Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-462/2013

2013 m. vasario 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-11-21 nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė A. L. paskirtas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmės dalis, paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 21 d., 2012 m. balandžio 27 d., 2012 m. gegužės 2 d., atlikdamas bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, Kauno mieste, Technikos g. 12, parašė ir išsiuntė grasinančio, žeminančio, įžeidžiančio pobūdžio, užgaulius laiškus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai D. R., juose vadindamas D. R. įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais „padla“, „žertva“, „auka paskutine“, „šliūcha“, „kale“ grasino, kad išėjęs į laisvę „paėmęs buką peilį ir lėtai, lėtai po truputį nupjaustys jai rankos pirštus, kad daugiau gyvenime nekiltų noras rašinėti bylas, visokius protokolus, kojas su peiliu subadys, nusitemps į mišką, pririš prie medžio, paims žiebtuvėlį ir tada degins plaukus, liežuvį, su plonomis adatėlėmis akis išbadys, supjaustys veidą su britvute, kad randai liktų visam gyvenimui, parašys laišką draugui, kad į baką pripiltų benzino, kad sprogtų, gyvą suplėšys, lėtai peiliu supjaustys, o kad paslėptų kūną – sudegins, apipils benzinu kojas, padegs ir padegins minutę, kad nebegalėtų paeiti, nukapos abiejų rankų pirštus, rankas įkiš į druską, po to lėtai su replėmis ištrauks dantis ir privers valgyti skutimosi peiliukus, po to padegs kartu su namais“, taip grasindamas padaryti pavojingas gyvybei, sveikatai ir turtui veikas terorizavo bei sistemingai baugino nukentėjusiąją D. R. vartodamas psichinę prievartą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. L. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantas prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas savo skunde neginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, teisėjų kolegija dėl jo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.). Taigi ginčo dėl to, jog apeliantas pagrįstai nuteistas už vieno apysunkio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d.) nusikaltimo padarymą, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad švelninti A. L. bausmę ar paskirti švelnesnės rūšies bausmę nėra pagrindo.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Nuteistasis A. L. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., sankcija numato tik laisvės atėmimą iki 4 (ketverių metų). Jokių alternatyvių bausmės rūšių už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas nenumato.

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę (anksčiau teismo yra teistas ir teistumas nėra išnykęs, administracine tvarka buvo baustas) ir juos charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo A. L. prašoma skirti švelnesnė bausmė būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmių rūšis nuteistajam bus laisvės atėmimas.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam už padarytą apysunkį nusikaltimą skirdamas laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, paskyrė mažesnę bausmę už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia jam mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės.

Atkreiptinas dėmesys, kad galutinės subendrintos bausmės dydį (laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams) lėmė tai, jog ši skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė buvo subendrinta ir dalinio sudėjimo būdu pridėta prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Dėl išvardytų motyvų apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-11-21 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.