Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

VĮ Valstybinio miškotvarkos institutas, atlikęs 2010-2013 m. inventorizaciją, laiške 2015-10-27 Nr. S- 784 pažymėjo, kad buvo pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai (kiti) - kodas Nr. 59 dėl klaidingo miško žemės ribų identifikavimo arba klaidingo miško žemės išskyrimo ankstesnėje medžiagoje. Miškų tarnyba naudojasi šiais duomenimis ir juos traktuoja kaip įrodymus, nors pats institutas pripažino juos klaidingais. Teigia, kad VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto atstovė Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos posėdyje 2015-12-28 informavo, kad, VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto nuomone, pareiškėjo sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) reikia išbraukti iš miškų valstybės kadastro, nes iš nuotraukų neįmanoma nustatyti medžių storio, ar čia krūmai ir siūlė komisijai palaikyti pareiškėjo pusę. Tačiau atsakovo teigimu, pagal ortofoto nuotraukas pareiškėjo sklype yra sumedėjusi augmenija. Pareiškėjas sutinka, kad jose matyti augalai, tačiau nesutinka, kad jose yra 30-34 metų drebulynas. Nurodo, kad jo sklype buvo karjeras ir užšiukšlintos duobės, dėl ko nebuvo galimybių vystytis medynui. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo sklype buvo miškas, už jo kirtimą jam turėjo būti išrašyta administracinė bauda už ATPK numatytą pažeidimą. Mano, kad atsakovas turi vadovautis Miškų kadastro duomenimis, įvardinti, kokie medžiai augo ginčo teritorijoje ir detalizuoti, kokie ir kiek augalų yra iškirsta. Iki šiol pareiškėjui bauda nebuvo išrašyta, nes pareiškėjas pašalino menkaverčius krūmus ir savaime išaugusius medžius, bet ne mišką. Teigia, kad visos institucijos neturėjo duomenų apie pareiškėjo žemės sklype augantį 30-34 metų mišką nuo 2004 m., todėl, pareiškėjo manymu, jam bei kadastrams nebuvo pranešta apie mišką ginčo sklype, nes nebuvo apie ką pranešti. Teigia, kad jeigu atsakovas tinkamai vykdytų pavestas funkcijas, duomenis apie inventorizuotą žemės sklypą pareiškėjas būtų gavęs dar 2013 m. ir iškart vietoje būtų buvusi galimybė išsiaiškinti aplinkybes dėl miško, kai sklypas dar buvo nevalytas. Pareiškėjo teigimu visos aplinkybės rodo, kad faktiškai jam priklausančiame žemės sklype, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotame Nekilnojamojo turto kadastre ir registre yra būtent žemės sklypas, bet ne miškas, o atitinkamų duomenų galimai tyčinis arba aplaidus įrašymas visiškai neatitinka tikrovės.

Teigia, kad Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 970 ištraukoje M 1:1000 vieta, pažymėta 6-4 (matyti žalia augalija), ne kiek nesiskiria nuo 6-1, tačiau tuo pačiu metu, nustatoma, kad neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Vietoje, pažymėtoje 6-3, nustatytas medynas visame 0,109 ha plote, bet, kaip matyti iš nuotraukos, augalai užima tik apie pusę nurodyto ploto. Akivaizdžiai matomais netikslumais atsakovas naudojasi kaip argumentais, neturėdamas pakankamai neabejotinų duomenų apie tai, kad ginčo sklype buvo miškas, kas buvo padaryta 2015-12-29 atliekant kadastro duomenų patikrinimą vietoje.

Teigia, kad atsakovo sprendimas, kuriame ariama žemė nurodyta kaip miškas, pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises, prieštarauja teisės aktams. Pareiškėjas teigia negalintis būti situacijos įkaitu ir dėl netobulų teisės aktų nukentėti, taip pat negali vienu metu vykdyti skirtingų institucijų vienas kitam prieštaraujančių reikalavimų. Mano, kad negalima vadovautis nesančiais dokumentais arba kuriuos turi tik atsakovas. Pareiškėjas teigia, kad dėl susiklosčiusios situacijos jis priverstas skųsti Valstybinės miškų tarnybos ir jos darbuotojų veiksmus dėl savalaikių tiesioginių pareigų nevykdymo - vilkinimo arba aplaidumo, negalintis tęsti numatytų namo statybos darbų, vykdyti ūkininko veiklos. Atsakovo darbuotojai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėtų veikti, todėl tiesiogiai pakenkė teisėtiems pareiškėjo lūkesčiams, teisėms, laisvėms ir interesams, dėl ko pareiškėjas teigia patiriantis didelius nuostolius (turtinę ir neturtinę žalą) ir nepatogumus. Tokiu būdu pažeidžiamos pareiškėjo kaip privačios nuosavybės savininko teisės ir teisėti interesai, jis negali pagal nustatytą paskirtį tvarkyti, valdyti, naudotis ir disponuoti savo turto bei vykdyti ūkininko veiklą.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,38 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20). Pareiškėjo sklypo dalis patenka į Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą, kuris pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2013-09-11 raštu Nr. 596A pateiktus 2010-2011 metų valstybinės miškotvarkos inventorizacijos duomenis 2013-11-07 registruotas Lietuvos Republikos miškų valstybės kadastre (Komisijos b. l. 75-78, 125-126). Pareiškėjo ūkis 2012-05-29 įregistruotas Ūkininko ūkio registre (b. l. 24), tuo pačiu pareiškėjas nuo 2012-05-29 vykdo individualią veiklą (b. l. 23). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014-05-14 išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 48RE-(14.48.42)-157 (b. l. 32). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014-05-30 išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-247-14 (b. l. 33). Pareiškėjui Vilniaus rajono savivadybės administracijos 2015-03-04 raštu Nr. A33(15)-58(2.17) išduotas sutikimas valymo darbams sklype, iškertant menkaverčius krūmus ir savaime išaugusius medelius (iki 20 cm skerdsmens) žemės ūkio paskirties žemėje (b. l. 22).

Pareiškėjas 2015-05-07 raštu VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto prašė patikslinti ginčo sklypo taksacijos duomenis iš miško žemės į žemės ūkio paskirties (Komisijos b. l. 44), taip pat 2015-08-05 raštu prašė inventorizuoti miško ribų pasikeitimus ginčo sklype (Komisijos b. l. 43). VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2015-10-27 raštu Nr. S-784 kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad atliko miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą pareiškėjo žemės sklype ir siūlydamas išbraukti visą (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro kaip žemė, neatitinkančią Miškų įstatyme miško žemei keliamų reikalavimų (pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai – kodas Nr. 59). Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. 2015-11-09 surašė Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktą (Komisijos b. l. 35), kuriame siūlė neišbraukti ginčo sklypo iš miškų kadastro, taip pat atsisakė tiklsinti kadastro duomenis nes teritorija atitinka miškui keliamus reikalavimus. Atsakovas 2015-11-13 raštu Nr. R6-4776 pranešė VĮ Valstybinio miškotvarkos institutui, kad ginčo sklypo duomenys nebus keičiami, nes atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šį raštą pareiškėjas ginčijo Komisijai, kurios 2015-12-28 sprendimu Nr. 3R-532(AG-399/02-2015) konstatuota, kad duomenys apie ginčo sklypą yra prieštaringi ir nesutampa, t. y. 2011 m. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto duomenimis ginčo sklypas buvo miško žemė, kurioje vyravo 30 m. amžiaus drebulės, o 2015 m. VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas laikėsi nuomonės, kad ginčo sklypas nėra miško žemė. Atsižvelgdama į tai, Komisija panaikino Atsakovo 2015-11-13 raštą Nr. R6-4776 ir įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos(duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą (Komisijos b. l. 115-121).

Atsakovas, siekdamas įvertinti, ar ginčo sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jo ribos ir plotas - faktinę padėtį, atliko duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus: (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyse patikrinimo akto Nr. 970 priede Nr. 2 pažymėtose 6-1 ir 6-3 auga medynai, o sklypo dalyje, patenkančioje į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (patikrinimo akto Nr. 970 priede Nr. 2 pažymėtose 6-2), medynas yra nukirstas, atlikti žemės stumdymo darbai (sunaikinta miško paklotė), iškastas šulinys, sandėliuojamos statybinės medžiagos (b. l. 43-44). Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje rezultatus, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2015-12-30 sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ Nr. S-1512-25 nusprendė patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartalo (duomenys neskelbtini) talsaciniame sklype.

Miškų įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kad mišku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.

Pagal Miškų įstatymo 13 str. nuostatas miškuose periodiškai atliekama valstybinė miškų inventorizacija, kurios metu nustatomi miškų ištekliai ir jų būklė. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Pagal Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatus (toliau - Nuostatai) kadastro valdytojas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, o tvarkytojas – Valstybinė miškų tarnyba (Nuostatų 7, 9 p.). Be kitų Nuostatų 10 p. nustatytų pareigų, kadastro tvarkytojas, t. y. Valstybinė miškų tarnyba, užtikrina, kad kadastro duomenys, kadastro informacija, kadastrui pateiktų dokumentų kopijos būtų teikiami kadastro duomenų gavėjams, funkcionuotų duomenų teikimo sistema, taip pat nustato kadastro duomenų ir jų pakeitimų teikimo kadastrui, jų tikrinimo, taip pat ir natūroje (vietoje), įrašymo į kadastrą tvarką ir sąlygas, taip pat per šias procedūras rengiamų dokumentų ir dokumentų, pagal kuriuos teikiami kadastro duomenys ir jų pakeitimai, formas (Nuostatų 11.2, 11.3 p.).

Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 34 str. 6 d. nustatytos pareigos valstybės informacinės sistemos tvarkytojui: užtikrinti, kad duomenys būtų teisingi, tikslūs, išsamūs ir nuolat atnaujinti; užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti; apsaugoti duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo; numatyti ir įgyvendinti priemones, mažinančias duomenų atskleidimo ir praradimo riziką ir užtikrinančias prarastų duomenų atkūrimą ir duomenų apsaugą nuo klastojimo; užtikrinti, kad tvarkomi duomenys būtų tinkami naudoti registruose ir valstybės informacinėse sistemose, įskaitant registrus ir informacines sistemas, tvarkomus Europos Sąjungos valstybėse narėse ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybėse; užtikrinti, kad valstybės informacinė sistema veiktų nepertraukiamai; užtikrinti, kad duomenų gavėjams pateikti duomenys atitiktų jo tvarkomus duomenis; užtikrinti, kad duomenų gavėjai, kuriems buvo pateikti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys, būtų nedelsiant informuoti apie ištaisytus netikslumus; skirti duomenų teikėjui terminą trūkumams pašalinti, jeigu nustato, kad pateikti duomenys yra netikslūs ar neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų; nustatyti duomenų tvarkymo organizavimo principus ir tvarką; <...> užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkomi vadovaujantis valstybės informacinės sistemos nuostatais ir kitais teisės aktais; atlikti kitus valstybės informacinės sistemos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015-11-30 įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo 7 (toliau – Duomenų teikimo aprašas) nustatyta, kad gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Vadovaujantis Komisijos išvadomis, sprendimas priimamas 12 punkte nustatyta tvarka. Šio aprašo 12 p. nustatyta, kad sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo/keitimo (Tvarkos aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Pagal Duomenų teikimo aprašo 14 p., vadovaujantis šiuo aprašu sprendimus ir procedūrų pažeidimus dėl Kadastro duomenų tikslinimo nagrinėja Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sudaryta Komisija, o Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamuoju atveju Duomenų teikimo aprašo 14 p. reikalavimas buvo pažeistas, nes ginčijamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2015-12-30 sprendimo Nr. S-1512-25 nenagrinėjo Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sudaryta Komisija, kuri nepriėmė dėl ginčijamo sprendimo savo sprendimo, kuris pagal Duomenų teikimo aprašo 14 p. gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina dar ir tai, kad kaip jau nurodyta aukščiau, VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, reaguodamas į pareiškėjo 2015-05-07 bei 2015-08-05 prašymus, 2015-10-27 raštu Nr. S-784 kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, nurodydamas, kad atliko miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą pareiškėjo žemės sklype ir siūlydamas išbraukti visą (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro kaip žemė, neatitinkančią Miškų įstatyme miško žemei keliamų reikalavimų (pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai – kodas Nr. 59). Valstybinės miškų tarnyba, atsižvelgdama į Miškų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto M. J. 2015-11-09 surašytą Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo akto (Komisijos b. l. 35) siūlymą neišbraukti ginčo sklypo iš miškų kadastro, 2015-11-13 raštu Nr. R6-4776 pranešė VĮ Valstybinio miškotvarkos institutui, kad ginčo sklypo duomenys nebus keičiami, nes atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šis raštas VAGK 2015-12-28 sprendimu Nr. 3R-532(AG-399/02-2015) buvo panaikintas, konstatuojant, kad duomenys apie ginčo sklypą yra prieštaringi ir nesutampa, t. y. 2011 m. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto duomenimis ginčo sklypas buvo miško žemė, kurioje vyravo 30 m. amžiaus drebulės, o 2015 m. VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas laikėsi nuomonės, kad ginčo sklypas nėra miško žemė. Tuo pačiu atsakovė įpareigota iš naujo įvertinti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą (Komisijos b. l. 115-121), kas, teismo nuomone, turėjo būti padaryta ginčijamu sprendimu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010- 01-14 įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo „Miško žemės transformacijos į ne miško žemę inventorizavimas“ 3 p. nustatyta, kad kai miško žemės transformacijos į ne miško žemę vietoje nebuvo, o inventorizuotų miško žemės plotų ribos nesutampa su anksčiau inventorizuotų ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų miško žemės plotų ribomis dėl klaidingo miško žemės ribų identifikavimo arba klaidingo miško žemės išskyrimo ankstesnėje medžiagoje, pateikiamas šių neatitikimų ribos elektronine forma, nurodant klaidos priežasties tipą – nurodant klaidingo miško žemės ribų identifikavimo arba klaidingo miško žemės išskyrimo priežastį, kurių viena yra pažymėta 59 kodu - pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai (kiti). Šis kodas buvo nurodytas VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2015-10-27 rašte Nr. S-784, siūlant išbraukti visą (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro kaip žemė, neatitinkanti Miškų įstatyme miško žemei keliamų reikalavimų.

Ginčijamas Valstybinės miškų tarnybos sprendimas priimtas be kita ko vadovaujantis Duomenų teikimo aprašo 4.9 p. nuostata, t. y. tikslinant kadastro duomenis nustačius Kadastro duomenų klaidas. Patikrinimo akte Nr. 970 nustatyta, kad faktiniai duomenys neatitinka dėl sklypinės inventorizacijos klaidos, nustačius 6- 2 sklypo dalyje pokyčio kodą 17 (miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus dėl neteisėtos ar galimai neteisėtos žmogaus veiklos), tačiau nebuvo visiškai vertinama sklypinės miškų inventorizacijos klaida, kurią nurodė VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2015-10-27 rašte Nr. S-784, siūlydamas išbraukti visą (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro kaip žemę, neatitinkančią Miškų įstatyme miško žemei keliamų reikalavimų, nes pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai – kodas Nr. 59. Patikrinimo akte vadovaujamasi Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punkto nuostata, pagal kurią konstatuojama, kad miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galima neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokius plotus inventorizuojant miško žeme (žemės naudmena – miško aikštė (miško žemė verčiama ne miško žeme).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apskritiers viršininko administracijos 2004-06-16 sprendimu Nr. 2.5-41-18106 nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą atkurta G. R. (b. l. 54-55), grąžinant natūra 0,38 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai. Žemės sklypo plane, parengtame 2004-01-15 (b. l. 50) nurodyta 0,10 ha ariamos žemės ūkio žemės ir 0,28 ha kitos žemės, kurią užima želdiniai. Tuo pačiu šiame plane nurodyta, kad nėra apribojimų taikyti žemės sklype specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kurios nustatytos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343. Pareiškėjas 2008-10-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į šį 0,38 ha žemės sklypą, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta žemės ūkio ir kurio 0,28 ha buvo ariama žemė (b. l. 19-20). Todėl visiškai neaišku, kodė per keturis metus, t. y. nuo nuosavybės teisės atkūrimo G. R. iki jos pardavimo pareiškėjui, pasikeitė ariamos žemės plotas, ar šis žemės sklypas buvo įregistruotas miškų registre kaip miško žemė, jeigu taip, kokiu būdu 2010-2011 m. atliekant inventorizaciją, ginčo žemės sklypas buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, nustatant, kad jame vyrauja 30 metų amžiaus drebulės.