Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2008-09-03 · Civilinė byla Nr. 2A-684-520/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-09-03
Bylos Nr.
2A-684-520/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr. 2A47-684/2008

Procesinių sprendimų klasifikatorius 11.9.5., 16.2.4., 121. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas,sekretoriaujant Loretai Jasiulionienei,dalyvaujant ieškovui S. K. ,atsakovo atstovei Sigitai Mužilaitei,vertėjai Ninai Švec,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir jo vykdymą neteisingu, grąžinti jį į elektriko pareigas arba priimti į kompiuterininko pareigas; priteisti jam iš atsakovo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą už atliktus neapmokėtus papildomus darbus, atsisakymą kelti darbuotojo kvalifikaciją, grubius darbo sutarties pažeidimus ir neteisėtą atleidimą iš darbo (po 1000 Lt už kiekvieną mėnesį nuo darbo sutarties su atsakovu pasirašymo iki jos nutraukimo, viso - 40000 Lt). Nurodė, kad 2004-08-18 su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis buvo priimtas į elektriko pareigas (0,5 etato). Kadangi pokalbyje dėl darbo jam buvo pažadėtos inžinieriaus pareigos po meteorologinės informacijos kaupimo elektroninės sistemos plėtros, tai siekdamas minėtų pareigų, jis atliko darbus, nenumatytus darbo sutartyje, t.y. atliko patalpų remonto, betonavimo, stulpų montavimo, seno tinklo nuėmimo, naujo tinklo montavimo, santechnikos darbus. Nors nuo 2005-02-01 buvo priimtas į elektriko pareigas, tačiau ir toliau atliko papildomus santechnikos darbus, už kuriuos jam atsakovas neatlygino. Į kvalifikacijos kėlimo kursus darbdavys jo nesiuntė, o jam atsisakius atlikti santechniko darbus ir 2007-10-08 padavus skundą dėl to, kad jam nebemokamas priedas prie atlyginimo, 2007-10-09 gavo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, t.y. elektriko pareigybės etato panaikinimą ir 0,5 etato elektriko bei 0,5 etato santechniko pareigybių įsteigimo, ir pasiūlymą užimti laisvas darbo vietas. Jis pateikė prašymą atsakovui užimti kompiuterininko pareigas, tačiau gavo neigiamą atsakymą, o dėl jo sutikimo užimti atsakovo 2007-11-29 pasiūlytą laisvą darbo vietą Kauno meteorologijos stotyje, atsakymo iš viso negavo. 2007-12-10 jis gavo įsakymą dėl atleidimo iš darbo, nors apie darbo sutarties nutraukimą atsakovas informavo VSDFV ir darbo biržą tik 2007-12-17. 2007 m. spalio viduryje dėl atleidimo iš darbo pablogėjo sveikata.

Vilniaus miesto 1 – asis apylinkės teismas 2008 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2004-08-18 atsakovas su ieškovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į elektriko pareigas (0,5 etato), o nuo 2005-02-01 – perkeltas į pilno etato elektriko pareigas. Iš šių pareigų ieškovas atleistas 2007-12-10. 2007-10-04 atsakovui panaikinus elektriko pareigybės etatą ir vietoje jo įsteigus 0,5 etato elektriko pareigybės ir 0,5 etato santechniko pareigybės, 2007-10-09 ieškovas buvo įspėtas apie atleidimą iš darbo, jam pasiūlytos kitos pareigos. Teismas, įvertinęs ieškovo iškeltas sąlygas dėl perėjimo dirbti į kitas pareigas, ieškovo paaiškinimus posėdžio metu, konstatavo, kad ieškovas nebuvo pasirengęs atlikti meteorologo darbo ir be pagrindo atsisakė užimti atsakovo siūlytas santechniko pareigas. Teismas neįrodytu pripažino ieškovo argumentą, kad jis buvo tinkamai pasiruošęs užimti kompiuterininko pareigas, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog Vilniaus aukštosios radioelektronikos mokyklos baigimo diplomas nustatyta tvarka yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje kaip aukštojo mokslo diplomas ir pagal jame nurodytą automatizuotų valdymo priemonių eksploatavimo specialybę ieškovas galėjo atlikti kompiuterininko darbą be papildomo pasiruošimo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tai, kad ieškovui buvo mokamas priedas prie atlyginimo už papildomai atliktus darbus, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas atlyginti jam už atliktus santechniko bei kitus darbus yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Ieškovas S. K. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, rėmėsi vien atsakovo pateiktais paaiškinimais. Teismas, aiškindamas DK 129 str. 1-2 d., nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose, pažeidė objektyvumo, nešališkumo, teisingumo principus, kadangi iš sprendimo motyvų nėra aišku, kokios yra tos svarbios aplinkybės, dėl kurių teismas pripažino, kad darbdavys dėl svarbių aplinkybių turėjo teisę savo iniciatyva nutraukti neterminuotą darbo sutartį, ar tos aplinkybės buvo, taip pat neaišku, kokie yra konkretūs faktai, dėl kurių jis negalėjo tęsti darbo ir neterminuotą darbo sutartį buvo būtina nutraukti. Teismas nevertino aplinkybės, jog darbdavys turėjo pasiūlyti darbo vietas, atsižvelgdamas į jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, o užimti pasiūlytą darbo vietą, ar ne, turėjo teisę spręsti jis (darbuotojas). Jei darbo, atitinkančio jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją nebuvo, atsakovas privalėjo jam pasiūlyti bet kokį kitą darbą, kurį jis galėtų dirbti pagal savo sugebėjimus ir sveikatos būklę. Tai, kad konkretūs darbdavio struktūros pertvarkymai, dėl kurių darbuotojas atleistas iš darbo, nebuvo realūs, sudaro pagrindą pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta nesant svarbių priežasčių, t.y. be teisėto pagrindo. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-29 apžvalga, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog darbuotojo atleidimas iš darbo buvo galimas tik nesant galimybės darbuotojo sutikimu perkelti jo į kitą darbą, privalo patikrinti, ar darbdavys, atleisdamas darbuotoją pagal DK 129 str., nepažeidė to paties straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Teismas neiškvietė ir neapklausė prašomų apklausti liudytojų V. N. ir K. V. , nors jų parodymai buvo reikšmingi teismo sprendimui.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas visapusiškai, išsamiai ir nešališkai išsiaiškino ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes, įvertino atleidimo teisėtumą ir pagrįstumą bei priėmė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą sprendimą. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje išaiškinta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti pripažinti svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, jei dėl tokių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes šioms funkcijoms užtenka mažiau darbuotojų. Tokie darbovietės struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti. Jie visą įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpį siūlė apeliantui visas esamas laisvas pareigybes, tačiau jis atsisakė užimti jo profesiją, kvalifikaciją, specialybę atitinkančias pareigybes. Kadangi ieškovas nepateikė jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kvalifikaciją įrodančių dokumentų, jie negalėjo jo perkelti į ieškovo pageidautas kompiuterininko ar meteorologo pareigas, nors šios pareigos jam ir nebuvo siūlytos. Teismas pagrįstai nekvietė liudytojų, kadangi ieškovas nesilaikė CPK 135 str. 1 d. 3 p., 190 str. reikalavimų, o posėdžio metu negalėjo nurodyti liudytojų gyvenamosios vietos ir aplinkybių, kurias jie galėtų patvirtinti ar paneigti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas S. K. iš darbo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos buvo teisėtai atleistas pagal DK 129 str. dėl atsakovo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nurodytų priežasčių, ir netenkino ieškovo reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į pirmesnį darbą.

Byloje nustatyta, kad ieškovas S. K. pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2004-08-18 pradėjo dirbti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Bendrųjų reikalų skyriuje 0,5 etato elektriko pareigose, o nuo 2005-02-01 buvo perkeltas į pilno etato elektriko pareigas (b. l. 5-7). Pagal darbo sutartį ieškovui turėjo būti mokamas tarnybinis atlyginimas (6,60 BMA). Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas, atsižvelgdamas į darbo užmokesčio fondą bei struktūrinių padalinių vadovų siūlymus dėl priedų nustatymo konkretiems darbuotojams, ieškovui iki 2007 m. rugsėjo mėnesio mokėjo priedą prie tarnybinio atlyginimo, kuris buvo nustatomas atsakovo direktoriaus įsakymais (b. l. 81-106). 2007-10-08 ieškovas darbdaviui pateikė skundą dėl to, kad jam nuo 2007 m. rugsėjo mėn. nebemokamas priedas prie atlyginimo (b. l. 16-17). Iš šio skundo ir atsakovo atsakymo į skundą matyti, kad ieškovas taip pat prašė apmokėti už jo atliktus papildomus darbus, kurie nebuvo sulygti darbo sutartimi. Atsakovas ieškovui priedo nesumokėjo, neužmokėjo už nurodytus papildomus darbus ir 2007-10-09, remdamasis DK 129 str. 2 d., įspėjo ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą dėl numatomų atlikti struktūrinių pertvarkymų Bendrųjų reikalų skyriuje, t. y. dėl to, kad bus panaikinta elektriko pareigybė ir vietoj jos bus įsteigtos 0,5 etato elektriko ir 0,5 etato santechniko pareigybės (b. l. 18-19). Įspėjimas buvo grindžiamas atsakovo 2007-10-04 įsakymu Nr. V-130. Šiame įsakyme nurodyta, kad siekiant gerinti Tarnybos darbo organizavimą ir veiklos efektyvumą, užtikrinti racionalų Tarnybos lėšų panaudojimą ir tinkamą darbų vykdymą bei atsižvelgiant į Bendrųjų reikalų skyriaus viršininko ir vyresniojo energetiko informaciją apie elektriko darbo krūvį, 2007-12-10 naikinama elektriko pareigybė ir įsteigiama nuo 2007-12-11 elektriko pareigybė - 0,5 etato, santechniko pareigybė – 0,5 etato (b. l. 39). Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos buvo atliekami kiti struktūriniai pertvarkymai, mažinamas darbuotojų skaičius, keičiamos kitų darbuotojų darbo funkcijos. Ieškovui nesutikus užimti siūlomų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigybių: elektriko -0,5 etato, santechniko - 0,5 etato, operatoriaus, vairuotojo, Vandens matavimo stočių stebėtojo pareigybių, 2007-12-10 buvo nutraukta darbo sutartis pagal DK 129 str. ir 140 str. (b. l. 8). Ieškovas ieškiniu ginčijo darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 str. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, jog ieškovas pagrįstai yra atleistas iš darbo pagal DK 129 str., kuris numato darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Įvertinus atsakovo nurodytas priežastis, dėl kurių buvo nutraukta neterminuota darbo sutartis, sudaryta su ieškovu, byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes byloje surinkti įrodymai tvirtina, jog atsakovas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 129 str. dėl jo (atsakovo) nurodytų priežasčių.

DK 129 str. 1 d. yra nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindas, pagal kurį darbdaviui yra leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. DK 129 str. 2 d. nurodyta, kad darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Įstatymas neterminuotos darbo sutarties nutraukimo galimybę, kai nėra darbuotojo kaltės, sieja su svarbių priežasčių buvimu, todėl, sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 str.), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 str. 1 d. Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 129 str. nustatytu pagrindu, turi nurodyti ir teisme įrodyti konkretų faktą (faktus), dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo, ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių būtina nutraukti su darbuotoju neterminuotą darbo sutartį. Šioje byloje atsakovas nurodė, kad ieškovas negali tęsti darbo, t. y. dirbti darbo sutartimi sulygto darbo tik dėl to, kad buvo nuspręsta 2007-12-10 panaikinti elektriko pareigybę ir įsteigti nuo 2007-12-11 elektriko pareigybę - 0,5 etato, santechniko pareigybę – 0,5 etato. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kaip turėjo pasikeisti elektriko atliekamos darbo funkcijos nuo 2007-12-11, t. y. ar iki atsakovo nurodomo pertvarkymo ir po pertvarkymo tas darbo funkcijas, kurias atliko ieškovas, turėjo atlikti kitas darbuotojas, ar sumažėjo atliekamų funkcijų apimtis ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008, nurodė, kad pagal DK 129 str. 2 d. svarbia atleidimo iš darbo priežastimi gali būti darbovietės struktūriniai pertvarkymai, kurie reiškia visišką ar dalinį darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimą ar perskirstymą. Dėl tokio pakeitimo konkretaus darbuotojo vykdytos funkcijos gali būti visiškai neatliekamos, o gali būti paskiriamos atlikti kitam darbuotojui ar išskirstomos atlikti keliems asmenims. Tokio pertvarkymo pasekmė turi būti toks dirbusių asmenų pareigybių išdėstymo ir joms tenkančių funkcijų pakeitimas, kad atleidžiamam asmeniui neliktų nė dalies jam anksčiau vykdytų funkcijų ir jo darbo vieta taptų nebereikalinga. Tai nereiškia, kad dėl struktūros pertvarkymų turi išnykti dalis ar visos darbuotojo vykdytos funkcijos. Pastaruoju atveju būtų pagrindas kalbėti apie konkretaus darbuotojo darbo sąlygų pakeitimą ir jo sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažėjus ar padidėjus jam tenkančių atlikti funkcijų apimčiai). Darbo sutarties sąlygų pakeitimą reglamentuoja DK 120 str. Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad atsakovas nevykdė aukščiau nurodyto pobūdžio struktūrinių darbovietės pertvarkymų, kurie galėtų būti pripažinti pagrindu (svarbiomis priežastimis) nutraukti darbo sutartį su ieškovu, nes ieškovo pareigybė išliko, o byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovo funkcijos ir pareigos buvo pakeistos. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas buvo supažindintas su nauja pareigine instrukcija, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl darbo sąlygų pakeitimo, aiškinamasi, ar sutinka ieškovas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ir dėl kokių priežasčių jis nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.

Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad darbuotojas, kuris atliktų ieškovo darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, yra reikalingas, t. y. atsakovo nurodomo pertvarkymo metu elektriko pareigybė išliko.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas iš darbo atleistas be teisėto pagrindo, todėl vadovaujantis DK 297 str. 3 d. ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu ir ieškovas grąžintinas į pirmesnį darbą. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu ieškovas negalėtų būti grąžinamas į darbą, t. y. būtų nustatyta, kad ieškovas negali būti grąžinamas į pirmesnį darbą dėl ekonominių, technologinių ar panašių priežasčių (DK 297 str. 4 d.).

Ieškovas S. K. ieškiniu ginčijo ne tik neteisėtą atleidimą iš darbo ir prašė jį grąžinti į darbą, bet ir prašė priteisti 40000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo prašomas priteisti žalos atlyginimas yra už neišmokėtą atlyginimą už atliktus papildomus darbus, atsisakymą kelti darbuotojo kvalifikaciją, grubius darbo sutarties pažeidimus, neteisėtą atleidimą iš darbo. Minėtas ieškovo reikalavimas nėra aiškus ir tikslus, nes jis suformuluotas netinkamai, ieškinyje nenurodytos konkrečios aplinkybės, kurių pagrindu ieškovui turėtų būti priteistas turtinės žalos atlyginimas ir neturtinės žalos atlyginimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CPK 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Lietuvos Respublikos Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. numato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. CPK 5 str. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Taigi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu ir šios tvarkos būtina laikytis. Asmenys, teikdami ieškinį darbo byloje, taip pat turi laikytis CPK 135 str. numatytų reikalavimų, keliamų ieškinio turiniui. Pagal CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p. ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir reikalavimą (ieškinio dalyką), nes asmeniui gali būti suteikta jo teisių efektyvi gynyba tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Ieškovas minėtų įstatymo reikalavimų nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas neįpareigojo ieškovo pašalinti ieškinio trūkumų, kaip kad tai numato CPK 115 str. bei pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu taip pat nebuvo pašalinti šie trūkumai (CPK 413 str. 2 d.). Tam, kad teismas galėtų išnagrinėti ieškovo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškovas privalėjo nurodyti, kiek ir už kokį laikotarpį jam turi būti priteista už jo atliktus papildomus darbus, nes darbuotojui mokamas darbo užmokestis už konkretų atliktą darbą (DK 186 str.). Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja DK 250 str. ir CK 6.250 str., t. y. ar padaryta darbuotojui neturtinė žala, jei padaryta, tai kokio dydžio, nustatoma atsižvelgiant į visai kitus kriterijus, nei nustatomas apmokėjimas už darbą.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su ieškovo keliamu reikalavimu dėl apmokėjimo už papildomą darbą, nenustatė, ar ieškovas dirbo papildomus darbus, nenumatytus darbo sutartyje, ar už tai buvo apmokama ir ar teisingai buvo apmokama pagal Darbo kodekso normas ir atsakovo lokalinius aktus. Byloje buvo pateikti 2004-10-05 ir 2005-01-05 atsakovo įsakymai dėl priemokos ieškovui skyrimo už papildomų darbų, neįeinančių į jo pareigybės aprašymą (santechniniai darbai), atlikimą laikotarpiu nuo 2004-10-01 iki 2005-06-30 (b. l. 70-71). Kituose atsakovo pateiktuose įsakymuose apie priedų prie tarnybinių atlyginimų mokėjimo ieškovui nėra nurodyta, už ką konkrečiai ieškovui skirti priedai, nurodyti procentais. Byloje buvo pateiktas atsakovo 2004-10-27 įsakymas „Dėl priemokų už atliekamus papildomus darbus ir laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigybių) vykdymą“, kuriuo patvirtinta Papildomų darbų atlikimo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos tvarka, nustatytas 6 litų valandinis atlygis darbuotojams už atliekamus papildomus darbus (b. l. 73). Atsakovas atsiliepime į ieškinį iš esmės neneigė ieškovo nurodomų aplinkybių apie jo atliktus papildomus darbus, nurodė, kad ieškovo nurodytu tam tikru atveju apie jo atliktus papildomus darbus, nebuvo laikytasi minėtos Tvarkos, todėl nebuvo teisėto pagrindo apmokėti už ieškovo nurodytus papildomus darbus, kad ieškovas privalėjo vykdyti ne tik tiesiogiai pareigybės aprašyme numatytus darbus, bet ir vykdyti kitus vyresniojo energetiko, Bendrųjų reikalų skyriaus viršininko bei tarnybos vadovybės pavedimus, kad dalis ieškovo nurodytų darbų buvo atlikti paties ieškovo iniciatyva (b. l. 48-52). Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė, ar ieškovas atliko papildomus darbus, jei atliko, tai kokiu pagrindu, ar jam už juos buvo apmokėta, nors teismas, nagrinėdamas darbo bylas yra aktyvus, turi teisę net savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia (CPK 414 str.).

Kadangi ieškovas turi patikslinti reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, byloje visiškai neatskleista bylos esmė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagal byloje esančius įrodymus negalima išnagrinėti šio reikalavimo apeliacinės instancijos teisme, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Kadangi ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir ieškovas grąžintas į pirmesnį darbą, todėl ieškovui iš atsakovo pagal DK 297 str. 3 d. turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovas byloje pateikė duomenis, kad ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 768,80 Lt, kad ieškovui išmokėta 2306,40 Lt išeitinė kompensacija. Šios pinigų sumos paskaičiuotos, neįvertinus ieškovo nurodomo apmokėjimo už jo atliktus papildomus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl ieškovo darbo užmokesčio, šis ginčas yra neišnagrinėtas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija klausimą dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo taip pat perduoda nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti.

Ieškovo S. K. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą tenkinti. Pripažinti ieškovo S. K. atleidimą iš darbo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 10 d. pagal DK 129, 140 str. neteisėtu. Grąžinti S. K. į pirmesnį elektriko darbą Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos.

Bylos dalį dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Tatjana ŽukauskienėEgidijus Žironas