- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-64-613/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02557-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Elektrėnų skyriui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Elektrėnų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir suteikimo teisės statyti ir naudoti statinį valstybiniame vandens telkinyje be savininko sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Elektrėnų skyriaus 2023-09-12 sprendimą Nr. 51SD-1744-(14.51.125 E.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“; 2) pripažinti ieškovui A. R. teisę be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statyti pontoninį lieptą pagal UAB „Inžinerijos centras“ 2023 m. birželio mėn. parengtą pontoninio liepto schemą M 1:500; 3) kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012-04-19 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-164 „Dėl sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą konstitucinį teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus įstatymo viršenybės principą ir nepiktnaudžiavimo valdžia principą; 4) priteisti ieškovui A. R. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
2.1. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis nustato, kad ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre.
2.2. Pažymėjo, kad CPK 28 straipsnis nustato, kad civilinis procesinis veiksnumas priklauso juridiniams asmenims. Ieškovas atsakovu traukia Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrių. NŽT skyriai nėra juridiniai asmenys ir negali būti šalimis procese. Jie veikia suteiktų jiems įgalinimų pagrindu.
2.3. Akcentavo, kad atsakovu gali būti tik Nacionalinės žemės tarnyba, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini). Reikalavimas reiškiamas dėl statybos, bet ne dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, kas duotų pagrindą taikyti išimtinį teismingumą (CPK 31 straipsnis).
2.4. Nurodė, kad ieškinys turi būti paduotas Vilniaus misto apylinkės teismui, o ne Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams, kuriems ši byla neteisminga.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškovo ieškinio priėmimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Nurodo, kad ieškovo pareikštu ieškiniu yra ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Elektrėnų skyriaus veiksmai, t. y. jo priimtas sprendimas, kuris pagal savo pobūdį yra administracinis sprendimas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje.
3.2. Pažymi, kad ieškovo ieškiniu yra reiškiamas civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas pripažinti ieškovui teisę be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statyti pontoninį lieptą pagal UAB „Inžinerijos centras“ 2023 m. birželio mėn. parengtą pontoninio liepto schemą M 1:500. Atsižvelgiant į tai, kad tokį sutikimą pagal jam suteiktus įgaliojimus priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Elektrėnų skyrius, šis reikalavimas taipogi tiesiogiai yra susijęs su šio skyriaus veikla.
3.3. Nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Elektrėnų skyrius yra filialas CPK 30 straipsnio 3 dalyje taikymo prasme. Todėl ieškovas, vadovaudamasis CPK 30 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę savo pasirinkimu kreiptis į teismą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Elektrėnų skyriaus buveinę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinį dėl sprendimo panaikinimo ir suteikimo teisės statyti ir naudoti statinį valstybiniame vandens telkinyje be savininko sutikimo atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
8. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Elektrėnų skyriaus nuostatus.
9. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikdamas naujus rašytinius įrodymus atskirajame skunde neformuluoja prašymo jų pridėti prie bylos, nenurodo, ką pateikiami įrodymai patvirtina ar paneigia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikiami rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės aktualaus procesinio klausimo išsprendimui, todėl naujus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.
12. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, jog teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
13. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. CPK numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 30 straipsnyje nurodyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurios taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų.
14. Pagal CPK 30 straipsnio 3 dalį ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę.
15. Pagal CK 2.53 straipsnio 1 dalį juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Pagal minėto CK straipsnio 2 dalį juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles.
16. Pagal bendrą tvarką, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Tačiau CPK 30 straipsnyje nurodyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Vienas iš pasirinkimų – jeigu ieškinys susijęs su juridinio asmens filialo veikla, jis gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę (CPK 30 straipsnio 3 dalis). Iš viešai prieinamų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Elektrėnų skyriaus nuostatų patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1P-448-(1.3 E.) (galiojusio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties priėmimo metu) matyti, kad atsakovės Elektrėnų skyrius yra struktūrinis padalinys ir įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, pagal kompetenciją atstovauja Nacionalinei žemės tarnybai teismuose ir kitose institucijose (1 punktas, 6.19. punktas).
17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir įstatyminį ginčijamo klausimo reglamentavimą, teismas sprendžia, kad apeliantas pateikė teismui ieškinį pasinaudodamas alternatyviu teismingumu, t. y. pareiškė ieškinį pagal juridinio asmens filialo buveinę, kurio atstovas priėmė skundžiamą sprendimą (CPK 30 straipsnio 3 dalis; CK 2.53 straipsnis). Teisė pareikšti ieškinį pagal juridinio asmens filialo buveinę suformuota ir specialiosios teisėjų kolegijos bylose Nr. T-72/2014; Nr. T-51/2014 ir kt., dėl ko yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys turi būti pareikštas pagal juridinio asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos – buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio teismingumą, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.