Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-05 · Civilinė byla Nr. 2S-500-340/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-05
Bylos Nr.
2S-500-340/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-13425-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
Silvos Žilėnienės
Atsakovas
Vytautui Žilėnui
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-500-340/11Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-13425-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 110.5; 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų R. Gudžiūnienės, A. Maciejevskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Silvos Žilėnienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės Silvos Žilėnienės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovui Vytautui Žilėnui.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo – areštuoti sutuoktinio Vytauto Žilėno sąskaitą Nr. LT15 7044 0007 2361 4884, esančią AB SEB banke. Nurodė, jog yra ruošiami du ieškiniai atsakovui dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo bei santuokos nutraukimo. 2010-06-11 sutuoktiniai pardavė butą, esantį Laivės pr. 111-50, Vilniuje, o už butą gauti pinigai, ieškovei sutinkant, buvo pervesti į sutuoktinio nurodytą sąskaitą. Tačiau sutuoktiniui pasisavinus už paduotą butą gautas lėšas, buvo pažeistos ieškovės turtinės teisės, kurioms apsaugoti prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-09-07 nutartimi ieškovės Silvos Žilėnienės prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad pareiškėja savo prašymo neapmokėjo įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą šioje situacijoje nėra tikslinga ir protinga, nes teismui iš prašymo nėra aiški mokėtino žyminio mokesčio suma, be to, nuo 2010-08-02, kada buvo užregistruotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio teismui pareiškėja nepateikė nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl nurodomo pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pareikalavus informacijos iš banko dėl konkrečios nurodyto asmens sąskaitos, nustatyta, jog 2010-09-02 dienai sąskaitos likutis 11,37 Lt. Todėl nustatytų aplinkybių pagrindu bei esant esminiams prašymo trūkumams, pagal nustatytas aplinkybes prašymas netenkintas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-09-07 nutartį ir išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės. Nurodo, jog teismas pažeidė CPK 148 str., kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisme užregistruotas 2010-08-02, o nutartis priimta tik 2010-09-07, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui. Apeliantės teigimu, nėra pridėta jokių įrodymų, kad būtent Vytauto Žilėno sąskaitoje Nr. LT15 7044 0007 2361 4884, AB SEB banke 2010-09-02 yra būtent 11,37 Lt suma; pasiteiravus banke, išaiškėjo, kad ši informacija netiksli ir pinigų suma žymiai didesnė. Apeliantė nurodo, jog žyminis mokestis nebuvo sumokėtas dėl pateisinamų priežasčių, kadangi 2010-08-02 dar neturėjo informacijos apie buto, esančio Fabijoniškių g. 61-65, Vilniuje, vidutinę rinkos vertę, todėl negalėjo sumokėti tikslios pusės žyminio mokesčio sumos. Apeliantės teigimu teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti. Apeliantė nurodo, jog skundžiamos nutarties nuorašas buvo įteiktas tik jos atstovui – advokato padėjėjui R. Gyliui, tuo pažeista CPK 151 str. 2 d. Apeliantės teigimu, užkirstas kelias kuo greičiau areštuoti atsakovo V. Žilėno sąskaitą, neišsprendus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės pasunkės teisėtų piniginių lėšų išreikalavimo iš atsakovo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą, nors ne visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, sprendžia, kad nutartis paliktina nepakeista.

CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, yra vertinama, ar egzistuoja grėsmė, jog galimai palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Apie tokios grėsmės buvimą/nebuvimą teismas sprendžia iš konkrečių faktinių bylos aplinkybių, teismui žinomų nutarties priėmimo dieną.

CPK 148 str. 2 d. numato, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos; to paties straipsnio 3 d. numato, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams.

Taigi, iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovo atžvilgiu gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui: pirma, turi būti įrodyta, jog egzistuoja tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą; trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kartu įstatyminis reguliavimas numato ir tai, kad, pateikdamas tokį prašymą, suinteresuotas asmuo sumoka pusę CPK 80 str. numatyto žyminio mokesčio, (CPK 148 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju, kolegija sprendžia, jog kreipdamasi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėja tinkamai neįgyvendino įstatymo numatytų reikalavimų, neįrodė galimos grėsmės būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pagrįstų priežasčių, pateisinančių ieškinio padavimo atidėjimą bei neįrodė, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė jos turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kas sudaro pagrindą palikti skundžiamą nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.), nepaisant to, kad kolegija sutinka su kai kuriais atskirojo skundo argumentais.

Kolegija sutinka, jog teismas pažeidė CPK 148 str., kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisme užregistruotas 2010-08-02, o nutartis priimta tik 2010-09-07, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui, nors klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo (CPK 148 str. 1 d.). Tačiau kolegija sutinka su teismo argumentu, kad nuo 2010-08-02, kada buvo užregistruotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio teismui pareiškėja nepateikė nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl nurodomo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kas sudaro pagrindą abejoti pareiškėjos siekiu ginti savo galimai pažeistas teises, pareiškiant ieškinį, bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu.

Apeliantės teigimu, nėra pridėta jokių įrodymų, kad būtent Vytauto Žilėno sąskaitoje Nr. LT15 7044 0007 2361 4884, AB SEB banke 2010-09-02 yra būtent 11,37 Lt suma; pasiteiravus banke, išaiškėjo, kad ši informacija netiksli ir pinigų suma žymiai didesnė. Šis argumentas paneigiamas bylose medžiaga (b.l. 12, 13), kadangi iš byloje esančios SEB banko pateiktos informacijos apie piniginių lėšų likutį banko kliento sąskaitoje akivaizdu, jog 2010-09-02 dienai Vytauto Žilėno sąskaitoje Nr. LT15 7044 0007 2361 4884, AB SEB banke lėšų likutis buvo 11,37 Lt. Tuo tarpu pati apeliantė savo teiginiui, jog išaiškėjo, kad pinigų suma žymiai didesnė, patvirtinti nepateikė jokių įrodymų.

Apeliantė nurodo, jog žyminis mokestis nebuvo sumokėtas dėl pateisinamų priežasčių, kadangi 2010-08-02 dar neturėjo informacijos apie buto, esančio Fabijoniškių g. 61-65, Vilniuje, vidutinę rinkos vertę, todėl negalėjo sumokėti tikslios pusės žyminio mokesčio sumos. Apeliantės teigimu teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog esant nesumokėtam žyminiam mokesčiui, teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 148 str. 2 d., 115 str. 2 d.) – sumokėti pusę už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Tačiau apeliantės argumentas, kad 2010-08-02 neturėjo informacijos apie buto Fabijoniškių g. 61-65, Vilniuje, vertę, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi prašyme nurodoma, jog bus reiškiamas ieškinys dėl buto, esančio Laisvės pr. 111-50, Vilniuje, 2010-06-11 pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo bei ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Prie prašymo esant pridėtai ginčijamai 2010-06-11 sutarčiai laikytina, jog pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent ieškinio dėl šios sutarties nuginčijimo užtikrinimui, iš pridėtos sutarties matyti, kad nekilnojamojo turto kaina – 128 000 Lt, todėl kolegija sprendžia, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu pareiškėjai turėjo būti žinoma ketinamo pareikšti ieškinio kaina ir atitinkamai mokėtino žyminio mokesčio suma.

Apeliantė nurodo, jog skundžiamos nutarties nuorašas buvo įteiktas tik jos atstovui – advokato padėjėjui R. Gyliui, tuo pažeista CPK 151 str. 2 d., kolegija kaip nepagrįstą atmetą šį apeliantės argumentą. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 51 str. 1 d. asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Byloje esantis susitarimas Nr. 10/06/14/003, patvirtina, kad pareiškėja pavedė jai atstovauti advokato padėjėjui R. Gyliui pirmosios instancijos teisme (b.l. 8). Vadovaujantis CPK 118 str. 1 d. tais atvejais, kai šalis ar tretysis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį išsiuntęs pareiškėjos atstovui (b.l. 16) nepažeidė CPK 151 str. 2 d. Pažymėtina, kad atstovas gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai informuoti atstovaujamąjį ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais (CPK 118 str. 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-09-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Iš ieškovės Silvos Žilėnienės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 5,60 Lt (b.l. 25) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Silvos Žilėnienės 5,60 Lt (penkis litus, 60 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai R. GudžiūnienėA. Maciejevski