Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Audronei Peleckienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl 2017 m. sausio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo nuspręsta M. J. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir skirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą ir skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Pagal BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. J. paskirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Pagal BK 64¹ straipsnį bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) mėnesiams.

Pagal BK 75 straipsnį bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu tęsti mokslą arba įsidarbinti arba per 1 mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo, taip pat įpareigoti jam būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Civilinio ieškovo G. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš M. J. priteisti 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos civiliniam ieškovui G. N..

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį tenkinti visiškai, iš M. J. priteisti 613,20 Eur (šešis šimtus trylika eurų 20 ct) turtinės žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Konstitucijos pro. 12, LT – 09308 Vilnius, į.k. 288677580, a.s. (duomenys neskelbtini)).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. J. priteisti 1405,02 Eur (tūkstantį keturis šimtus penkis eurus 2 ct) turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos (Europos a. 1, LT – 03505 Vilnius, į.k. 191351679, a.s. (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad tyčia nesunkiai sužalojo žmogų, be to padarė viešosios tvarkos nusikaltimą: 2016 m. spalio 1 d. apie 00.36 val., Radviliškio r. sav., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prie Grinkiškio kultūros namų, matant pašaliniams asmenims, dėl menkavertės dingsties, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam G. N. į veidą ir jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų, abiejų viršutinių žandikaulių, kairio skruostikaulio, akytkaulio lūžių, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, tuo pačiu tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje.

Skunde pažymima, kad M. J. savo veikos neginčija, kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad jis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo ir norėtų jam atlyginti bent dalį nusikaltimu padarytos žalos (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Tuo pačiu skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos kai kurios aplinkybės neatitinka faktinių bylos įvykių. 2016-10-10 specialisto išvadoje Nr. G 1385/2016 (04) nurodoma, kad G. N. sužalojimai padaryti 2016-10-01 ne mažiau dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais paveikus veidą, tačiau M. J. smūgiavo tik vieną kartą ir iš karto nuėjo prie automobilio. Tai patvirtina liudytojai G. S. (1 t., 116 b. l.), L. J. (1 t. 119 b. l.), todėl neaišku, kas galėjo smūgiuoti antrą karta G. N.. Neatmesta galimybė, jog šis sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiajam nukritus nuo laiptų (1 t., 86 b. l.). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (1 t., 82 b.l.) 2016-10-01 00.50 - 01.10 val. yra nurodyta, kad G. N. kalba nerišli, eidamas sūpuoja, iš burnos sklinda alkoholio kvapas, tačiau apie jo girtumą skundžiamame nuosprendyje nėra pasisakyta.

Apeliantas pažymi, kad nusikalto pirmą kartą, jo padaryti nusikaltimai priskirtini nesunkiems, padaryti vienu metu, tais pačiais veiksmais, todėl laikytina idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Jis pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, šis jam atleido, atlygino dalį padarytos žalos ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo. Taigi, apelianto nuomone, yra tenkinamos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Kaip minėta, apeliantas teigia, kad su G. N. susitaikė ir sutarė, kad padarytą žalą atlygins dalimis per du metus, dalį žalos, t. y. 200 Eur, atlygino 2017-02-05 (Susitarimas dėl žalos atlyginimo, pakvitavimo kopija pridėtas prie skundo). Nuteistasis neginčija padarytos žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos. Jis asmeniškai kreipėsi į minėtas institucijas dėl žalos atlyginimo tvarkos ir buvo informuotas, kad žalos mokėjimas dalimis galimas, tačiau tai bus sprendžiama kai įsiteisės teismo sprendimas kuriuo iš jo yra priteista žala. M. J. įsipareigoja atlyginti G. N. ir institucijoms padarytą žalą.

Apeliantas skunde pabrėžia, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, tačiau visiškai supranta, kad savo veiksmais padarė nusikaltimus numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje. Suvokia bausmės neišvengiamumą už padarytus nusikaltimus. M. J. yra charakterizuojamas teigiamai - aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) bendruomenės ir (duomenys neskelbtini)gimnazijos kultūriniame gyvenime, sporto renginiuose, (duomenys neskelbtini) kultūros namuose padeda organizuoti kultūrinius renginius, yra bendraujantis draugiškas ir mandagus. Auga A. ir R. J. šeimoje, padeda dirbti tėvams namų ūkyje, vasaros atostogų metu dirba pas ūkininkus (charakteristikos pridėtos, 1 t., 188-198 b. l.). Baigęs gimnaziją ruošiasi studijuoti Šiaulių kolegijoje ir dirbti. M. J. tikina, kad visiškai suprato bausmės neišvengiamumą, savo kaltės neneigia, todėl yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ir pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoju apeliantas prašo skirti savo mamą R. J.. R. J. yra neteista (1 t, 129 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) kultūros namų kultūros specialiste, gyvena santuokoje su vyru A. J.. Šiuo metu šeimoje augina sūnų Mantą. R. J. darbovietėje, (duomenys neskelbtini) bendruomenėje charakterizuojama teigiamai. Apelianto nuomone, tvirti sūnaus ir mamos santykiai, bei socialinė aplinka darys jam teigiamą įtakai, kad šis laikytus įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. R. J. darbo užmokestis nėra didelis, todėl prašo M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme M. J. nepateikė prašymo ir dokumentų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi tokia galimybė jam nebuvo išaiškinta nei tyrėjo, nei prokuroro, nei gynėjo, o dėl savo jauno amžiaus bei teisinių žinių stokos tokia galimybė jam nebuvo žinoma.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas bei prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas.

Kaip minėta, nuteistasis savo apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad, nagrinėjamu atveju, minėta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės norma netaikytina, kadangi M. J. (gim. 1998 m. lapkričio 8 d.) nusikaltimo padarymo metu (2016 m. spalio 1 d.) buvo nepilnametis, todėl spręstinas klausimas dėl nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normų jo atžvilgiu taikymo.

BK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos, numatytos BK 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl nėra pagrindo neatleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės.

M. J. įvykio metu buvo nepilnametis, padarė du nesunkius nusikaltimus, teisiamas pirmą kartą. Dėl padarytų nusikaltimų jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 2 dalis). Iš pateiktos medžiagos matyti, kad M. J. atlygino dalį (200 eur) nukentėjusiajam padarytos žalos ir įsipareigojo likusią žalos dalį atlyginti per dvejus metus (2 t., 97 b. l.). M. J. yra charakterizuojamas teigiamai, aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) bendruomenės ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos kultūriniame gyvenime, sporto renginiuose, (duomenys neskelbtini) kultūros namuose padeda organizuoti kultūrinius renginius, yra bendraujantis draugiškas ir mandagus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad jis gyvena darnioje A. ir R. J. šeimoje, padeda dirbti tėvams namų ūkyje, vasaros atostogų metu dirba pas ūkininkus (1 t., 188-198 b. l.), t. y. gyvena palankioje ir socialiai pozityvioje aplinkoje. Baigęs gimnaziją ruošiasi studijuoti Šiaulių kolegijoje ir dirbti. Kaip minėta, M. J. anksčiau nebuvo teistas, byloje nėra duomenų apie tai, kad M. J. būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, o nagrinėjamu atveju nukentėjusįjį sužalojo vienu smūgiu, todėl kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamas nusikaltimas buvo pavienis atsitiktinis atvejis ir yra pagrindo manyti, kad M. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė galimybę atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, motyvuodamas vien smurtiniu nusikaltimo pobūdžiu. Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad M. J. nukentėjusįjį sužalojo vienu smūgiu atsitiktinai susidariusioje konfliktinėje situacijoje. Minėti M. J. veiksmai yra pavojingi, tačiau jų nėra pagrindo laikyti itin įžūliais, iššaukiančiais bei demonstruojančiais itin didelę nepagarbą aplinkiniams.

BK 93 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą, atleidžiant nepilnametį kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, skirti jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, M. J. amžių bei socialinę padėtį, į tai, kad jis turi pareigą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kolegija daro išvadą, kad M. J. skirtina auklėjamoji priemonė – elgesio apribojimas (BK 82 str. 1 d. 5 p.), susijęs su įpareigojimu tęsti mokslą arba dirbti maksimaliam įstatyme numatytam terminui (BK 87 str. 1 d. ir 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą patenkinti.

P. R. rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį dėl M. J. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, įpareigojant dvylikos mėnesių laikotarpiu tęsti mokslą, mokytis arba įsidarbinti arba per vieną mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.