Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. L. (G. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. (G. L.) 2016 m. vasario 27 d., apie 13.45 val., Viršuliškių g. 40, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir, važiuodamas pro stovintį automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus; be to, automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neapdraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. L. (G. L.) teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka, jog jo automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau dėl kitų pažeidimų nesutinka. Paaiškino, kad įvykio metu automobilyje Audi A6 buvo vienas. Pažymėjo, kad gyvena netoli nuo įvykio vietos, pro ten dažnai važiuoja, todėl visai tikėtina, kad liudytojas jį ten galėjo matyti, kai jis pravažiavo pro jų automobilį. To, kad būtų įvažiavęs į kitą automobilį, nepamena, nepajautė smūgio, ir dėl to neatsimena aptariamo įvykio. Pažymėjo, kad iš įvykio vietos nebėgtų, ir jei ir buvo koks nors įvykis, jis negalėjo pasišalinti iš jo vietos, nes tikrai buvo blaivus. Nurodė, kad neatsimena, jog būtų išlipęs iš automobilio, tačiau sutinka, kad galėjo būti ir taip, jog išlipo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. nurodė, kad 2016 m. vasario 27 d., apie 14.00 val., atvažiavo su žmona ir vaiku prie parduotuvės „Mada“, esančios Viršuliškių g. 40, Vilniuje; oro sąlygos buvo geros. Pasistatęs automobilį jis su žmona nuėjo iki bankomato, esančio patalpoje, maždaug už 100 metrų nuo jų automobilio, sūnus liko automobilyje. Jų automobilio galiniai langai užtamsinti, sūnus sėdėjo gale. Kai jie išėjo į bankomatą, už jų automobilio nebuvo jokio kito automobilio, tik priekyje buvo kažkoks automobilis. Po kelių minučių sūnus paskambino ir pasakė, kad jų automobilį apdaužė. Sūnus nenurodė nei automobilio, kuris į atsitrenkė į jų automobilį, markės, nei valstybinių numerių, tik pasakė, jog tėvai greičiau grįžtų. Jis pats iki sūnaus skambučio jokio garso negirdėjo. Pažymėjo, jog nei jis, nei žmona nematė automobilio, kuris atsitrenkė į jų automobilį, nes jokio apdaužyto automobilio prie jų automobilio nebuvo, jis nematė ir jokio nuvažiuojančio automobilio. Sūnus rodė tik kryptį, kur nuvažiavo į jų automobilį atsitrenkęs sidabrinės spalvos Audi A6 automobilis. Sūnus tėvams paaiškino, kad nuvažiuojantis automobilis pavažiavo 20 metrų ir sustojo, iš jo išlipęs vairuotojas pažiūrėjo į savo automobilį ir nuvažiavo. Sūnus sakė, kad vairuotojas, sėdėjęs nuvažiuojančiame automobilyje, buvo kaip ne lietuvis, tamsaus gymio. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad jų automobilis dar nesuremontuotas.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. K. nurodė, kad tikslios įvykio datos nepamena. Įvykio metu parduotuvės „Mada“ aikštelėje sėdėjo automobilio gale, pro šoninius automobilio langus žiūrėjo į aplinką, automobilyje grojo muzika, tėvai buvo išėję į bankomatą. Nepamena, ar priekyje buvo dar koks nors automobilis, kai tėvai išėjo. Maždaug po 5 minučių pamatė sidabrinės spalvos Audi markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priartėjo prie jų automobilio, ir pajuto smūgį bei išgirdo brūkštelėjimo garsą – tas kitas automobilis atsitrenkė į jų automobilio galą. Po smūgio jų automobilis šiek tiek sujudėjo. Jis iš karto po įvykio skambino tėvams apie tai pranešti ir kalbėdamas žiūrėjo į automobilį. Atsitrenkimo metu vairuotojo jis nematė, jį pamatė tik tuomet, kai jis, šiek tiek pavažiavęs, sustojo, išlipo ir apžiūrėjo savo automobilį, ir nuvažiavo. Vairuotojas elgėsi ramiai, prie jų automobilio nebuvo priėjęs. Tai, kad vairuotojas sustojo, matė pro savo automobilio galinį langą, automobilį matė iš galo, niekas matomumo jam netrukdė. Kai vairuotojas pradėjo išvažinėti, tada jis išlipo iš savo automobilio. Pažymėjo, kad automobilių stovėjimo aikštelėje daugiau žmonių jis nematė. Vairuotojas iš pradžių negreitai važiavo, po to, kai jis su tėčiu ėjo link jo, tada gal greičiau pradėjo važiuoti. Vairuotojas buvo neaukštas, tamsaus gymio, tamsių plaukų su barzda, buvo su žalia striuke, priekiu į jį nebuvo atsisukęs, matė jį iš šono, atpažįsta teismo posėdžių salėje sėdintį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kaip asmenį, vairavusį Audi markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu.

Teismo posėdžio metu specialistė D. B. nurodė, kad įvykyje dalyvavę automobiliai buvo apžiūrėti vienu metu, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiojo žmonai. Prieš pateikdama išvadas, apie įvykį ji teiravosi patrulių, pati apžiūrėjo automobilius ir, remdamasi automobilių apžiūra bei liudytojų parodymais, surašė protokolą bei padarė išvadą, kad nustatyti automobilių apgadinimai galimi aptariamo įvykio metu. Jeigu jai dėl ko nors būtų kilusios abejonės, ji nebūtų teismui siuntusi medžiagos su tokia išvada.

Tyrimo metu G. L. (G. L.) 2016 m. kovo 9 d. paaiškinime nurodė, kad vairuoja automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dažnai važiuoja prie prekybos centro „Mada“. Kad buvo kažkoks įvykis, neatsimena, tikrai būtų laukęs, o nevažiavęs iš jo.

Tyrimo metu nukentėjusysis A. K. 2016 m. vasario 27 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. vasario 27 d., apie 13.40 val., atvyko prie prekybos centro „Mada“, adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje, baltos spalvos automobiliu Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį, kuris nebuvo apgadintas, paliko, ir nuėjo į banką. Automobilyje liko sūnus L. K.. Praėjus kelioms minutėms paskambino sūnus ir pranešė, kad sidabrinės spalvos Audi markės automobilis važiuodamas užkliudė jų automobilį ir apgadino užpakalinį dešinės pusės bamperį. Sūnus spėjo pastebėti automobilio Audi numerio raides „CCV“ ir pirmą skaičių – „6“. Audi vairuotojas už kelių metrų sustojo, išlipo, apžiūrėjo savo automobilį, ir nuvažiavo. Sūnus pastebėjo, kad vairuotojas buvo smulkaus kūno sudėjimo, apie 30 metų amžiaus, tamsaus gymo vyras.

Iš Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. 2016 m. vasario 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. vasario 27 d., patruliavimo metu atvyko į eismo įvykio vietą Viršuliškių g. 40, Vilniuje. Automobilio Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. K. paaiškino, kad trumpam pastatė automobilį aikštelėje, o po kelių minučių iš automobilyje buvusio nepilnamečio sūnaus sužinojo, kad automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino sidabrinės spalvos Audi markės automobilis, valstybinių numerių raidės „CCV“, pirmas skaičius – „6“. Audi markės automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Apsaugos darbuotojas nurodė, kad vaizdo medžiagos peržiūrėti galimybių nėra, dėl jos kreiptis darbo dienomis, kai bus atsakingas darbuotojas, galintis disponuoti vaizdo įrašu. Apgadinimų aukštis ant Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,45-0,62 metro.

Iš teismui pateiktos 2016 m. vasario 27 d. eismo įvykio vietos schemos matyti automobilių Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimo vieta.

Papildomų duomenų apie eismo įvykį pažymoje nurodyti automobilio Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.

2016 m. kovo 9 d. Transporto priemonių apžiūros sugretinimo protokole nurodyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, kurių aukštis ir pobūdis sutampa.

Lietuvos ekspertizės centro pateiktame 2016 m. rugpjūčio 8 d. ekspertizės akte nurodyta, kad automobiliai Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinti jų tarpusavio kontakto metu, automobiliui Audi A6 važiuojant priešpriešai smailiu kampu iš kairės į dešinę ir dešiniojo šono galine dalimi – rato arka, bamperio apdaila slystamai kliudžius automobilio Dodge Grand Caravan galinį dešinįjį kampą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 27 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 23 iki 34 Eur. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo 868 Eur iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Iš byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, kad G. L. (G. L.) 2016 m. vasario 27 d., apie 13.45 val., Viršuliškių g. 40, Vilniuje, vairavęs automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus, pagal kuriuos dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje. Savo kaltės dėl šio pažeidimo padarymo neginčija ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei G. L. (G. L.) kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina aukščiau nurodyti bei kiti teismo tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai, tarp jų nukentėjusiojo A. K. bei liudytojo L. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu, iš esmės sutampantys su tyrimo metu duotais paaiškinimais, taip pat tarnybinio pranešimo, eismo įvykio schemos duomenys, papildomų duomenų apie eismo įvykį pažymos, Transporto priemonių apžiūros sugretinimo protokolo duomenys, Lietuvos ekspertizės centro ekspertizės akto išvados. Šiuose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad būtent G. L. (G. L.) (teismo posėdžio metu jį atpažino liudytojas L. K.) 2016 m. vasario 27 d., apie 13.45 val., Viršuliškių g. 40, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir, važiuodamas pro stovintį automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad G. L. (G. L.) suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Iš nukentėjusiojo A. K. paaiškinimų teisme bei tyrimo metu, liudytojo L. K. paaiškinimų bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat tarnybinio pranešimo duomenų nustatyta, jog G. L. (G. L.) iškart po įvykio, pavažiavęs apie 20 metrų, sustojo ir apžiūrėjo savo automobilį, tačiau po to iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Pagal liudytojo L. K. paaiškinimus, būtent tada, kai G. L. (G. L.) išlipo iš savo automobilio, jis pamatė automobilį Audi A6 vairavusį asmenį ir jį atpažino teismo posėdžių salėje. Be to, paminėtas liudytojas paaiškino, kad, sėdėdamas nukentėjusiojo automobilyje, jis pajuto smūgį bei išgirdo brūkštelėjimo garsą, po smūgio nukentėjusiojo automobilis šiek tiek sujudėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančių foto nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog įvykio metu buvo apgadintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat akivaizdžiai matomi ir nukentėjusiojo automobilio Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Pažymėtina, jog, esant įtarimų, kad dėl vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu galėjo būti apgadintas kitas automobilis, G. L. (G. L.) privalėjo likti įvykio vietoje ir iš karto atidžiai apžiūrėti tiek savo automobilį, tiek kitą automobilį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju G. L. (G. L.) suprato, jog jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, po automobilių susidūrimo netgi išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo jį, o šio automobilio apgadinimas buvo akivaizdžiai matomas. Vadinasi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, supratęs, jog įvyko eismo įvykis. Dėl nurodyto teismas konstatuoja, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad G. L. (G. L.), tyčia pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, savo veiksmais, pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes (padaryti trys pažeidimai, kuomet vairuodamas transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sukėlė eismo įvykį ir jo metu apgadino du automobilius, po ko tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos), į tai, kad nenustatyta G. L. (G. L.) atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tiesa, asmuo pripažįsta vieną iš pažeidimų, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, bei į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, be to, teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 ir 6 p.), taip pat į pažeidėjo asmenybę – darbingo amžiaus, tačiau nėra duomenų, kad dirbtų ar mokytųsi, nevedęs, vaikų neturi, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teistas. Įvertinęs šias aplinkybes bei sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų ir G. L. (G. L.) už padarytus ATPK 123 straipsnio 5 dalies, 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies pažeidimus skirtinos minimalios nuobaudos. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti G. L. (G. L.) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 23 (dvidešimt trijų) eurų baudą.

Pripažinti G. L. (G. L.) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Pripažinti G. L. (G. L.) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir G. L. (G. L.) paskirti galutinę 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK 16055973180 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.