dvaro g. 8.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino S. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą bei nutarė konfiskuoti Automobilį. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, šis teismo nutarimas įsiteisėjo 2015 m. vasario 12 d. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką konfiskuotas turtas tampa valstybės nuosavybe nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento. Kadangi Automobilį ieškovė priverstinai nuvežė ir saugojo nuo 2014 m. gruodžio 28 d., o Automobilis valstybės nuosavybe tapo 2015 m. vasario 12 d., ieškovė turi teisę gauti atlygį iš atsakovo už Automobilio transportavimą ir saugojimą minėtu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. vasario 11 d., imtinai. Ieškovė 2018 m. sausio 4 d. pranešimu informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą už Automobilio priverstinį nuvežimą ir jo saugojimą bei paragino atsakovą atsiskaityti, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė ir yra likęs skolingas 376,71 Eur: 86,91 Eur už Automobilio priverstinį nuvežimą + 289,80 Eur už Automobilio saugojimą (46 saugojimo paros × 6,30 Eur/parai = 289,80 Eur).

Nurodytas aplinkybes ieškovė grindžia ieškiniu (e. b. l. 1-3), Sutartimi ir jos priedu (e. b. l. 5-10), Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-64-503/2015 (e. b. l. 11-12), atsakovui adresuotu 2018 m. sausio 4 d. raginimu (e. b. l. 13-14), valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašu (e. b. l. 15), išsiųstos korespondencijos išrašu (e. b. l. 16-17), 2014 m. gruodžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (e. b. l. 26).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nuostatas, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė sumokėti ieškovei už jo valdomo turto (Automobilio) nuvežimą ir išsaugojimą kilo įstatymo pagrindu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Taigi, tiek Sutarties, tiek ir minėto įstatymo nuostatos ieškovei suteikia teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą savarankiškai iš transporto priemonės savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti nuvežimo ir saugojimo išlaidas pagal nustatytus įkainius. Iki to laiko, kuomet Automobilis tapo valstybės nuosavybe, ieškovė atsakovo valdytą Automobilį buvo išsaugojusi ir tokie jos veiksmai atitiko atsakovo interesus. Todėl ieškovės išlaidos, kurias ji patyrė veikdama atsakovo interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl jos reikalavimas dėl 376,71 Eur skolos priteisimo iš atsakovo tenkinamas visiškai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, atsižvelgiant į CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatą, konstatuojama, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (376,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (e. b. l. 4) (CPK 93 straipsnio 1 dalis)

Kadangi atlygintinų bylinėjimosi išlaidų valstybei bendra suma nesiekia 3,00 Eur, šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo (jam už akių) – S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), 376,71 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 71 ct) skolos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (376,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, buveinės adresas V. Krėves pr. 64-84, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Luminor Bank“, banko kodas 40100.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams motyvuotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.