Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1012-265/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-08
Bylos Nr.: e2A-1012-265/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01484-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Raimonda Andrulienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“
Atsakovas: S. Š.

Civilinė byla Nr. e2A-1012-265/2017Proceso Nr. 2-24-3-01484-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.2.11; 1.3.5.5; 1.3.5.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Giedrės Seselskytės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“ ir atsakovo S. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,, Duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl 2016-05-23 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2339 panaikinimo ir dėl 2016-09-19 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-4171 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2017-06-27 ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Duomenys neskelbtini“ pareiškė ieškinį atsakovui S. Š., kuriuo prašė panaikinti 2016-05-23 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. 2339 darbo byloje Nr. APS-3-6962/2016 dėl 314,53 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 175,00 Eur dienpinigių išieškojimo iš ieškovės atsakovo naudai ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ S. Š. yra išmokėjusi visas su darbo santykiais susijusias išmokas, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas dirbo pas ieškovę vairuotoju nuo 2014-10-03 iki 2016-04-18. Atsakovo prašymu darbo sutartis buvo nutraukta, atleidimo dieną su darbuotoju buvo visiškai atsiskaityta, tačiau atsakovas kreipėsi į LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš įmonės tariamai jam neišmokėtą darbo užmokestį už 2016 m. balandžio mėn. Darbo ginčų komisija 2016-05-23 sprendimu nusprendė atsakovo naudai iš ieškovės išieškoti 314,53 Eur dydžio darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 175,00 Eur dydžio dienpinigius. Ieškovė nurodė, jog Darbų ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir pripažinta, jog darbdavys su darbuotoju yra visiškai atsiskaitęs. Pažymėjo, jog atsakovui buvo mokamas dienpinigių avansas, kurio permokų darbdavys niekada nereikalavo grąžinti, o pagal susitarimą dienpinigių avanso permokas užskaitydavo į darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų pagal darbo sutartį mokėjimą. Tokie šalių santykiai tęsėsi visą atsakovo darbo laikotarpį. Atsakovas, grįžęs iš paskutinės komandiruotės, 2016-04-06 kasos pajamų orderio Nr. 36 pagrindu grąžino 2 000 Eur avansą. Avanso grąžinimo metu dar nebuvo žinoma tiksli avanso permokos suma, kadangi avanso permoką atsakovas grąžino savo iniciatyva. 2016-04-18 atsakovui pateikus prašymą atleisti iš darbo buvo suskaičiuota avanso permoka ir, kaip ir anksčiau, įskaityta į atsakovo darbo užmokestį. Kadangi avanso permoka buvo didesnė nei atsakovui neišmokėtos sumos už 2016 m. balandžio mėn., todėl darbdavys nebeturėjo pareigos mokėti papildomų sumų atsakovui. Šio ieškovės ieškinio pagrindu Klaipėdos rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-2056-1025/2016.2016-10-19 ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui S. Š., kuriuo prašė panaikinti 2016-09-19 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. 4171 darbo byloje Nr. APS-3-13600/2016 dėl 5 448,23 Eur dienpinigių S. Š. naudai išieškojimo iš UAB „Duomenys neskelbtini“ ir priimti naują sprendimą - pripažinti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ S. Š. yra išmokėjusi visus dienpinigius ir S. Š. 2016-08-03 prašymą išieškoti iš UAB „Duomenys neskelbtini“ 5 448,23 Eur dienpinigių atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovo atleidimo dieną visiškai su juo atsiskaitė ir išmokėjo visas su darbo santykiais susijusias išmokas, įskaitant ir dienpinigius, tačiau atsakovas kreipėsi į LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš įmonės tariamai jam neišmokėtus 5 448,23 Eur dienpinigius už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. Darbo ginčų komisija 2016-09-19 sprendimu nusprendė atsakovo naudai iš ieškovės išieškoti 5 448,23 Eur dydžio dienpinigius. Nurodė, jog atsakovui už visą darbo laikotarpį, t. y. nuo 2014-10-03 iki 2016-04-18 buvo paskaičiuota 6 794,97 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), 19 372,55 Eur dienpinigių, 234,01 Eur kompensacijos už išlaidas, patirtas komandiruotėse ir 112,34 Eur dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas, viso priskaičiuota – 26 513,87 Eur. Atsakovui buvo išmokėta 28 558,83 Eur, 2016-04-06 atsakovas grąžino 2 000 Eur išmokėto ir nepanaudoto avanso, todėl realiai atsakovas iš viso yra gavęs 26 558,83 Eur, t. y. daugiau nei jam buvo priskaičiuota darbo užmokesčio, dienpinigių ir kompensacijos už išlaidas komandiruotėse. Pažymėjo, jog atsakovas su ieškovu buvo susitarę, jog avanso permokos bus įskaitomos į atsakovo darbo užmokestį bei kitus mokėjimus, su tuo atsakovas sutiko ir tam neprieštaravo. Darbo ginčų komisija neteisingai nurodė, jog ieškovas nuolat vėlavo mokėti dienpinigius atsakovui, nes atsakovas nuolat gaudavo dienpinigių avansą. Tai, kad atsakovas gautą dienpinigių avansą panaudojo apmokėti jam skirtas baudas už netinkamą tachografo kortelę – 1 350 Eur, už neteisingai užpildytą sienos kirtimo formą Šveicarijoje - 99,50 Eur, už viršsvorį – 2 700 Eur, nereiškia, jog su darbuotoju nebuvo atsiskaityta. Visos atsakovo sumokėtos baudos yra išimtinai susijusios su atsakovo padarytais teisės pažeidimais ir ieškovė už šiuos teisės pažeidimus nėra atsakinga ir jos kaltės nėra. Šio ieškovės ieškinio pagrindu Klaipėdos rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-3123-586/2016. 2016-10-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos sujungtos, paliekant civilinę bylą nagrinėti pagal ieškovės UAB ,, Duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl 2016-05-23 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2339 panaikinimo ir dėl 2016-09-19 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-4171 panaikinimo.Atsakovas su ieškinių reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog atsakovas niekada nesutiko su ieškove dėl jam mokėtinų sumų galimo įskaitymo. Teigė, jog ieškovės jam mokėtas avansas buvo panaudotas su darbo funkcijomis susijusių išlaidų apmokėjimu užsienyje. Jo atleidimo dieną ieškovė neturėjo jokios avanso permokos, o buvo skolinga ne tik Darbo ginčų kopijos sprendime Nr.2339 nustatytas sumas, bet ir nebuvo išmokėjusi didelės dienpinigių sumos, todėl jokių išskaitų iš dienpinigių daryti negalėjo ir turėjo pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Kadangi ieškovė su darbuotoju ne dėl jo kaltės neatsiskaitė ir liko neišmokėjusi visų, su darbo santykiais susijusių, išmokų, todėl ieškovės ginčijami Darbo ginčų komisijos sprendimai yra teisėti ir jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė 2016-05-23 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2339 darbo byloje Nr. APS-3-6962/2016 dėl 314,53 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 175,00 Eur dienpinigių išieškojimo iš UAB „Duomenys neskelbtini“, nurodant iš ieškovės UAB „Duomenys neskelbtini“ priteisti atsakovui S. Š. 314,53 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Panaikino 2016-09-19 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-417 darbo byloje Nr. APS-3-13600/2016. Iš ieškovės UAB „Duomenys neskelbtini“ į. k. 300040364, priteisė atsakovui S. Š. a. k. (duomenys neskelbtini), 15,00 Eur vidutinį vienos darbo dienos užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo atsakovo S. Š. atleidimo iš darbo (2016-04-18) iki visiško atsiskaitymo su juo dienos. Iš atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisė 1 154,03 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Duomenys neskelbtini“ į. k. 300040364, naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimo nukreipė skubiam vykdymui.Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas įskaityti gautą avansą į darbo užmokestį bei dienpinigius, ir pagal tokią apmokėjimo tvarką atsakovas sutiko dirbti. Atsižvelgęs į liudytojų parodymus teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas grąžinti gauto avanso permoką ieškovei. Įvertino tai, jog atsakovas, grįžęs iš komandiruotės 2016-04-03, 2016-04-06 grąžino ieškovei dienpinigių permoką 2 000,00 Eur, ieškovė jokių papildomų reikalavimų dėl permokos dydžio atsakovui nereiškė, todėl laikė, jog daugiau grąžintino dienpinigių avanso permokos nebuvo. Nurodė jog atsakovas, grąžinęs 2000 Eur permokėtą avansą, patvirtino, jog visi jam priklausantys dienpinigiai yra išmokėti, taip pat kompensuotos komandiruotės metu patirtos išlaidos. Tai, jog atsakovas pripažino, jog jam dienpinigiai už komandiruotę 2016 m. balandžio mėnesį yra sumokėti ir jis dėl dienpinigių išmokėjimo pretenzijų nereiškė, teismo vertinimu, patvirtina ir jo pateiktas prašymas Darbo ginčui komisijai, kuriame nurodė, jog jam nėra išmokėtas būtent darbo užmokestis už balandžio mėnesį, todėl pripažino, jog atsakovui ieškovės paskaičiuoti 175 Eur dienpinigiai už 3 dienas komandiruotėje nuo 2016-04-01 iki 2016-04-02 yra sumokėti, dėl to sprendė, kad darbo ginčų komisija nepagrįstai nutarė juos išieškoti iš ieškovės. Padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė savo teiginių dėl neva susidariusios jai atsakovo skolos ir atliktų užskaitų teisėtumo. Nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog darbuotojas tinkamai išreiškė sutikimą dėl išmokos įskaitymo, kuri dar jam net nebuvo apskaičiuota, todėl atsižvelgdamas į tai, kad jog neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma, 2016-05-23 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. 2339 darbo byloje Nr. APS-3-6962/2016, kuriuo nutarta iš UAB „Duomenys neskelbtini“ išieškoti 314,53 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 175,00 Eur dienpinigių atsakovui S. Š., pakeitė, nurodant iš UAB „Duomenys neskelbtini“ išieškoti 314,53 Eur darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.Įvertinęs tai, jog atsakovas, kitą dieną nutraukęs darbo santykius su ieškove, pradėjo dirbti kitoje transporto įmonėje, jo gaunamas darbo užmokestis nebuvo mažesnis nei mokėjo ieškovė, taip pat atsižvelgęs į uždelstos išmokos dydį, darbuotojo ir darbdavio siejusių darbo santykių laikotarpį ir vadovaudamasis proporcingumo, protingumo ir sąžiningumo principais priteistiną atsakovo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio dydį sumažino ir atsakovui iš ieškovės priteisė 15 Eur vidutinį vienos darbo dienos užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo atsakovo atleidimo iš darbo (2016-04-18) iki visiško atsiskaitymo su juo dienos.Nurodė, kad privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, todėl atsakovo reikalavimą priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo atmetė.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad dėl visų atsakovo padarytų pažeidimų, už kuriuos, pasak atsakovo, sumokėti turėjo ieškovė, yra atsakingas pats atsakovas, todėl sprendė, kad darbdavys tokių išlaidų dengti neprivalo. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, būdamas atsakingas už padarytus pažeidimus, jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, jog grįžus iš komandiruotės ieškovei pateikė padarytų pažeidimų medžiagą, protokolus, nutarimus ir kvitus, kad ieškovė šias išlaidas padengtų atsakovui. Taip pat pažymėjo, kad nėra ir duomenų, jog atsakovas būtų reiškęs pretenzijas ieškovei dėl, jo manymu, netinkamai išmokėtų dienpinigių, komandiruotės metu gautų sumų ir realiai patirtų išlaidų neatitikimo. Pripažino, jog ieškovė yra sumokėjusi visus atsakovui priklausančius dienpinigius, todėl konstatavo, jog 2016-09-19 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-417 yra nepagrįstas ir neteisėtas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškiniai nebuvo patenkinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės pareikštą 2016-06-22 ieškinį dėl 2016-05-23 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2339 panaikinimo ir 2016-10-19 ieškinį dėl 2016-09-19 Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. 4171 Darbo byloje Nr. APS-3-13600/2016 panaikinimo tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Teismas nustatė, kad faktiškai ieškovė atsakovui sumokėjo visą jam priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas sumas, tačiau nutarė, kad ieškovė atleidimo iš darbo dieną liko skolinga atsakovui 314,53 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

11.2. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo atsakovui daugiau, nei jam buvo priskaičiuota, tačiau dėl ieškovės teisės į šias sumas nepasisakė.

11.3. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovui tariamai neišmokėtą 314,53 Eur dydžio darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas tuo pagrindu, jog ieškovė permokėtą dienpinigių avansą nepagrįstai įskaitė į atsakovui mokėtiną darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau iš tiesų ieškovė įskaitymą atliko tinkamai: iškaitoma suma - 314,53 Eur neviršijo vieno vidutinio atsakovo darbo užmokesčio, taip pat buvo atlikta per vieną mėnesį nuo atsakovo pareigos gražinti permokėtą dienpinigių avansą, t. y. atsakovui 2016-04-06 grąžinus tik dalį permokėto avanso – 2 000 Eur, likusi dalis buvo iškaityta praėjus tik 12 dienų - 2016-04-18, t. y. atsakovo atleidimo iš darbo dieną.

11.4. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus ir neteisingai nurodė, kad atsakovas grąžino sutartą 2 000 Eur avansą. Ieškovė nuolat geranoriškai mokėjo atsakovui avansus, todėl geranoriškai priėmė 2 000 Eur grąžinamą avanso dalį ir pagrįstai tikėjosi, kad likusią dalį grąžins iki atleidimo iš darbo dienos.

11.5. Teismas neteisingai savo sprendime traktuoja 2016-04-15 bankinį mokėjimą, kuriuo atsakovui buvo pervesta 1 817,28 Eur suma. Šis mokėjimas atliktas išskirtinai už 2016 m. kovo mėn., tai patvirtina ir mokėjimo paskirtis bei kiti byloje pateikti įrodymai. 2016-04-15 dienai atsakovo dienpinigių permoka ir skola ieškovei vis dar egzistavo, nes tik atleidimo dieną, t. y. 2016-04-18, buvo atliktas permokėtų dienpinigių įskaitymas į atsakovui mokėtiną 2016 m. balandžio mėn. darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

11.6. Atsakovas savo reikalavimus grindė melagingomis aplinkybėmis, nesąžiningai siekdamas pasinaudoti savo, kaip silpnesnės šalies, padėtimi ir ieškovės geranoriškumu mokant jam dienpinigių permokas ir sutinkant atidėti jų grąžinimą, taip siekdamas galimai nepagrįstai pasipelnyti iš ieškovės.

11.7. Pripažinus, jog ieškovė atsakovui sumokėjo visas jam priklausančias sumas, nėra pagrindo priteisti vidutinį darbo užmokestį už tariamai pradelstą atsiskaityti laiką.

11.8. Teismas nepagristai sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 000 Eur, iš viso priteisdamas iš atsakovo tik 1154,03 Eur.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti iš dalies. Atsakovas prašo 2016-09-19 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-417 darbo byloje Nr. APS-3-13600/2016 pakeisti ir priteisti atsakovui S. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Duomenys neskelbtini“ 5 348,23 Eur dienpinigių; priteisti atsakovui S. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Duomenys neskelbtini“ 25,76 Eur vidutinį vienos darbo dienos užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo atsakovo S. Š. atleidimo iš darbo (2016-04-18) iki visiško atsiskaitymo su juo dienos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vairuotojams nuolat pervesdavo dienpinigių avansą, kurio permokų ieškovas niekada nereikalavo, o pagal susitarimą dienpinigių avanso permokas užskaitydavo į darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų pagal darbo sutartį mokėjimą. Atsakovas niekada tam nebuvo pritaręs nei raštu, nei žodžiu.

12.2. Teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybių, jog avansas komandiruotės išlaidoms buvo mokamas tik 7 kartus ir visais atvejais buvo panaudotas vairuotojo su darbo funkcijomis susijusių išlaidų apmokėjimui užsienyje.

12.3. Teismo išvada, kad ne darbdavys, o vairuotojas yra atsakingas už byloje ginčijamų sumų mokėjimą, yra teisinga, tačiau nesutiktina su tuo, kad visos šios sumos ieškovės laikomos dienpinigiais ir išskaitytos iš vairuotojui mokėtinų sumų.

12.4. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai, kadangi nepateikė teismui visų atsakovo pildytų ataskaitų, kuriose atsispindi komandiruotėse patirtos išlaidos. Atsakovo pateiktos jo pildytos ataskaitos įrodo, kad už visus avansinius pervedimus ir daromus piniginius mokėjimus iš atsakovo asmeninės banko kortelės sąskaitos, susijusius su darbo išlaidomis, turėjo būti atsiskaitoma po reiso ieškovei pateikiamose ataskaitose.

12.5. Ieškovė turėjo pareigą visas pretenzijas darbuotojui įgyvendinti laikydamasis darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.

12.6. Teismas nepagrįstai sumažino vidutinį vienos darbo dienos užmokestį iki 15 Eur.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino bylos aplinkybes, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dienpinigių avanso permoką įskaityti į atsakovo darbo užmokestį bei kitas sumas ir pažymi, jog atsakovas nenurodė ir jokiais įrodymais nepagrindė jokio aiškaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jam buvo nuolat mokamas dienpinigių avansas ir kodėl jo negrąžino. Atsakovo teiginiai, kad ieškovės sumokėtas avansas buvo panaudotas atsakovo baudoms apmokėti, todėl tos sumos laikomos komandiruotės išlaidomis, už kurias atsakinga ieškovė, nepagrįsti. Atsakovui patyrus pagrįstas išlaidas komandiruotėje ir jas įrašius į komandiruočių išlaidų ataskaitas, jos būdavo apskaitomos ieškovei ir atsakovui pasirašant avanso apyskaitas. Atsakovui patyrus išlaidas, kurios susijusios su komandiruote, jos buvo pagrįstai įtrauktos į avansines apyskaitas ir atsakovui tinkamai atlygintos. Visos kitos sumos - atsakovo sumokėtos baudos - buvo išimtinai sumokėtos iš atsakovui mokėtino dienpinigių avanso, todėl jos nebuvo įtrauktos į avansines apyskaitas ir ieškovės nekompensuojamos. Nurodo, kad atsakovo argumentai dėl materialinės atsakomybės nuostatų taikymo yra nepagrįsti, kadangi materialinė atsakomybė taikoma tik tuo atveju, kai darbdaviui yra padaroma žala, o šiuo atveju jokia žala darbdaviui nebuvo padaryta, nes atsakovas baudas sumokėjo iš jam pervesto dienpinigių avanso. Pažymi, kad jog nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovas reikalauja priteisti dar didesnę vidutinio darbo užmokesčio sumą, nei ji buvo priteista. Atsakovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė atsakovui mokėtiną 314,53 Eur sumą sumokėjo 2016-04-15 bankinio mokėjimo metu kartu su dienpinigių avansu, kadangi atsakovas sutikimo ieškovei atlikti įskaitymą niekada nedavė nei raštu, nei žodžiu, be to, tokį įskaitymą iš dienpinigių atlikti draudžia teisės aktai. Pažymi, kad ieškovei įrodinėjant, jog 2016 m. balandžio mėn. buvo avansu išmokėtų dienpinigių permoka, po paskutinės atsakovo komandiruotės ieškovė turėjo pareigą pareikalauti, kad atsakovas grąžintų nepanaudotą avanso likutį, tačiau to ieškovė nepadarė ir atlyginimo už 2016 m. balandžio mėn. atsakovui neišmokėjo, neteisėtai atlikusi atlyginimo už paskutinį mėnesį įskaitymą. Mano, jog ieškovės teiginiai apie neteisingą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą yra teisiškai nepagrįsti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Atsakovo teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas įskaityti gautą avansą į darbo užmokestį, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė pagal ilgametę praktiką ir žodinį šalių susitarimą pervesdavo atsakovui dienpinigių avansą, kurio permokas įkaitydavo į darbo užmokestį ir kitas mokėtinas sumas. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik laikantis LR DK 224-226 str. nustatytų apribojimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes sprendė, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dienpinigių avanso permoką įskaityti į atsakovo darbo užmokestį bei kitas sumas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitokiai išvadai, nei buvo padaryta pirmosios instancijos teismo. Tai, jog šalys buvo sudariusios tokį žodinį susitarimą, patvirtina aplinkybės, jog atsakovui buvo nuolat mokamas avansas, kurio permokų atsakovas visą darbo pas ieškovę laikotarpį negrąžino, t. y. atsakovui buvo kiekvieną mėnesį apskaičiuotas darbo užmokestis, tačiau realiai neišmokamas visa apimtimi, o būtent įskaitant atsakovui sumokėtą avansą. Byloje yra ir kiti duomenys, leidžiantys teigti, kad šalių elgesys išreiškė jų valią ir rodė esant susitarimą įskaityti gautą avansą į darbo užmokestį, t. y. tai, kad atsakovui buvo nuolat mokamas ir įskaitomas permokėtas avansas į jo darbo užmokestį bei kitus mokėjimus pagal darbo sutartį, patvirtina byloje esanti priskaičiuotų ir išmokėtų atsakovui dienpinigių lentelė su nurodyta avanso permoka atsakovui, taip pat išrašai iš ieškovės banko sąskaitos, liudytojų, kurie teigė, jog įmonėje galiojo tokia praktika, parodymai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas su šiais darbdavio veiksmais būtų nesutikęs, priešingai, tokie šalių santykiai tęsėsi ilgą laikotarpį ir atsakovas niekada nereiškė jokių pretenzijų. Atsakovas teigia, kad išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik laikantis DK 224–226 straipsniuose nustatytų apribojimų, o juos pažeidžiantys darbdavio veiksmai laikytini neteisėtais.Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje analogiškoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas darbuotojui sumokėto avanso įskaitymas į darbo užmokestį ir kitus mokėjimus, yra išaiškinęs, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pripažinta, kad šalys buvo susitarusios dėl avanso grąžinimo išskaitomis iš darbo užmokesčio, ir tai lemia darbo teisinių santykių subjektų valia susiformavusių tarpusavio teisių ir pareigų specifiškumą, nedraudžiamą DK ir kitų įstatymų (DK 4 straipsnio 4 dalis), nėra pagrindo taikyti DK 224 straipsnio nuostatas dėl vienašališkos administracijos teisės daryti išskaitas bei išskaitų sąlygų. Tai suponuoja, kad teisingumo ir sąžiningumo imperatyvams tokioje situacijoje prieštarautų pripažinimas, jog darbdavys neatsiskaitė su atleidžiamu dėl jo paties kaltės darbuotoju ir už tai taikyti sankcijas darbdaviui, vykdžiusiam šalių susitarimą – abiejų šalių valios, pagrįstos abipuse nauda, išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2011).Pažymėtina, kad aukščiau nurodytais motyvais pripažinta, kad darbdavys išskaitas iš darbo užmokesčio darė ne vienašališkai, bet šalims susitarus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokio aiškaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jam buvo nuolat mokamas dienpinigių avansas, ir kodėl jis jo negrąžino. Įvertinęs bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei sąžiningumo principais, turinčiais imperatyvią galią darbo teisinių santykių subjektams įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių susitarimo įskaityti avansą į atsakovo darbo užmokestį nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nepažeidžia darbo teisės normų imperatyviųjų reikalavimų.Atsakovo nurodytas aplinkybes, jog dienpinigių avanso pagrindu mokamos sumos atsakovui buvo ne dienpinigių avansas, bet buvo panaudotas atsakovo su darbo funkcijomis susijusių išlaidų apmokėjimui užsienyje, paneigia byloje nustatyti faktai, jog už baudas yra atsakingas atsakovas, o atsakovui esant komandiruotėje ir prireikus pinigų ieškovė sutikdavo pervesti dienpinigių avansą, kurį vėliau iškaitydavo į mokėtiną darbo užmokestį ir kitas sumas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovas jau nurodo sutinkantis, kad ne darbdavys, o vairuotojas yra atsakingas už baudų, paskirtų už vairuotojo padarytus pažeidimus, sumokėjimą, tačiau teigia, kad dienpinigiais negali būti laikomos šio sumos: 1) 2014-11-30 gautas 4 700 Lt avansas, kadangi ši suma buvo panaudota sumokėti baudai už netinkamą tachografo kortelę apmokėti; 2) 2015-06-30 gautas 110 Eur avansas, kadangi jis buvo panaudotas apmokėti 99,50 Eur baudą už neteisingai užpildytą sienos kirtimo formą Šveicarijoje; 3) 2015-06-30 gautas 2 700 Eur avansinis mokėjimas, kadangi jis panaudotas apmokėti baudas už viršsvorį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos sumos, kurias sumokėjo atsakovas, yra, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, išimtinai susijusios su atsakovo padarytais teisės pažeidimais ir ieškovė už šiuos teisės pažeidimus nėra atsakinga. Nustatyta, kad 1 300 Eur bauda atsakovui paskirta už padarytą pažeidimą, susijusį su poilsio ir darbo laiko pažeidimais, už kuriuos pagal darbo sutartį ir pareigines instrukcijas yra atsakingas būtent pats vairuotojas, o darbdavys tokių išlaidų dengti neprivalo. Tarptautinių gabenimų vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatyta, kad vairuotojas privalo žinoti nustatytą vairuotojui, vežančiam krovinius Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų, nustatytą darbo ir poilsio laiko trukmę (1.6.3. p ), mokėti naudotis tachografu ir sekti jo darbą (1.6.4. p.), todėl už šių pareigų nevykdymą atsakinga ne ieškovė, bet atsakovas. Atsakovas taip pat nurodo, kad 2015-06-30 gautas 110,00 Eur avansas buvo panaudotas apmokėti 99,50 Eur baudą už neteisingai užpildytą sienos kirtimo formą Šveicarijoje. Nustatyta, kad atsakovui buvo skirta 100 frankų (99,50 Eur) bauda, kadangi atsakovas deklaravo klaidingą puspriekabės svorį. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Tarptautinių gabenimų vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais atsakovas privalo žinoti dokumentų pildymo (licencijų, mašinos, krovinių lydomųjų dokumentų, pasienio kontrolės dokumentų pildymo bei pateikimo tvarką (1.6.10. p.), todėl atsakovui netinkamai vykdžius jam pavestas pareigas atsakomybė kyla darbuotojui, o ne darbdaviui, dėl to darbdavys tokių išlaidų dengti neprivalo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas labai išsamiai ir plačiai ištyrė ir 2015-06-30 gauto 2 700 Eur avansinio mokėjimo, kurį atsakovas panaudojo apmokėti baudą už netinkamą svorio puspriekabėje paskirstymą, aplinkybes, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ir už šio pažeidimo padarymą ir pagal pareiginius nuostatus yra kaltas pats atsakovas, todėl darbdavys tokių išlaidų dengti neprivalo.Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas už padarytus administracinius teisės pažeidimus yra atsakingas asmeniškai, tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl nėra pagrindo priteisti šias sumas iš ieškovės.Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai, kadangi nepateikė teismų visų atsakovo pildytų ataskaitų, vertintini kritiškai. Kaip matyti iš bylos duomenų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad atsakovui patyrus išlaidas komandiruotėje ir jas įrašius į komandiruočių išlaidų ataskaitas jos būdavo apskaitomos ieškovei ir atsakovui pasirašant avanso apyskaitas, t. y. komandiruočių išlaidų ataskaitos buvo juodraštinis variantas, kuris įforminamas oficialiu šalių pasirašytu dokumentu - avanso apyskaita. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nepaturi pagrindo išvadai, jog ieškovė teismui pateikė ne visas šalių pasirašytas avanso apyskaitas.Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog ieškovė nepagrįstai netaikė materialinės atsakomybės normų. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šio konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (DK 245 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245, 253-255 straipsniai).Nagrinėjamu atveju materialinės atsakomybės taikymo institutas netaikytinas, kadangi šiuo atveju žala darbdaviui nebuvo padaryta, atsakovas baudas sumokėjo iš jam pervesto dienpinigių avanso, todėl atsakovo argumentai dėl materialinės atsakomybės nuostatų taikymo yra nepagrįsti.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš ieškovės atsakovui priteisė neišmokėtą 314,53 Eur dydžio darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, pažeisdama LR DK 224 str. nuostatas, permokėtą dienpinigių avansą nepagrįstai įskaitė į atsakovui mokėtiną darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.Teisėjų kolegija šios nutarties 20 ir 21 punktuose pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių susitarimo įskaityti avansą į atsakovo darbo užmokestį yra teisėta ir pagrįsta, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pripažinta, kad šalys buvo susitarusios dėl avanso grąžinimo išskaitomis iš darbo užmokesčio, ir tai lemia darbo teisinių santykių subjektų valia susiformavusių tarpusavio teisių ir pareigų specifiškumą, nedraudžiamą DK ir kitų įstatymų (DK 4 straipsnio 4 dalis), nėra pagrindo taikyti DK 224 straipsnio nuostatas dėl vienašališkos administracijos teisės daryti išskaitas bei išskaitų sąlygų. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip konstatuota šioje nutartyje, tarp ieškovės ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dienpinigių avanso permoką įskaityti į atsakovo darbo užmokestį bei kitas sumas. Tokį susitarimą buvus, kaip jau minėta, patvirtina ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad teisingumo ir sąžiningumo imperatyvams tokioje situacijoje prieštarautų pripažinimas, jog darbdavys neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju ir už tai taikyti sankcijas darbdaviui, vykdžiusiam šalių susitarimą - abiejų šalių valios, pagrįstos abipuse nauda, išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2011). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog šioje byloje padaryti išvadą, kad darbuotojas tinkamai išreiškė sutikimą dėl išmokos įskaitymo, kuri dar jam net nebuvo apskaičiuota, atsižvelgiant į darbuotojo kaip silpnesnės darbo sutarties šalies interesus, nėra teisinio pagrindo. 314,53 Eur dydžio darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas pirmosios instancijos teismas priteisė tuo pagrindu, kad ieškovė permokėtą dienpinigių avansą nepagrįstai įskaitė į atsakovui mokėtiną darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai nepritaria.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui už 2016 m. vasario mėnesį paskaičiuota 1 030,00 Eur dienpinigių, už kovo mėnesį - 883,72 Eur, o už balandžio mėnesį - 175,00 Eur, viso paskaičiuota 2 088,72 Eur dienpinigių. Iš darbdavio atsakovui pateiktų atsiskaitymo lapelių matyti, jog už vasario mėnesį nurodyta išmokėti 580,00 Eur dienpinigių, už kovo mėnesį – 1 365,00 Eur dienpinigių. Ieškovės pateikta pažyma apie dienpinigių atsakovui permokas patvirtina, jog 2016-04-03 atsakovas turėjo 949,53 Eur dienpinigių permoką, o 2016-04-06 atsakovas grąžino ieškovei 2 000,00 Eur, ir ieškovė buvo skolinga atsakovui 1 050,47 Eur dienpinigių, 2016-04-15 ieškovė išmokėjo atsakovui 1 365,00 Eur dienpinigių. Šie nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovui išmokėjo 314,53 Eur dienpinigių daugiau, nei turėjo išmokėti. Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė sumokėjo atsakovui daugiau, nei jam buvo priskaičiuota, tačiau dėl ieškovės teisės į šią sumą nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po 2016-04-15 bankiniu mokėjimu atsakovui buvo sumokėtas ne mažesnis kaip 314,53 Eur dienpinigių avansas, ir šios sumos pakartotinai ieškovė neturėjo atsakovui mokėti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2016-04-15 bankinį mokėjimą, kuriuo atsakovui buvo pervesta 1 817,28 Eur suma, padarė išvadą, kad ieškovė 2016-04-15 pervedė atsakovui 1 817,28 Eur, paskirtyje nurodydama „atlyginimas ir kitos išmokos už kovo mėnesį“, todėl atsakovas, žinodamas, kad avansą yra grąžinęs, 2016-04-18 atleidimo iš darbo dieną pagrįstai tikėjosi, jog su juo bus atsiskaityta, t. y. jam bus sumokėtas 258,40 Eur darbo užmokestis už balandžio mėnesį bei 112,34 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas pagal darbdavio 2016-04-18 įsakymą Nr. V00001735. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Kaip matyti iš šio pavedimo, mokėjimas atliktas už 2016 m. kovo mėn. – tai pavirtina mokėjimo paskirtis. Kaip jau aukščiau nustatyta, 2016-04-15 dienai atsakovo dienpinigių permoka ir skola ieškovei vis dar egzistavo, nes tik atleidimo dieną, t. y. 2016-04-18, buvo atliktas permokėtų dienpinigių įskaitymas į atsakovui mokėtiną 2016 m. balandžio mėn. darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad darbdavys negalėjo iš anksto išmokėti atsakovui kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kai darbo santykiai tarp šalių dar nebuvo pasibaigę. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių sumų įskaitymas ir buvo atliktas atleidimo dieną, t. y. 2016-04-18, todėl ir 2016-04-18 įsakyme Nr. V00001735 nurodyta, kad reikalinga išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Darytina išvada, kad atleidimo iš darbo metu šalys susitarė atlikti permokėtų dienpinigių avanso įskaitymą į atsakovo darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Kaip matyti, atsakovas pasirašė darbo sutartyje, taip patvirtindamas, kad su juo yra tinkamai atsiskaityta, jokių pretenzijų atleidimo iš darbo metu neturėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė atsakovui buvo išmokėjusi visas jam priskaičiuotas sumas, todėl formalus bei abstrahuotas materialinių teisės normų aiškinimas, jog atleidimo iš darbo dieną darbuotojui priklausančios sumos gali būti sumokamos tik pervedant pinigus į darbuotojo banko sąskaitą, bet atmetant ir nepripažįstant kitų atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju būdų (įskaitymo ir kt.) pažeistų ieškovės, kaip darbdavės, teises. Pripažinus, jog ieškovė atsakovui sumokėjo visas jam priklausančias sumas, nėra pagrindo priteisti vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 15 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nuo 2016-04-18 iki visiško atsiskaitymo yra nepagrįstas ir naikintinas. Padarius išvadą dėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 15 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino vidutinį darbo dienos užmokestį iki 15 Eur, nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dienpinigių avanso įskaitymą į darbo užmokestį ir kitus mokėjimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir konstatavus, kad skundžiamas sprendimas keistinas, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro žyminis mokestis – 138,00 Eur, už advokato padėjėjo teisines paslaugas – 3 711,90 Eur, už dokumentų vertimą – 717,09 Eur, iš viso – 4 566,99 Eur.CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už ieškinio parengimą numatytas koeficientas 2,5, todėl maksimalios išlaidos už dviejų ieškinių parengimą šiuo atveju sudarytų 1 983,25 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už atstovavimą teisme numatytas koeficientas 0,1, todėl maksimalios išlaidos už atstovavimą šešiuose teismo posėdžiuose šiuo atveju sudarytų 475,98 Eur. Įvertinus bylos apimtį ir ieškovės atliktus veiksmus pasirengiant bylos nagrinėjimui ir bylą nagrinėjant iš esmės, 1 252,67 Eur suma už dokumentų, kuriuose pareikšti prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai, už paklausimus renkant bylai reikalingus įrodymus, už suteiktas teisines konsultacijas nelaikytina nepagrįstai didelė.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės prašomos priteisti 3 711,90 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytos maksimalios sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ši byla vertintina kaip sudėtinga, kadangi byloje buvo nagrinėjamas dviejų ieškinių pagrįstumo klausimas, sprendžiamas sudėtingas klausimas dėl dienpinigių avanso įskaitymo į darbo užmokestį ir kitus mokėjimus, renkama ir tiriama daug įrodymų, aiškintasi daug aplinkybių, bylą sudaro XIII tomų, vyko 6 teismo posėdžiai. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka tenkinti visi ieškovės reikalavimai, todėl, remiantis aukščiau nurodytais motyvais, iš atsakovo ieškovei priteistinos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 4 566,99 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 998,16 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą bei atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Atsakovas pateikė teismui prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus atsakovo apeliacinį skundą jos nepriteistinos (CPK 93 str.).Iš viso ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 5 565,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 566,99 Eur + 998,16 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą dalyje, kuria pakeistas 2016-05-23 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-2339 darbo byloje Nr. APS-3-6962/2016 dėl 314,53 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 175,00 Eur dienpinigių išieškojimo iš UAB „Duomenys neskelbtini a“, nurodant iš ieškovės UAB „Duomenys neskelbtini“ priteisti atsakovui S. Š. 314,53 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - panaikinti 2016-05-23 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2339, darbo byloje Nr. APS-3-6962/2016.

Iš atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 5 565,15 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Agrologistika“, į. k. 300040364, naudai.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimonda AndrulienėGiedrė SeselskytėAlvydas Žerlauskas