Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1631-317/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-03
Bylos Nr.
1S-1631-317/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1631-317/2014
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 93-506 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį - 8 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2008 m. vasario 5 d., jos pabaiga – 2016 m. balandžio 5 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. liepos 10 d. – 1 metai 8 mėnesiai 25 dienos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. Nr. 93-506 taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, R. Š. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

R. Š. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad jis yra nusiteikęs mokytis iš praeities klaidų, pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, išlikę tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju ketina užsiregistruoti darbo biržoje ir ieškoti darbo, taip pat būti naudingas šeimai ir visuomenei. Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismo argumentai apie jo gyvenimo stilių ir draugus iki įkalinimo, kaip išlikusį pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantį veiksnį, prieštarauja realybei ir neatitinka jokių įstatymų reikalavimų. Be to, teismas, nagrinėdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, turėjo pareigą spręsti ar jį, kaip nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės pakeitus bausmės atlikimo sąlygas. Anot skundo autoriaus, teismui nesuteikta teisė manyti, ar nuteistasis gali ateityje nusikalsti ar ne. Be to, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į jo įvykdytų nusikaltimų aplinkybes bei sunkumą, pažeidė galiojančius įstatymus, kadangi nėra įstatymo, leidžiančio teismui tokiu pagrindu priimti sprendimą lygtinai paleidžiamų asmenų atžvilgiu. Pažymi, kad tiek įvykdytų nusikaltimų aplinkybės, tiek ir jų sunkumas jau buvo įvertinti teismo, priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nei Komisijai, nei teismui, nuteistojo nuomone, įstatymai nesuteikia teisės pakartotinai atsižvelgti į visuomenės interesą ar svarstyti teisingumo principo įgyvendinimą baudžiamojoje byloje, kurioje jau seniai paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis. Nuteistojo manymu, tai laikytina pakartotiniu baudimu. Kita vertus, tai, kad teismas atsižvelgė ir į nebegaliojančias drausmines nuobaudas, kurios jau du kartus turėjo įtakos atsisakymui taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu, reiškia, kad už padarytą pažeidimą jis yra ne tik adekvačiai nubaustas, bet ir toliau yra nuolat baudžiamas dėl to paties, atsisakant taikyti lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Pažymėtina, jog turi būti vertinamos visos reikšmingos aplinkybės, neatsižvelgiant į tai, kad kai kurios jų jau buvo įvertintos anksčiau – skiriant bausmės dydį ar sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį paleisti lygtinai. Komisija, priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nepakankamai atsižvelgė į tai, jog R. Š. atitinka tik formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus, t. y. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, penkis kartus buvo paskatintas, faktiškai yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą bausmės dalį. Tačiau šie pagrindai savaime dar nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kritiškai vertintinas R. Š. skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo įvykdytų nusikaltimų aplinkybes bei sunkumą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, kiekvienu konkrečiu atveju yra svarstomas ne tik nuteistojo prašymas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos bei socialinio tyrimo išvada, tačiau yra vertinamas ir visas jo elgesys bausmės atlikimo metu, taikytos nuteistam asmeniui socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis ir kitos aplinkybės (BVK 164 str. 2 d.). Taigi, tiek įvykdytų nusikaltimų aplinkybės, tiek jų sunkumas gali ir turi būti vertinami sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus. Be to, šios aplinkybės yra pakankamai svarbios vertinant ne tik teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir atsižvelgiant į visuomenės, tame tarpe ir nukentėjusiojo, interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas. Kita vertus, šios aplinkybės yra vertinamos kitų aplinkybių kontekste. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – sunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą, dokumentų pagrobimą, neteisėtą laisvės atėmimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir kt. Be to, nusikalstamas veikas numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, jis padarė dar ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors R. Š. paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, nuteistąjį itin neigiamai charakterizuoja tai, kad jis ir pataisos namuose du kartus iš eilės dviejų mėnesių laikotarpyje buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už psichotropinių medžiagų vartojimą (iš viso baustas net septynis kartus; b. l. 21). Tai rodo, jog jis net ir po penkerių metų taisymo proceso pataisos namuose reikiamų išvadų nepadarė, o savo elgesį iš dalies koreguoti tinkama linkme pradėjo tik 2013 m. viduryje. Aplinkybė, kad būdamas nuteistas už neteisėtą narkotinės medžiagos laikymą, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, R. Š. psichotropines medžiagas vartojo ir pataisos namuose, tik patvirtina, jog nuteistojo ryšiai su narkotikų platintojais iki šiol nėra nutrūkę ir tai yra viena iš aplinkybių, liudijančių apie jo elgesio riziką ne pataisos namuose.

Visos aptartos aplinkybės neduoda pagrindo nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų bei daryti išvadą, kad jis jau šiuo metu pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, visuma nuteistąjį apibūdinančių bei jį charakterizuojančių aplinkybių dar rodo jo pavojingumą visuomenei bei tai, kad jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklusti visuotinai privalomoms taisyklėms ir nedaryti išvadų.

Kaip asmenį, linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų, charakterizuoja ir ta aplinkybė, jog jis anksčiau ne kartą buvo teistas, jam buvo taikytas areštas, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė –R. Š. pakartotinai darė nusikaltimus. Todėl, nors nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį bausmės (faktiškai neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sudaro 1/5), tačiau šį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų vertinant kitų aplinkybių kontekste, kartu atsižvelgiant ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje ir iki jo nuteisimo, manytina, jog šiuo metu pritaikius nuteistajam lygtinį paleidimą, nebus pasiekti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, be to, ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad R. Š. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo tvirtinti Komisijos 2014 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 93-506 priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas