- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- I-773-121/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Henrikas Sadauskas, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- Įmonių bankroto valdymo departamento, Bankroto
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai
- Kategorijos
- 1.2Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko, Nijolės Žalnieriūnienės (pranešėja bei posėdžio pirmininkė), dalyvaujant pareiškėjui V. B., jo atstovui Ričardui Vilhelmui Gabrilavičiui, atsakovės atstovams Linai Lukoševičiūtei bei Žydrūnui Paškauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Įmonių bankroto valdymo departamento atstovei Akvilei Kalantaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos atstovui Giedriui Galentui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Įmonių bankroto valdymo departamentas, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos (LR) ūkio viceministro A. Ą. A. 2012-05-21 sprendimą Nr. (35.3-34)-3-2817 (toliau - Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas V. B. 2011-03-02 išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pažymėjimas) galiojimas.
Paaiškina, kad nuo 2012-03-01 įsigaliojo naujos redakcijos Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ), kuriuo buvo sureguliuoti bankroto administratorių atsakomybės, jų atžvilgiu taikytinų nuobaudų bei jų priėmimo mechanizmo klausimai. Todėl Ūkio ministerija (toliau - Ministerija) buvo priversta pagal naujojo ĮBĮ reikalavimus koreguoti ir savo įsakymus. Skundžiamas aktas galėjo būti grindžiamas tik jau pakeistų norminių aktų nuostatomis. Tad pareiškėjo Pažymėjimo galiojimo panaikinimui turėjo būti laikomasi naujos redakcijos 2011-04-29 LR ūkio ministro įsakymo Nr. 4-281 nuostatų - 2012-02-29 įsakymo Nr. 4-205 redakcijos. Naujos redakcijos Bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavimo ir įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo taisyklių (toliau - Taisyklės) numatė, kad Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija (toliau - Komisija) teisę siūlyti Ministerijai panaikinti bankroto administratorių pažymėjimo galiojimą įgyja tik tada, kai yra konstatuojami ĮBĮ 11(5) str. 5 d. 2-4 punktuose nustatyti pagrindai (Taisyklių 34 p.). Vadinasi, neatlikus pareiškėjo veiksmų vertinimo pagal LR ĮBĮ 11(5) str. 5 dalies reikalavimus, Komisijos kreipimasis į Ministeriją nebuvo galimas. Pareiškėjo veiksmai Komisijos narių niekada nebuvo vertinami per ĮBĮ Trečiojo skirsnio reikalavimų prizmę. Kadangi 2012-04-30 Komisijos posėdžio metu Komisijos nariams turėjo būti žinomi naujos redakcijos Taisyklių reikalavimai, priimtas Komisijos sprendimas pripažintinas pažeidžiančiu Taisyklių 34 punkto reikalavimus. Ministerijai priėmus tolimesniam nagrinėjimui Komisijos siūlymą bei šio siūlymo pagrindu surašius skundžiamą aktą, buvo pažeistas Taisyklių 34 punkto reikalavimas, kas daro skundžiamą aktą neteisėtą, naikintiną.
Pareiškėjui skirtos nuobaudos negali būti pripažintos galiojančiomis ir teisėtomis, nes jos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2012-05-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-502-12/2012 buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 5 str. 2 dalyje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Todėl pareiškėjo Pažymėjimo galiojimas galėjo būti panaikintas tik esant ĮBĮ 11 str. 5 d. 2-4 punktuose nustatytiems pagrindams. Komisijai nenustačius pareiškėjo veiksmų prieštaravimo ĮBĮ reikalavimams, LR ūkio viceministras pagal Taisyklių 34 punktą neįgijo teisės priimti skundžiamą aktą. Todėl skundžiamas aktas plačiąja prasme prieštarauja ir ĮBĮ 11(5) str. ir 11 (7) straipsniams, kas taip pat jį daro neteisėtą, naikintiną.
Šalies argumentai
Atsakovė Ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodė, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, neturėtų būti panaikintas (t.1, b.l.18-21).
Atsiliepimas
Nurodo, kad Ministerija negali atstovauti Komisijos, tačiau atsiliepime pateikia savo nuomonę dėl Komisijos veiksmų. Paaiškina, kad, atsižvelgus į 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojusius ĮBĮ pakeitimus, 2012 m. vasario 29 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-205 buvo pakeistos ir Taisyklės. Iš Komisijos 2012 m. vasario 27 d. posėdžio protokolo Nr. B - 2 išrašo matyti, jog pareiškėjas tuo metu turėjo dvi galiojančias nuobaudas, kurios jam buvo skirtos vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Taigi, tu metu jau buvo konstatuotas faktas, kad pareiškėjas pažeidė įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tokie pažeidimai yra įvardyti ir ĮBĮ 11(7) str. 1 dalyje. Iki minėtų naujų ĮBĮ nuostatų įsigaliojimo Taisyklių 47.5 punkte, Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 (toliau - Kontrolės taisyklės), 17 ir 19 punktuose buvo įtvirtintos analogiškos nuostatos, kuriomis vadovaujantis galėjo būti panaikinamas bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas. Naujų ĮBĮ ir Taisyklių nuostatų įsigaliojimas neeliminavo fakto, kad pareiškėjas buvo pažeidęs įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl Komisija neturėjo pareigos pakartotinai tikrinti, ar pareiškėjas nėra padaręs ĮBĮ 11(7) str. 1 dalyje nurodytų pažeidimų.
LVAT 2012 m gegužės 21 d. sprendimas administracinėje byloje I-502-12/2012, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 116 str. 1 dalimi, oficialiai buvo paskelbtas oficialiame leidinyje „Valstybės žinios" 2012 m. gegužės 30 d., tuo tarpu Ministerijos sprendimas panaikinti Pažymėjimą buvo priimtas 2012 m. gegužės 21 d. Vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, ūkio viceministras sprendimą panaikinti pažymėjimo galiojimą pagal Komisijos pateiktą siūlymą (posėdžio protokolą) pasirašo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos posėdžio protokolo pateikimo dienos. Komisijos siūlymas Ministerijai buvo pateiktas 2012 m. gegužės 18 d. Taigi pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo nustatyti ir nuobaudos jam buvo skirtos vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu prašo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad ĮBĮ buvo papildytas trečiuoju skirsniu, taigi - ir 11(5) straipsniu, kuriame nustatyti pagrindai bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimui panaikinti. Vienas jų - administratorius nuobaudos už šio įstatymo 11(7) str. 1 dalyje nurodytus pažeidimus galiojimo laikotarpiu pakartotinai padaro vieną iš šio įstatymo 11(7) str. 1 dalyje nurodytų pažeidimų (ĮBĮ 11(5) str. 5 d. 3 p.). Tiek iki 2012-03-03 galiojusi Taisyklių 47.5 punkto redakcija, tiek ĮBĮ 11(5) str. 5 d. 3 punktas numatė pagrindą panaikinti Pažymėjimą, jei nustatomi dar galiojant Departamento paskirtai nuobaudai pakartotinai padaryti teisės aktų pažeidimai. Todėl nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiu, jog Komisijos kreipimasis į Ministeriją dėl Pažymėjimo galiojimo panaikinimo nebuvo galimas.
Kontrolės taisyklių 17 punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 5 str. 2 daliai LVAT 2012-05-21 sprendimu, kuriame nebuvo nurodyta, kad Kontrolės taisyklių 17 punktas negalioja nuo Kontrolės taisyklių priėmimo dienos. LVAT 2012-05-21 sprendimą 2012-05-30 paskelbus leidinyje „Valstybės žinios", Taisyklių 17 punktas negalėjo būti taikomas ir laikomas teisėtu nuo 2012-05-31. Todėl Kontrolės taisyklių 17 punkto nuostatos nuo Kontrolės taisyklių įsigaliojimo (2006-10-15), iki jos neteko galios (2012-04-03), buvo taikytos pagrįstai ir teisėtai.
Departamentas, Taisyklių nustatyta tvarka atlikęs V. B. veiklos administruojant BUAB „A.", patikrinimą, bei UAB „V. A. I. T. P. B." veiklos, administruojant BUAB „L. A.", patikrinimą, išsamiai ištyrė skundus ir bankroto administratorių pateiktus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus, ir nustatęs padarytus teisės aktų pažeidimus, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, priėmė sprendimus skirti V. B. Taisyklių 17 punkte nustatytas nuobaudas. V. B. šių sprendimų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, tuo sutikdamas su skirtų nuobaudų pagrįstumu ir teisėtumu (t.1, b.l.27-32).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas ir jo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog Komisija nesilaikė pakeisto įstatymo reikalavimų – neįvertino pažeidimų pagal naujųjų Taisyklių 34 punktą, tad atsakovė medžiagą turėjo grąžinti jai įvertinti iš naujo. Komisija antrą kartą svarstant nepakvietė pareiškėjo. Tai, kad Komisija iš esmės nevertino S. A. išvados, ir yra esminis procedūrinis pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai skundą prašė atmesti remiantis atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog atsakovė neatliko S. A. išvados vertinimo, tą turėjo padaryti Komisija. Ministerijai Taisyklių 34 punktas netaikomas, jis galioja Komisijai. Ji savo 2-me posėdyje svarstė S. A. išvadą, gal tik nepakartojo, kokios įstatymo nuostatos pažeistos. Ministerija neturi teisės vertinti paskirtų nuobaudų teisėtumo, tai gali padaryti tik teismas, ji tik vertina, ar nepadaryta reikšmingų procedūrinių pažeidimų. Atsakovė vertino abu Komisijos siūlymus.
Departamento atstovas skundą prašė atmesti remiantis atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog Departamentas, paskyrus antrąją nuobaudą, negalėjo nesikreipti į Komisiją.
Komisijos atstovas skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog Komisija apsvarstė S. A. išvadą, bet iš esmės nevertino, nes buvo prieita išvados, kad joks įvertinimas nepanaikins paskirtų pareiškėjui nuobaudų, dėl šios priežasties į Komisijos posėdį nekvietė V. B..
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Departamento direktorius 2011-11-15 įsakymu Nr. V-85 BUAB „L. A.“ bankroto administratoriui V. B. už ĮBĮ 11 str. 3 d. 12, 14 punktų ir Garantinio fondo įstatymo 6 str. 2 dalies pažeidimus, t.y. už tai, kad nepateikė Garantinio fondo administratoriui dokumentų dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti ir tokiu neveikimu pažeidė BUAB „L. A.“ kreditorių – darbuotojų teises ir interesus, skyrė įspėjimą (t. 1, b.l. 47).
Departamento direktorius 2011-12-22 įsakymu Nr. V-94 BUAB „A.“ bankroto administratoriui V. B. už ĮBĮ 35 str. 6 dalies reikalavimo kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimus tenkinti po to, kai visiškai bus patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai, pažeidimą, be eilės visiškai patenkindamas trečios eilės kreditoriaus R. K. finansinį reikalavimą bei už Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.2 punkte nustatyto profesionalumo principo pažeidimą, kai nepakankamai atlikdamas savo pareigas, dėl ko pirmasis BUAB „A.“ kreditorių susirinkimas buvo sušauktas dar neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2010-01-29 nutarčiai patvirtinti BUAB „A.“ kreditorių sąrašą bei kreditorių finansinius reikalavimus, taip pat pažeisdamas UAB „T.“ interesus, BUAB „A.“ kreditorių susirinkimą sušaukdamas likus dviems dienoms iki posėdžio, kuriame būtų sprendžiamas ginčas su UAB „T.“ dėl pastarojo kreditinio reikalavimo, sudarančio didžiąją dalį visų kreditorinių reikalavimų sumos, pagrįstumo, ir nesiimdamas jokių veiksmų bei toliau administruodamas BUAB „A.“, išaiškėjus aplinkybėms dėl D. K., susijusios su V. B. darbo santykiais, kreditorinio reikalavimo BUAB „A.“ buvimo, skyrė V. B. viešai paskelbiamą įspėjimą (t. 1, b.l. 48-49).
Komisija, 2012-05-16 posėdyje (protokolo Nr. B-5) apsvarsčiusi Departamento 2012-04-13 raštą Nr. (6.26)A2-1336, kuriuo buvo persiųsta advokato S. A. 2012-04-12 teisinė išvada, ir nenustačiusi reikšmingų aplinkybių, dėl kurių Pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas galėtų būti nagrinėjamas Komisijoje iš naujo, nutarė nekeisti 2012-02-13 posėdžio metu priimto sprendimo siūlyti Ministerijai panaikinti V. B. išduoto Pažymėjimo galiojimą (t.1, b.l. 24).
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra atsakovės akto, kuriuo panaikintas V. B. bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas, teisėtumas. Šios rūšies teisinius santykius reglamentuoja 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216.
LR ūkio ministro 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 4-205 patvirtintų Bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavimo ir įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo taisyklių (įsigaliojo nuo 2012-03-04) 30 punkte nustatyta, kad Departamentas kreipiasi į Komisiją dėl pažymėjimo galiojimo panaikinimo nustatęs, kad administratorius ar administratoriaus padėjėjas, galiojant jam Departamento paskirtai nuobaudai, pakartotinai padarė įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, nevykdė arba netinkamai vykdė teismo procesinius dokumentus (sprendimus, įsakymus, nutartis ir nutarimus), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimus ar padarė kitų bankroto administratoriaus ar bankroto administratoriaus padėjėjo veiklos tikrinimo metu nustatytų pažeidimų (30.2 p.). Minėta, jog Departamentas į Komisiją kreipėsi pareiškėjui paskyrus antrąją nuobaudą. Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad <...> Komisija, gavusi Departamento kreipimąsi dėl pažymėjimo galiojimo panaikinimo Taisyklių 30.1 ar 30.2 punktuose nurodytais atvejais, priima sprendimą siūlyti Ūkio ministerijai panaikinti pažymėjimo galiojimą, išskyrus atvejus, kai Komisija nustato, kad pažymėjimo galiojimo panaikinimas yra neproporcingas nustatytiems teisės pažeidimams, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais, nusprendžia, kad pažymėjimo galiojimas nenaikintinas. Posėdyje, kuriame nagrinėjamas pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas, turi teisę dalyvauti asmuo, kurio pažymėjimo galiojimo naikinimas svarstomas, ir (ar) jo įgaliotas atstovas. Jam apie Komisijos posėdį raštu praneša Komisijos sekretorius ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki Komisijos posėdžio dienos. <...>. Minėta, jog pareiškėjas pirmajame Komisijos posėdyje su savo atstovu dalyvavo.
Pareiškėjas savo skundą teismui iš esmės grindžia aplinkybe, jog atsakovė ir tretieji suinteresuoti amenys, padarius pakeitimus ĮBĮ ir priėmus LR ūkio ministro 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 4-205 patvirtintas Taisykles, nesilaikė Taisyklių 34 punkto reikalavimo.
ĮBĮ 11(5) str. 6 dalyje (2011-12-22 įstatymo XI-1867 redakcija) nustatyta, kad bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais panaikinamas, jeigu šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, raštu įspėjusi administratorių dėl galimo pažymėjimo galiojimo panaikinimo, per 15 darbo dienų nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos negauna naujos informacijos ir dokumentų, dėl kurių pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas galėtų būti grąžinamas Komisijai nagrinėti iš naujo.
Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad Komisija, priėmusi sprendimą siūlyti Ūkio ministerijai panaikinti pažymėjimo galiojimą Įmonių bankroto įstatymo 11(5) str. 5 d. 2–4 punktuose nustatytais pagrindais (minėta, jog pareiškėjui pažymėjimo galiojimas panaikintas Įmonių bankroto įstatymo 11(5) str. 5 d. 3 punkte nustatytu pagrindu), ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Komisijos posėdžio protokolo pasirašymo dienos šio protokolo išrašą išsiunčia Departamentui. Departamentas raštu įspėja asmenį dėl galimo pažymėjimo panaikinimo, nurodydamas, kad, jei Departamentas per 15 darbo dienų nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos negaus naujos informacijos ir dokumentų, dėl kurių pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas galėtų būti grąžinamas Komisijai nagrinėti iš naujo, pažymėjimo galiojimas bus panaikintas (minėta, jog Departamentas 2012-03-12 raštu Nr. (6.14)A2-905 išsiuntė pranešimą V. B., o advokato S. A. išvada Departamentui buvo pateikta 2012-04-12). <...> Komisija, įvertinusi atsiliepime pateiktą naują informaciją, pateikia motyvuotą siūlymą Ūkio ministerijai dėl pažymėjimo galiojimo panaikinimo arba motyvuotą pranešimą Departamentui dėl Komisijos sprendimo nesiūlyti Ūkio ministerijai naikinti pažymėjimo galiojimą. Šiuo atveju, teismo nuomone, Departamentas ir Komisija įvykdė Taisyklių 34 punkto reikalavimus, sušaukė pakartotinį Komisijos posėdį ir, įvertinusi S. A. išvados turinį, pasiliko prie savo nuomonės – pasiūlė Ministerijai panaikinti pažymėjimo galiojimą. Taip pat teismas mano, kad pareiškėjo ir jo atstovo nepakvietimas į antrąjį Komisijos posėdį negali būti laikomas esminiu, grubiu procedūrų pažeidimu, nes abiems buvo sudaryta galimybė teikti Komisijai paaiškinimus žodžiu (pirmojo posėdžio metu), dokumentus, kurie buvo antrajame Komisijos posėdyje įvertinti.
Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad, <...> Jei Ūkio ministerija pagal Komisijos protokolą nustato, kad Komisijos siūlymas panaikinti pažymėjimo galiojimą priimtas pažeidus Komisijos nuostatus, pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimas grąžinamas Komisijai nagrinėti iš naujo.
Pagal tokį reglamentavimą, reikia spręsti, ar, Komisijai išnagrinėjus S. A. išvadą, buvo pakankamo pagrindo V. B. padarytus pažeidimus vertinti kitaip ir nebesiūlyti panaikinti pažymėjimą, o Ūkio ministerijai, gavus Komisijos siūlymą - pažymėjimo galiojimo panaikinimo klausimą grąžinti Komisijai nagrinėti iš naujo. Teismo vertinimu, tiek Komisijos sprendimas likti prie ankstesnės nuomonės, tiek atsakovės pozicija panaikinti pažymėjimo galiojimą yra teisėti, pagrįsti teisės aktų reikalavimais, nes, kaip jau buvo minėta, teisės aktais nėra numatyta ikiteisminė skundų dėl nuobaudų paskyrimo nagrinėjimo tvarka, t.y. nei Komisija, nei Ministerija neturi teisės revizuoti nuobaudų paskyrimo teisėtumo, tai galėjo padaryti tik teismas, kuriam, be kitų įrodymų, galėjo būti pateikta ir minėtoji S. A. išvada.
2012-05-30 leidinyje „Valstybės žinios“ Nr. 61 buvo paskelbtas LVAT 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. I-502-12/2012, kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 daliai. Tokį sprendimą LVAT priėmė nustatęs, jog nuobaudų skyrimas administratoriui ne tik gali turėti neigiamos įtakos jo reputacijai ir administruojamų įmonių skaičiui, bet kartu daryti netiesioginę įtaką administratoriaus teisei verstis bankrutuojančių (bankrutavusių) įmonių administravimo veikla. Dėl nurodytų priežasčių LVAT konstatavo, kad Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punkte įtvirtinta administratorių teisinė atsakomybė bei nuobaudos galėjo būti nustatytos tik įstatymu. Ūkio ministerija, ginčijamame taisyklių 17 punkte nustatydama teisines sankcijas bankroto administratoriams, pažeidė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus bei nepaisė Konstitucijos 5 str. 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kadangi privalėjo atsižvelgti į Konstitucijos 5 str. 2 dalyje įtvirtintą principą, kuris inter alia suponuoja, jog valdžios institucijos privalo veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, bei laikytis tam tikrų reikalavimų, kylančių iš konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais.
ABTĮ 116 str. 1 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, o pagal šio straipsnio 2 dalį administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Cituotame LVAT sprendime apie norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu teisines pasekmes nekalbama, kas reiškia, jog šiuo atveju turi būti taikomos teisinės pasekmės, numatytos ABTĮ 116 str. 1 dalyje, t.y. Taisyklių 17 punktas negali būti taikomas nuo 2012-05-30. Todėl nėra pagrindo teigti, jog 2011-11-15 ir 2011-12-22 paskirtos galiojant senųjų taisyklių 17 punktui nuobaudos yra neteisėtos.
Teismas sprendžia, jog teisinio pagrindo tenkinti skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.