Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui antstoliui A. Bložei, suinteresuoto asmens UAB Deiginta direktoriui R. K., skolininkei D. Č., neatvykus suinteresuoto asmens BAB Snoro bankas atstovui, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. Bložės pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmens, kliudančio vykdyti vykdomąjį dokumentą, suinteresuotas asmuo UAB Deiginta direktorius R. K., skolininkė D. Č. ir išieškotojas BAB Snoro bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis prašė pareiškimu už jo reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti UAB Deiginta direktoriui R. K. piniginę baudą.

Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą skolininkės darbdaviui UAB Deiginta 2012-06-22 buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kuriuo reikalaujama iš skolininkės D. Č. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Išskaičiuotas lėšas buvo prašoma pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, sumas išskaityti ir pervesti reguliariai iki visos išieškotinos 4 560,59 Lt sumos išieškojimo arba antstolio nurodymo. Antstolis nurodė, kad jo pateiktas darbdaviui patvarkymas nebuvo vykdomas. Dėl to antstolis 2012-09-10 išsiuntė skolininkės darbdaviui patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašė nurodyti, į kokią sąskaitą ir kada, t.y. nurodant datą buvo ir ar yra išskaičiuojami bei pervedami pinigai iš D. Č. gaunamų pajamų. Atsakymo į nurodytus procesinius dokumentus iš skolininkės darbdavio antstolis iki kreipimosi į teismą negavo, dėl to mano, kad 2012-06-22 ir 2012-09-10 Patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš skolininkės nėra vykdomi.

2012-09-10 procesiniame dokumente antstolis įspėjo skolininkės darbdavį, kad už jo nurodymų nevykdymą, atsakingam asmeniui gali būti skirta piniginė bauda.

Antstolis teigė, kad skolininkės darbdavys piktybiškai nevykdo jo reikalavimų.

Teigė, jog skolininkui nevykdant antstolio reikalavimų yra kliudoma pastarajam vykdyti vykdomuosius dokumentus. Todėl, remdamasis LR CPK 585 str. 2 d. antstolis teismo prašė:

1. Už antstolio reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomuosius dokumentus, nubausti, pinigine bauda UAB Deiginta direktorių R. K..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimo reikalavimui pagrįsti antstolis pateikė teismui ir vykdomąją bylą.

Antstolis teismo posėdžio metu nurodė, kad jo patvarkymai nėra įvykdyti iki šiol.

Suinteresuoto asmens vadovas R. K. atsiliepimo į antstolio pareiškimą teismui nepateikė, tačiau atvyko į teismo posėdį ir nurodė, kad duomenis antstoliui turėjo pateikti pati skolininkė, kuri dirba jo bendrovėje buhaltere.

Skolininkė irgi nepateikė teismui atsiliepimo į bylą dėl antstolio prašymo, tačiau duodama parodymus teismo posėdžio metu nurodė, kad tiesiog užmiršo išsiųsti antstoliui atsakymą. Pripažino, jog esama skolą ji turi mokėti mokėdama nedideles įmokas išieškotojui.

Išieškotojo BAB Snoro bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai, dėl to bylą nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Antstolio pareiškimas tenkintinas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą su pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies pagrindu, t.y. CPK VI dalyje numatytu atveju (12-13 b.l.).

Suinteresuotas asmuo nenurodė argumentų – dėl ko nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų. Be to iš byloje esančių duomenų matosi, kad skolininkė įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į Šiaulių m. apylinkės teismą, jog pagal teismo įsakymą priteistos sumos įvykdymas būtų atidėtas ar išdėstyta jo vykdymo tvarka (CPK 284 str.). Duomenų apie tai, kad UAB Deiginta nustatyta tvarka būtų pranešusi antstoliui, dėl ko negali įvykdyti teismo įsakymo, nagrinėjamojoje byloje irgi nėra. Antstolio veiksmai vykdomojoje byloje taip pat nebuvo skundžiami. Minėtas teismo įsakymas įsigaliojo nuo jų įsiteisėjimo dienos (CPK 436 str. 7 d., 437 str. 2 d. 1 p.). Tik įvykdžius minėtą teismo įsakymą, įgyvendinamas teismo sprendimo privalomumo principas, įsiteisėjęs teismo sprendimas (įsakymas), yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems vykdymo proceso dalyviams ir turi būti vykdomi, todėl teismui nežinant skolininko argumentų negali būti pripažįstama, jog antstolio reikalavimai neteisėti ir nepagrįsti, o tuo pačiu esant aplinkybių atleidžiančių asmenį nuo atsakomybės dėl teismo įsakymų nevykdymo (CPK 18 str.).

Vykdant teismo sprendimus, šiuo atveju ir teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymų ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismo įsakymu išieškotojui priteistos skolos iš skolininko ir antstolio reikalavimai, yra įpareigojimas darbdaviui atlikti tam tikrus veiksmus. Antstolis A. Bložė 2012-06-22 ir 2012-09-10 patvarkymais nustatė skolininkui įpareigojimus, kuriuos pastarasis turėjo įvykdyti iki nurodyto termino (vykd. byla Nr. 41-2028/2011, 30,33 b.l.). Antstolio reikalavimai vykdyti patvarkymus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str. 1d.). Antstolis, nustatęs, kad neįvykdyti patvarkymai pagrįstai su pareiškimu kreipėsi į teismą.

Bendrovės administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Bendrovė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - bendrovės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas (pvz. CPK) ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės vadovas.

Pagal bendrą taisyklę bendrovės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos gerai žinomos ir UAB Deiginta vadovui R. K..

Antstolio 2012-09-10 priimtame patvarkyme vadovui nurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą, gali būti skirta bauda atsakingam asmeniui (CPK 585, 618 str.). Antstolis skolininkės darbdaviui pagrįstai 2012-06-22 ir 2012-09-10 išsiuntė patvarkymus dėl duomenų pateikimo. Todėl pripažintina, kad antstolis teisėtai prašė skolininkės vadovą pateikti jam išsamią informaciją apie atliktus išskaitymus iš D. Č. gaunamų pajamų. Tuo pačiu darbdaviui buvo išaiškintos ir kitos įstatymo nuostatos susijusios su išieškojimo tvarką, nurodant, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą jam gali būti skirtą piniginė bauda. Tačiau skolininkės darbdavys ar jo įgalioti asmenys, įskaitant D. Č., į antstolio vykdymo procese pateiktus procesinius dokumentus neatsakė ir reikalaujamų duomenų pastarajam nepateikė. Tokie darbdavio ir konkrečiai skolininkės darbdavio UAB Deiginta vadovo R. K. veiksmai laikytini neatitinkančiais įstatymo (DK, CPK) nuostatų. Darbdavys vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą ir išskaičiavęs ar neišskaičiavęs atitinkamas pinigų sumas iš darbuotojo atlyginimo, privalo apie tai informuoti antstolį. Kilus abejonėms dėl išskaičiavimo pagrįstumo, darbdavys turi teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio, tiek iš profesionalių teisininkų. Dėl to teismas konstatuoja, kad darbdavys ir konkrečiai UAB Deiginta vadovas R. K., veikdamas vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir neatsakydamas į antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie iš skolininkės (darbuotojos) D. Č. išieškotų sumų išskaitymą, nebuvo apdairus ir atsakingas bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstoliui A. Bložei pateiktą vykdomąjį dokumentą.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad bendrovės administracijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai. Be to bendrovės vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik bendrovė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš įmonės vadovo veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar bendrovės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad įmones vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant įmonės vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojui padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys bendrovės vadovą - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl direktoriaus neveikimas (ar kitų bendrovės darbuotojų: pvz. vadybininkės ar vyr. buhalterės neveikimas), ar tai buvo padaryta dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti (pvz. vadybininkės ar vyr. buhalterės) neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojui buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldiniu kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. R. K. ne tik neatsakė į antstolio patvarkymus, bet ir nepateikė teismui atsiliepimo į antstolio pareiškimą, o atvykęs į teismo posėdį, nesiteikė duoti teismui išsamių paaiškinimų, nurodydamas, kad dėl to atsakinga skolininkė, kuri įmonėje dirba buhaltere. Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, atsakomybė tenka vadovui, o ne jam pavaldžiam personalui. Tik nuoširdus jo prisipažinimas dėl nerūpestingumo ir neatsakingumo, dėl ko nebuvo vykdomas antstolio reikalavimas, leistų teismui atsižvelgti į šiuos suinteresuoto asmens veiksmus, nustatant jam baudos dydį. Teismas, vertindamas įmonės vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įmonės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau to nesant teismas daro priešingas išvadas.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad įmonės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įmonės vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įmonės vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė nei UAB Deiginta, nei konkrečiai jos vadovas R. K.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo R. K. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, o neatsiliepiant ir į antstolio pareiškimą teismui, laikyti nepagrįstu.

Vykdant antstolio nurodymus, šiuo atveju A. Bložės patvarkymus, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymais ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB Deiginta direktoriumi nuo 2012-03-13 yra paskirtas (išrinktas) R. K. (vykd. byla Nr. 41-2028/2011, 28 b.l.). Taigi R. K. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio patvarkymų nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d. numatytos priemonės. Nevykdydamas nurodytų antstolio patvarkymų R. K. pažeidė CPK 585 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais R. K. skirtina 300 Lt bauda.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skirti UAB Deiginta (į/k 302630253) direktoriui R. K., (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. vietos adresas (duomenys neskelbtini), 300 Lt (trijų šimtų litų) baudą už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki nutarties įsiteisėjimo.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800).

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.