- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-12
- Bylos Nr.
- e2-6386-1180/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00696-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai N. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) mažosios bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) mažoji bendrija (toliau – MB) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 157,30 Eur pagrindinės skolos, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, iš viso – 197,30 Eur, taip pat procesines palūkanas – 8 procentus nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2020-10-02 už krano atvežimą ir sumontavimą ieškovė atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 3557 157,30 Eur sumai, tačiau atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškove ir dėl to yra skolinga 157,30 Eur. Pažymi, jog minėta PVM sąskaita faktūra yra įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą ir nėra grąžinta ieškovei kaip išrašyta be pagrindo. Pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės ieškovė iš atsakovės nėra gavusi. Atsakovė ne kartą buvo raginama atsiskaityti, vis žadėdavo atsiskaityti, tačiau to neatliko.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovė buvo išrašiusi atsakovei keletą PVM sąskaitų faktūrų už krano nuomos paslaugas, kurias atsakovė buvo geranoriškai apmokėjusi. Vis dėlto atsakovė pastebėjo, kad ieškovė buvo linkusi užaukštinti faktiškai suteiktų paslaugų laiką, todėl prašė išrašyti PVM sąskaitas faktūras ataskaitų už suteiktą paslaugų laiką pagrindu. Atsakovė atsisakė apmokėti visą PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 3557 nurodytą sumą, kadangi ieškovė užaukštindavo faktiškai suteiktų paslaugų valandų skaičių ir nepateikė ataskaitos už suteiktą paslaugų laiką, kurios pagrindu atsakovė būtų galėjusi patikrinti išrašomų PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumą. Anot atsakovės, ieškovė nevykdė savo prievolės, kylančios iš sutarties, t. y. teikti ataskaitas už realiai suteiktą paslaugų laiką. Pažymi, jog atsakovės direktorius siūlė ieškovei apmokėti ½ ginčijamos sumos ir ginčą išspręsti taikiai.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, jog ieškovė turi du savaeigius kranus, kurie turi statybinę strėlę, kuri tarnauja kaip kranas. Kranai yra dviejų gamintojų – (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Būtent šiuos kranus ieškovė ir nuomojo atsakovei. Ieškovė nuomodavo kraną su vairuotojo paslaugomis, t. y. kranas atvykdavo į objektą ir atitinkamai kokie darbai buvo užsakyti, tokius atlikdavo. Konkrečiu atveju dėl ginčo sąskaitos buvo teikiamos krano nuomos paslaugos su vairuotojo paslaugomis, krano atvežimo mokestis buvo 70,00 Eur ir buvo vykdomi krano darbai, pakelta stogo konstrukcija, laikoma dvi valandas, kol atsakovės statybininkai ją sumontavo, atitinkamai už tai ir išrašyta sąskaita. Pažymėjo, jog krano atvykimo kainos skirdavosi, kadangi krano atvykimo kaina priklausė nuo reikiamo atvykti atstumo, nes kranas ir atsakovės nurodytas objektas būdavo skirtingose vietose. Atvykimo kaina būdavo 60,00–80,00 Eur, o kartais ir 0,00 Eur, jeigu kranas būdavo netoli objekto. Atsakovės statybos darbų vadovas R. J. telefonu užsakydavo ieškovės krano nuomos paslaugas, tuo pačiu metu būdavo suderinamos kainos. Krovinio važtaraštis būdavo surašomas po darbų atlikimo. Ant jo pasirašydavo abi šalys, t. y. L. K. ir R. J. Krovinio važtaraštis atitiko darbų priėmimo–perdavimo aktą. Paslaugų kainas ir įrodo krovinio važtaraščiai. Kadangi darbai būdavo įvairūs, nuo jų pobūdžio priklausė valandiniai įkainiai. Visos ieškovės atsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į atsakovės buhalteriją, vadinasi, atsakovė jas visas buvo gavusi. Atkreipė dėmesį, jog ieškovės reikalavimas reiškiamas pagal vieną 2020-10-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3557 sąskaitą, kuri buvo išrašyta krovinio važtaraščio Nr. 319 pagrindu ir kuri viena liko neapmokėta. Po atsakovės atstovės paaiškinimų ieškovės atstovas papildomai pažymėjo, jog PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos skirtingiems objektams, o krovinio važtaraščiuose nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), – tai atsakovės buveinės, o ne darbų atlikimo vietos, adresas.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta viena tęstinio pobūdžio žodinė sutartis. Jos pagrindu per trumpą laikotarpį buvo išrašytos kelios PVM sąskaitos faktūros, todėl turėjo būti nenukrypstama nuo pirminių sąlygų, pagal kurias darbų kaina visada turėjo likti vienoda – 30,00 Eur už valandą. Ieškovė, išrašydama PVM sąskaitas faktūras, privalėjo aiškiai nurodyti, už ką jos išrašomos, tačiau jos nebuvo detalizuotos, atitinkamai dėl to atsakovės direktoriui buvo labai sunku patikrinti, už ką išrašytos sąskaitos, o važtaraščių atsakovė negaudavo. Be to, per labai trumpą laikotarpį (2020-09-21 ir 2020-10-02) buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros tai pačiai sumai, todėl buvo manoma, kad tos sąskaitos dubliuojasi, atsakovės direktorius manė, jog buvo priskaičiuota per daug darbo valandų, todėl ginčo sąskaita ir nebuvo apmokėta. Ginčo sąskaita atsakovei šiuo metu yra aiški. Tik bylos nagrinėjimo metu atsakovės direktorius suprato, kad tai skirtingos PVM sąskaitos faktūros. Ginčo PVM sąskaita faktūra negalėjo būti anksčiau apmokėta, nes direktorius nesuprato, už ką reikia mokėti. Neginčija, kad R. J. veikė atsakovės interesais. Pažymėjo, jog daugumą PVM sąskaitų faktūrų atsakovės direktorius gaudavo asmeniškai. Gali būti, kad ginčo atveju R. J. PVM sąskaitą faktūrą perdavė tiesiogiai buhalterei, o direktorius tos sąskaitos nematė. Tačiau kadangi ginčo PVM sąskaita faktūra pasirašyta R. J., atsakovė šios sąskaitos nebeginčija. Pažymi, jog atsakovės direktorius norėdavo pats gauti visas sąskaitas ir jas patikrinti. O priminimai dėl neapmokėtos sąskaitos buvo siunčiami statybos darbų vadovui R. J. į jo asmeninį paštą, todėl galbūt pastarasis šių priminimų ir negavo. Mano, jog ieškovė galėjo paprašyti patvirtinimo apie priminimo gavimą. Įrodymų, kad statybos darbų vadovas el. laiškus gavo, nėra. Atsakovės direktorius ginčo sąskaitos laiku negavo. Dėl gaunamų sąskaitų registro pažymėjo, jog jeigu sąskaitą buhalterė ir įtraukė į sistemą, tai nebūtinai su ja ir jos suma atsakovė sutinka, nes visos sąskaitos įvedamos į sistemą, o vėliau jas galima koreguoti. Atsakovės atstovė pažymėjo, jog atsakovė yra nekilnojamojo turto vystytoja, ji turi subrangovų, yra pastatomi namai ir atsakovė juos parduoda. Mano, jog visos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos statybos darbų vietoje ir buvo skirtos vienam objektui, nes visų surašymo vieta – (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat nesutinka su 40,00 Eur išieškojimo išlaidų suma, kadangi šiuo atveju reikia vertinti ir pačios ieškovės kaltę. Ieškovė galėjo šių išlaidų išvengti, matė, jog su skola atsakovė nesutinka, buvo ginčijama, siūloma apmokėti pusę sumos, buvo siūloma taikos sutartis. Kadangi buvo ginčas, ieškovei nebuvo pagrindo kreiptis į skolų išieškojimo įstaigą. Ieškovė galėjo prie sąskaitų pridėti važtaraščius, nes sąskaitos nedetalizuotos, nėra aiškios valandos, įkainiai, todėl direktoriui buvo sunku vertinti situaciją praėjus metams. Atsakovė gali sutikti su ieškiniu iš dalies, taikant 30,00 Eur valandinį įkainį už visus krano darbus, tad pagal naujus atsakovės skaičiavimus atsakovė turėtų sumokėti ieškovei 63,52 Eur sumą, o dėl likusios sumos ieškinį prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir šalių tarpusavio teisinių santykių
5. Ginčo tarp šalių nekyla dėl to, jog šalis nuo 2020 m. rugsėjo mėn. žodinės sutarties pagrindu siejo sutartiniai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai. Ieškovė atsakovės žodiniu užsakymu suteikdavo atsakovei krano paslaugas, o atsakovė už paslaugas buvo įsipareigojusi atsiskaityti. Ieškovės vardu veikė vadovas L. K., o atsakovės vardu – statybos darbų vadovas R. J.
6. Ieškovė atsakovei laikotarpiu 2020 m. rugsėjo mėn. – 2021 m. sausio mėn. krovinio važtaraščių pagrindu iš viso išrašė septynias PVM sąskaitas faktūras, t. y.:
6.1 2022-09-03 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (786,50 Eur suma), išrašymo pagrindas – krovinio važtaraštis Nr. 152;
6.2 2022-09-10 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (314,60 Eur suma), išrašymo pagrindas – krovinio važtaraštis Nr. 180;
6.3 2020-09-21 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (157,30 Eur suma), išrašymo pagrindas – krovinio važtaraštis Nr. 210;
6.4 2020-10-02 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (157,30 Eur suma), išrašymo pagrindas – krovinio važtaraštis Nr. 319;
6.5 2020-10-12 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (84,70 Eur suma), išrašymo pagrindas – krovinio važtaraštis Nr. 381;
6.6 2020-11-17 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (181,50 Eur suma), išrašymo pagrindas – krovinio važtaraštis Nr. 410;
6.7 2021-01-05 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (84,70 Eur suma), išrašymo pagrindas – krovinio važtaraštis Nr. 512.
7. Anot ieškovės, atsakovė nėra apmokėjusi vienintelės 2020-10-02 PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. 3557 157,30 Eur sumai.
8. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžių metu atsakovės atstovė neginčijo, jog ši PVM sąskaita faktūra nėra apmokėta. Nurodė, jog ši PVM sąskaita faktūra liko neapmokėta, kadangi atsakovės direktorius laiku negavo minėtos PVM sąskaitos faktūros, o gavus šią PVM sąskaitą faktūrą ir teisminio bylos nagrinėjimo metu susipažinus su visais krovinio važtaraščiais, kurių pagrindu ieškovė atsakovei išrašė septynias PVM sąskaitas faktūras, atsakovė nustatė, jog ieškovė nepagrįstai užaukštindavo darbų kainą, pagal atsakovės skaičiavimus, visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį taikant pradžioje sulygtą 30,00 Eur valandinį darbų įkainį ir už krano atvykimą į objektą skaičiuojant maksimalų 70,00 Eur mokestį, atsakovė ieškovei papildomai turėtų sumokėti tik 63,52 Eur, o ne 157,30 Eur sumą.
Dėl skolos priteisimo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
10. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.
11. Abi šalys nurodė, jog jas siejo žodinė paslaugų teikimo sutartis. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl paslaugų suteikimo, jų pobūdžio ir kainos susitardavo telefonu susiskambinę atsakovės atstovas statybos darbų vadovas R. J. ir ieškovės vadovas L. K. Nors atsakovė išdėstė savo argumentus, neva ieškovė nepagrįstai viso bendradarbiavimo laikotarpiu užaukštindavo darbų kainas, kad visose septyniose PVM sąskaitose faktūrose turėjo būti taikomas vienodas darbų įkainis – 30,00 Eur/val., tačiau pažymėtina, jog byloje apart tokių atsakovės atstovės aiškinimų dėl vieno įkainio taikymo visam bendradarbiavimo laikotarpiui nėra pateikta jokių kitų įrodymų. Iš į bylą pateiktų krovinio važtaraščių, kuriuos pasirašė ir atsakovės vardu veikęs statybos darbų vadovas R. J., matyti, jog atsakovės atstovas sutiko su skirtingais įkainiais (t. y. tiek su 30,00 Eur, tiek su 35,00 Eur valandiniu darbų įkainiu). Šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, kuri pagrįstų atsakovės atstovės aiškinimą, jog šalys dėl tęstinių krano paslaugų teikimo buvo suderinusios vieną bendrą įkainį – 30,00 Eur/val. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog valandinis darbų įkainis skirdavosi atitinkamai nuo suteikiamų paslaugų pobūdžio. Kad šalys vis dėlto nebuvo susitarusios dėl vieno darbų įkainio, įrodo ne tik atsakovės vardu veikusio statybos darbų vadovo R. J. parašai krovinių važtaraščiuose ir PVM sąskaitose faktūrose, bet ir tai, jog šešios iš septynių PVM sąskaitų faktūrų atsakovės buvo apmokėtos ir jas apmokant klausimas dėl skirtingo valandinio darbų įkainio taikymo nebuvo keliamas, priešpriešinio reikalavimo ieškovei dėl per didelės sumos sumokėjimo atsakovė nereiškia. Be to, pažymėtina, jog ginčo 2020-10-02 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. 3557 buvo išrašyta taikant būtent 30,00 Eur valandinį įkainį už santvarų montavimą. Teismo nuomone, atsakovė laisva savo valia būdama apmokėjusi kitas šešias PVM sąskaitas faktūras, kuriose skiriasi darbų valandiniai įkainiai, nereikšdama priešpriešinių reikalavimų ieškovei, nepagrįstai nagrinėjamoje byloje ėmė kelti abejones dėl jau sumokėtų neva per didelių sumų, tokiu pagrindu bandydama permokos suma kompensuoti dalį ieškiniu prašomos priteisti skolos už neapmokėtą 2020-10-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 3557.
12. Tas pats pasakytina ir dėl atsakovės atstovės teismo posėdžio metu iškeltų abejonių dėl kainos už krano atvykimą į objektą. Dėl krano atvykimo kainos nėra jokio rašytinio įrodymo, kuris pagrįstų, kad šalys buvo sutarusios taikyti vieną kainą už krano atvažiavimą į atsakovės nurodytą objektą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog krano atvažiavimo kaina priklausydavo nuo to, iš kurios vietos ieškovei tekdavo su kranu atvykti į atsakovės nurodytą objektą. Atkreipė dėmesį į tai, jog jeigu ieškovės kranas būdavo netoliese atsakovės nurodyto objekto, kaina būdavo 0,00 Eur, atitinkamai, jeigu toliau – kaina būdavo 70,00 Eur, 80,00 Eur. Nors atsakovės atstovė bandė įrodinėti, jog tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta, kad visada ieškovei tekdavo vykti į tą patį objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas krovinio važtaraščiuose, tačiau ieškovės atstovas teisingai pastebėjo, jog adresas (duomenys neskelbtini), – tai atsakovės buveinės adresas, o ne objektai, į kuriuos tekdavo vykti ieškovei su kranu. Be to, aplinkybę, kad šalys vis dėlto nebuvo susitarusios dėl vienos krano atvykimo kainos, įrodo atsakovės vardu veikusio statybos darbų vadovo R. J. parašai krovinių važtaraščiuose ir PVM sąskaitose faktūrose, taip pat tai, jog šešios iš septynių PVM sąskaitų faktūrų atsakovės buvo apmokėtos ir jas apmokant klausimas dėl skirtingos krano atvykimo kainos nebuvo keliamas. Be to, pažymėtina, jog ginčo 2020-10-02 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. 3557 buvo išrašyta taikant būtent 70,00 Eur kainą už krano atvykimą į atsakovės nurodytą objektą.
13. Atsakovė gindamasi nuo ieškovės ieškinio taip pat iškėlė klausimą, kodėl ieškovė ginčo PVM sąskaitą faktūrą pateikė atsakovei taip vėlai, praėjus metams laiko po paslaugų suteikimo. Tačiau iš ieškovės į bylą pateiktų el. laiškų matyti, jog priminimai dėl sąskaitos apmokėjimo laikotarpiu 2021 m. vasario mėn. – 2021 m. lapkričio mėn. buvo siunčiami atsakovės statybos darbų vadovui R. J. el. paštu. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pastarasis asmuo veikė atsakovės interesais. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad tuo laikotarpiu, kuomet atsakovės atstovui R. J. buvo siunčiami priminimai dėl neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros, pas atsakovę jis jau nebedirbo. Be to, teismo nuomone, atsakovei neabejotinai buvo žinoma apie ginčo PVM sąskaitą faktūrą, nes ją 2020-10-02 pasirašė atsakovės vardu veikęs statybos darbų vadovas R. J. Ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog gali būti, kad R. J. ginčo sąskaitą tiesiogiai perdavė buhalterei, ne direktoriui, o buhalterė šią sąskaitą ir įtraukė į sistemą, direktoriui sąskaitos nemačius ir nepatikrinus. Aplinkybė, jog ginčo PVM sąskaita faktūra buvo atsakovės buhalterinėje apskaitoje, leidžia teismui vertinti, jog atsakovei apie ją buvo žinoma. O jeigu atsakovės direktorius dėl vidinių administravimo spragų su ginčo PVM sąskaita faktūra savalaikiai nesusipažino, tai nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė ginčo PVM sąskaitos faktūros atsakovei laiku neperdavė.
14. Atsakovė neginčija, kad paslaugos pagal 2020-10-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 3557 jai buvo suteiktos (krano atvažiavimas ir santvarų montavimas 2 val.). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog ginčo sąskaita atsakovei šiuo metu yra aiški, kadangi ginčo PVM sąskaita faktūra pasirašyta R. J., atsakovė šios sąskaitos nebeginčija. Taigi, kadangi atsakovė paslaugas pagal ginčo 2020-10-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 3557 gavo, vadinasi, jai kyla pareiga už ieškovės suteiktas paslaugas atsiskaityti.
15. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, ieškovės aiškius ir rašytiniais įrodymais pagrįstus paaiškinimus, daro išvadą, jog ieškovė įrodė, kad 2020-10-02 atsakovei buvo suteiktos krano paslaugos, kurios atsispindi 2020-10-02 krovinio važtaraštyje Nr. 319, kurio pagrindu buvo išrašyta 2020-10-02 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. 3557 157,30 Eur sumai. Tuo tarpu atsakovė savo argumentų apie nepagrįstai įrašomas užaukštintas kainas, nepagrįstų įkainių taikymą, neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
16. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).
17. Vadovaudamasis tuo, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl 157,30 Eur dydžio skolos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ši skola iš atsakovės priteistina ieškovei (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 1, 3 dalys).
Dėl 40,00 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo
18. Teismo nuomone, ieškinio reikalavimas dėl 40,00 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo pagrįstas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą. Šis dydis, pagal teismų praktiką, yra neįrodinėtinas ir kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė laiku su ieškove už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur išieškojimo išlaidų suma (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
19. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį ir teismas turi taikyti minėto įstatymo nustatytas palūkanas.
20. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis palūkanų normą šio įstatymo prasme apibrėžia kaip 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba kaip ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal viešai paskelbtą (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html) Europos centrinio banko informaciją, minėtų palūkanų norma šios bylos iškėlimo metu (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo metu) 2022-04-21 sudarė 0 procentų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
21. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, jai iš atsakovės priteisiamos jos patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 19,00 Eur žyminis mokestis (sumokėta 9,00 Eur suma teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir papildomas 10,00 Eur žyminis mokestis primokėtas pateikiant ieškinį) bei 810,70 Eur už advokato teisines paslaugas (145,20 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą; 181,50 Eur už ieškinio parengimą; 484,00 Eur už 2022-08-19 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas suteiktas teisines paslaugas). Teismas pažymi, jog ieškovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija rekomenduojamo civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (įvertinti Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16-8.20, 9 punktai, Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), bylai aktualūs 2021 m. IV ketv. ir 2022 m. I ketv.). Taip pat pažymėtina, jog ieškovė bandė ginčą išspręsti su atsakove patiriant minimalias bylinėjimosi išlaidas, t. y. pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovė pasirinkdama ginčą spręsti ginčo teisenos tvarka turėjo numatyti, kad bylinėjimosi išlaidų kaštai gali augti, todėl ji privalo atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 829,70 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
22. Atsakovei bylą pralaimėjus, jai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 157,30 Eur (vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų ir 30 ct) skolą, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) išieškojimo išlaidų sumą, 8 (aštuonių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 197,30 Eur (vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų ir 30 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-04-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 829,70 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt devynių eurų ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei (duomenys neskelbtini) mažajai bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.