- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-977-265/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Almantas Padvelskis, Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- L. E.
- Atsakovas
- Ž. E.
- Trečiasis asmuo
- I. R. M.
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2A-977-265/2016
Teisėjas Vandalinas Vainius (Proceso Nr. 2-24-3-02431-2015-9)
2016 m. birželio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. E. ieškinį atsakovui Ž. E. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo I. R. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Ž. E. išlaikymą pilnametei L. E., gim. 1997-03-31, mokamą po 100,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-04-01 iki studijuos koledže ar kitoje aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau nei iki 24 metų amžiaus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad studijuoja Didžiojoje Britanijoje aukštojo ir tolesniojo mokymo „MID–KENT“ koledže išplėstinio vidurinio išsilavinimo 3 lygio verslo kurse. Šiuo metu jos pajamos yra mamos R.I.M. teikiami pinigai. Mano, kad atsakovas turi prievolę teikti materialinį išlaikymą savo pilnametei dukrai, kuris leistų užtikrinti minimalius pilnamečio vaiko poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad koledžas negali būti laikomas vidurine mokykla Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 str. 7 dalies prasme, todėl išlaikymas pilnamečiui asmeniui negali būti priteisiamas. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kam jai reikalingos lėšos, kokie poreikiai, būtinosios išlaidos, maistas ir pan., nenurodė, ar gauna stipendiją, nepateikta duomenų apie ieškovės ir trečiojo asmens I. R. M. pajamas. Nurodė, kad ieškovė turi laisvo laiko dirbti bei užsidirbti pajamų ir save išlaikyti, o atsakovas uždirba po 350–400 Eur per mėnesį, moka išlaikymą nepilnametei dukrai I. E. po 101,36 Eur kas mėnesį, todėl išlaikymo pareigos atsakovas pagal savo dabartines pajamas yra nepajėgus įvykdyti.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normą, nes savo sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis, kurios buvo priimtos dar negaliojant teisės normai, kurios pagrindu buvo pareikštas ieškinys. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo nepajėgumą įvykdyti išlaikymo prievolę nesant šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodytuose dokumentuose nurodytas minėtas koledžas negali būti priskirtas vidurinės mokyklos tipui. Pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme ieškovei nebuvo pasiūlyta pateikti papildomų įrodymų apie tai, kam ieškovei reikalingos lėšos, kokie poreikiai, būtinosios išlaidos, duomenų apie ieškovės ir trečiojo asmens I. R. M. pajamas.
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba nepagrįstai nepatenkino šalies prašymo išreikalauti įrodymus, taip pat kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 302, 314 straipsniai). Naujų įrodymų pateikimo būtinybę apeliacinės instancijos teisme paprastai lemia apeliacinio ar atskirojo skundų bei atsiliepimų į juos argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įrodymų sąsajumo, leistinumo, patikimumo, pakankamumo ir įrodinėjimo dalyko įrodytumo nepagrįstumu, taip pat kasacinio teismo nutarties, kuria buvo panaikintas apeliacinio teismo sprendimas ar nutartis ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, motyvai. Tokiais atvejais apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, turi pasiūlyti šaliai juos pateikti (CPK 179, 302 straipsniai). Šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto ir restruktūrizavimo bei kitose bylose, kuriose pagal įstatymą teismas privalo veikti ex officio, naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas gali išreikalauti ir savo iniciatyva (CPK 320 straipsnio 2 dalis). CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tik tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę esant būtinybei veikti savo iniciatyva. Kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad su ieškiniu pateiktas „MID–KENT“ koledžo kvietimas toliau mokytis nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovė mokosi koledže, pasiūlė ieškovei pateikti pažymą, patvirtinančią, kad ieškovė šiuo metu mokosi „MID–KENT“ koledže. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas išvadas apie atsakovo turtinę padėtį padarė neturėdamas pakankamų tam įrodymų, todėl siekiant įvertinti atsakovo galimybes teikti išlaikymą iš Sodros duomenų bazės buvo gauti duomenys apie atsakovo Ž. E. mėnesio pajamas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiui vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirmiausia nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiui besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui. Taigi nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus. Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiui besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad koledžas, kuriame mokosi ieškovė, negali būti laikomas vidurine mokykla Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 str. 7 dalies prasme, kadangi ieškovė mokosi tik dviejų dalykų – anglų kalbą ir matematiką. Kolegija pažymi, kad LR CK 3.192¹ nustato, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Iš į bylą pateiktos „MID–KENT“ koledžo 2016-06-17 pažymos matyti, jog ieškovė mokosi pagal išplėstinę vidurinio ugdymo programą. Per savaitę ieškovė 12,5 akademinių valandų studijuoja verslo kursą, 1 akademinę valandą 2 lygio matematikos dalyką, 3 akademines valandas anglų kalbą, 1 akademinę valandą vyksta seminaras. Išanalizavusi pateiktus naujus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad ieškovė šiuo metu „MID-KENT“ koledže mokosi pagal išplėstinio vidurinio išsilavinimo programą 3 lygio verslo kurse.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas prašančiam paramos pilnamečiam studentui, – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Priešingu atveju išlaikymo gavimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio veiksmai (neveikimas) vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam studentui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Barkauskaitė v. M. Barkauskas, bylos Nr. 3K-3-11/2011). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei 2014-08-01 suteikta 3 įvadinio matematikos kurso praktinių įgūdžių kvalifikacija, 2015 m. gegužės mėn. ieškovė išlaikė 2 lygio anglų kalbos praktinių įgūdžių kvalifikaciją, duomenų apie neįskaitytus ar neišlaikytus dalykus byloje nėra. Nagrinėjamu atveju ieškovės mokymasis atitinka pažangaus mokymosi kriterijus CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paramos būtinumo pilnametei besimokančiai ieškovei, nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog mokymosi laikotarpiu jai reikalinga materialinė parama, kadangi nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, taip pat konstatavo, kad ieškovė turi pakankamai laiko dirbti ir užsidirbti pajamų. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė studijuoja dieninėse studijose, mokosi pažangiai, vienintelės ieškovės pajamos yra lėšos, gaunamos iš motinos, darytina išvada, kad materialinė parama ieškovei reikalinga. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors studijos yra dieninės, tačiau ieškovė turi laiko ieškotis darbo ir siekti pati save išlaikyti, todėl ieškovės prašoma 100 Eur suma mažintina iki 50 Eur per mėnesį.
Įvertinusi, kad atsakovo Ž. E. mėnesio pajamos, atskaičius mokesčius, yra apie 521 Eur, taip pat atsižvelgusi į atsakovo Ž. E. teiginius, išsakytus 2016-02-22 teismo posėdžio metu, kad jis sutinka teikti 50 Eur išlaikymą ieškovei, kolegija daro išvadą, jog 50 Eur sumos priteisimas pilnametei dukrai per mėnesį iš esmės nepakeis, o tuo labiau nepablogins atsakovo padėties.
Įvertinus apeliacinio skundo argumentus ir ištyrus bylos medžiagą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos duomenų, nepašalino dėl įrodymų kilusių neaiškumų ir neteisingai nustatė atsakovo poziciją šiuo klausimu.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybei iš atsakovo priteistina 18 Eur žyminio mokesčio ((50 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą buvo atleista, iš atsakovo priteistina 18 Eur į Valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės L. E. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Ž. E., gimusio Duomenys neskelbtini, asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametei dukrai L. E., gimusiai Duomenys neskelbtini, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 50,00 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2015-04-01 iki L. E. mokysis koledže, bet ne ilgiau nei iki 2021-03-31.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Ž. E. 36,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.