- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-10
- Bylos Nr.
- 1S-414-175/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-3-00005-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Pareiškėjas
- K. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos K. S. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti privataus kaltinimo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja K. S. pateikė Jonavos rajono apylinkės teismui privataus kaltinimo skundą, kuriuo prašė R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d., 2 d., 155 str. 1 d.
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos skundą dėl R. V. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad iš pareiškėjos skundo turinio negalima tiksliai nustatyti nusikalstamų veikų skaičiaus, jų sukonkretinti, negalima nustatyti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, datų, vietos, t. y. nenurodytos esminės aplinkybės.
Šalies argumentai
Pareiškėja K. S. skunde prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-02-02 nutartį panaikinti, bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui, nes dėl artimumo su (duomenys neskelbtini) poligonu akivaizdu, kad Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai negeba nešališkai priimti sprendimų, susipažinti netgi su pateikta rašytine medžiaga. Taip pat prašo pranešti LR Prezidentei ir Nacionalinei teismų administracijai dėl galimos teisėjos B. B. nekompetencijos ir pasiūlyti sustabdyti jos įgaliojimus ir patikrinti kompetenciją, ar iš viso geba dirbti teisėja dėl atliktų daugybinių pažeidimų nutartyje, kuri skundžiama.
Skunde pareiškėja teigia, kad iš nutarties susidaro toks įspūdis, kad teismas, iš viso neskaitęs pareiškimo, nurodė, kad pareiškimas, esą, neatitinka pareiškimams keliamų reikalavimų, nes: „skunde turi būti konkrečiai nurodyta teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai, kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes”. Pareiškėja pabrėžia, kad visos šios aplinkybės jos skunde buvo nurodytos, t. y. nurodytas ir teismo pavadinimas (Jonavos rajono apylinkės teismas), ir nusikalstamos veikos laikas (2014-01-23, apie 17.00 val.), vieta ((duomenys neskelbtini) Taip pat nurodyti ir padariniai: dėl R. V. veiksmų pareiškėjai nebuvo leista baigti mokymų, puse metų be priežasties nemokėta alga, šmeižikiški ir įžeidžiantys raštai tapo žinomi keletui tūkstančių (duomenys neskelbtini), šmeižtas buvo ir toliau plečiamas, buvo įžeidinėjama, dėl R. V. veiksmų pareiškėjos statusas jau antri metai yra laikinoji jaunesnioji eilinė, ji negali tarnauti rinktinėje ir gauti kas savaitgalį apie 60 Eur atlyginimo.
Skunde K. S. taip pat nurodo, kad, jeigu teisėja nesuvokia, kokia yra karinė struktūra ir kaip šitas konkretus šmeižtas pakenkė, ji gali šaukti į pagalbą ekspertus, kad jai paaiškintų, ką reiškia šmeižtu išvaryti karį iš kursų ir, kai vėliau jo veiksmuose nieko nusikalstamo, nei drausmės pažeidimo sudėties nerandama, ir kaip toks šmeižtas kenkia tiek geram vardui, tiek ir statusui kariuomenėje. Kariuomenė dėl aukštos R. V. padėties struktūroje nesugeba tirti jo veiksmų, nors, kaip matyti iš nutarties, panašiai viską nori palikti ir teisėja, priėmusi keistą nutartį. Pareiškėja taip pat pažymi, kad dėl R. V. veiksmų jai penkis mėnesius nebuvo išmokėta alga, o Krašto apsaugos ministerija atlikus vidinį tikrinimą nustatė, kad pareiškėjai priklauso dar ir delspinigiai, kuriuos ji gavo 2015-02-03 – iš viso 13 Eur. Jeigu teismui tokia situacija atrodo normali, tai turi nurodyti nutartyje, jog nesuvokia, kodėl 13 mėnesių iki galo nesumokėta alga, pareiškėjos manymu, yra pažeidimas, kurį lėmė majoro R. V. šmeižtas ir įžeidimai. K. S. atkreipia dėmesį į tai, kad visi pradėti tyrimai buvo nutraukti 2014 m. balandžio mėnesį nustačius (duomenys neskelbtini), jog atšaukimas iš kursų buvo neteisėtas. Jeigu R. V. raštai būtų pagrįsti, tai pareiškėja kariuomenėje jau nebetarnautų, tačiau šiuo metu ji turi galiojantį kario savanorio pažymėjimą.
Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai teigia, jog pareiškėja nenurodė savo ir kaltinamo asmens duomenų, kadangi tokie duomenys yra nurodyti, taip pat nepagrįstai šmeižimą siejo su viešumu, kadangi BK viešumo ir neviešumo sąvokų nesieja su informavimo priemonėmis. Kodekse nurodytas skirtumas, kai asmuo šmeižiamas ne viešai ir kai šmeižiamas viešai, neva jis padaręs sunkų nusikaltimą. Šiuo atveju R. V. šmeižė viešai, kadangi rašte pateikta informacija buvo perduota aštuonioms valdyboms ir kiekvienoje valdyboje dirba ne vienas ir ne du asmenys. R. V. tyčia ją apšmeižė dideliam skaičiui valstybės statutinių ir nestatutinių tarnautojų. Jei R. V. būtų šmeižęs neviešai, o tik būtų kažką pareiškėjai pasakęs, nebūtų buvę padarinių.
Pareiškėjos vertinimu, teisėja iš esmės pažeidė skundo priėmimo taisykles, nes ji, kaip minėta, pirma, prirašė absurdų, o toliau, nepriėmusi skundo, jį nagrinėja. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog skundo priėmimo metu skundo argumentų teismas neturi teisės analizuoti ir jų kvestionuoti, nes tai yra teisminio proceso dalykas, o ne priėmimo stadijos dalykas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, atitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.
Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) XXX skyrius. Šio skyriaus 412 straipsnio, reglamentuojančio nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka, turinį, 2 dalyje išdėstyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Tokiu atveju, jeigu skundas neatitinka šių reikalavimų, jis yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Apylinkės teismas, spręsdamas K. S. skundo priėmimo klausimą, visiškai pagrįstai nurodė bendruosius reikalavimus, kurie keliami privataus kaltinimo tvarka paduodamo skundo turiniui ir konkrečiai įvardino, kokių reikalavimų K. S. skundas neatitinka.
Pritartina skundžiamos nutarties motyvams, kad 2015 m. sausio 23 d. skundo turinys BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų neatitinka. Pareiškėjos skundas yra per daug abstraktus, jame neatskleidžiama kaltinimo esmė: nors pareiškėja kaltina R. V. nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d., 2 d., 155 str. 1 d., padarymu, tačiau iš skundo nėra aišku, kaip, kokiu būdu, esant kokioms aplinkybėms pasireiškė R. V. nusikalstami veiksmai, kada jie buvo galimai padaryti, t. y. nenurodytos esminės aplinkybės. Kaltinimai yra abstraktūs, apsiribojantys R. V. surašytų tarnybinių pranešimų turinio perrašymu ir paremti tik pačios pareiškėjos subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu ir interpretavimu. Taip pat pareiškėja nenurodo jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jos kaltinimą, t. y., kad R. V. ją apšmeižė ir įžeidė, ir, kad siekė tokių padarinių, yra nurodyti tik jau minėti R. V. surašyti tarnybiniai pranešimai, kuriais buvo prašoma pavesti ištirti K. S. veiksmus ir pašalinti ją iš kurso. Iš skundo turinio visiškai neaišku, kuo remdamasi K. S. kaltina R. V. paskleidus informaciją apie tai, kad ji ketina padaryti nusikaltimą, taip pat neaišku, kokia būtent tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija neatitinka tikrovės, kaip objektyviai pasireiškė tokios informacijos paskleidimas, t. y. tokia informacija tapo žinoma ir tretiesiems, nesusijusiems asmenims, kaip ir neaišku, kokiu būdu, kokiomis aplinkybėmis pareiškėja buvo įžeista, kokie duomenys patvirtina, kad jis buvo įžeista viešai.
Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skundas yra labai svarbus dokumentas, savo reikšme prilyginamas prokuroro surašytam kaltinamajam aktui. Ir nors skundui nėra keliami tokie aukšti reikalavimai, kaip pastarajam dokumentui, tačiau skunde kaltinimas taip pat turi būti tikslus, nes baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). BPK 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Be to, privatus skundas apibrėžia kaltinimo ribas, kurių turi laikytis teismas nagrinėdamas bylą (BPK 255 str.).
Teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmenims būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde.
Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismas, atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal K. S. skundą dėl R. V. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti K. S. skundo argumentais nėra pagrindo.
Privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, trukdantį pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės. Atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, kad atsisakymas priimti skundą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka neatima galimybės pareiškėjai, pašalinus teismo nustatytus trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą.
Dėl K. S. prašymų perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, pranešti LR Prezidentei ir Nacionalinei teismų administracijai dėl galimos teisėjos nekompetencijos, pažymima, kad skundus dėl apylinkės teismo priimtų sprendimų nagrinėjantis apygardos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir gali priimti tik tokius sprendimus, kurie imperatyviai nurodyti BPK 442 str. 1 d. 1-3 punktuose. Pagal baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą reglamentavimą priimti pareiškėjos prašomus sprendimus aukštesnysis teismas neturi teisės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
K. S. skundą atmesti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.