Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja E. G. (toliau – ir pareiškėja) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- ir VSDFV) Panevėžio skyriaus 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-544 „Dėl atsisakymo skirti šalpos kompensaciją E. G.“ (toliau – ir Sprendimas), panaikinti VSDFV 2020 m. birželio 11 d. sprendimą Nr.(6.5) I-3839 (toliau- ir 2020-06-11 sprendimas); įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių iš naujo spręsti šalpos kompensacijos skyrimą E. G..

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji slaugo neįgalią dukrą R. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nuo gimimo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrių, prašydama tarpininkauti, išsiaiškinant susidariusią situaciją. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- ir NDNT), atsakydama į paklausimą, be kita ko, nurodė, jog jeigu pareiškėjos teisė galėtų priklausyti nuo prašyme nurodytų priežasčių, kompetentingos institucijos prašymu NDNT pateiks savo nuomonę šiuo klausimu. Tačiau VSDFV sprendė, kad kreiptis į NDNT nėra tikslinga. Dukros liga yra įgimta, pareiškėja nėra atsakinga už tai, kad būtent tokia tvarka galiojo neįgalumo nustatymui, šiuo atveju būtina vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepime teismui nurodė, kad šalpos kompensacijos skiriamos vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymu bei Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.A1-759 (toliau- ir Nuostatai). Pagal Šalpos pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 punkto nuostatas nustatant tėvų teisę į šalpos kompensaciją, vertinama, ar vaiko slaugymo namuose laikotarpiu vaikas buvo pripažintas invalidu. Dokumentai, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl šalpos kompensacijos skyrimo, yra nurodyti Nuostatų 4 ir 7 punktuose, vienas iš tokių dokumentų- NDNT arba Gydytojų konsultacinės komisijos išduota pažyma, patvirtinanti laikotarpius, kuriais namuose slaugytas vaikas buvo pripažintas invalidu. Pareiškėjos nurodyti medicininiai dokumentai nepatvirtina fakto, jog institucija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka tuo metu buvo įgaliota nustatyti asmenų invalidumą, pareiškėjos dukrą buvo pripažinusi invalide nuo gimimo. Pasvalio rajono centrinės ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos pažymoje nurodyta, kad pirmą kartą R. G. invalide pripažinta nuo (duomenys neskelbtini), todėl jos slaugos namuose laikas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios datos ir iki (duomenys neskelbtini) sudaro 7 metus 11 mėnesių 1 dieną.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko, savo poziciją grindė iš esmės analogiškais argumentais kaip ir VSDFV Panevėžio skyrius. Atsiliepime teismui nurodė, kad tiek VSDFV Panevėžio skyrius, tiek VSDFV, priimdami sprendimus, tinkamai taikė Šalpos pensijų įstatymo 12 straipsnio nuostatas, šių teisės normų aiškinimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau- ir Konstitucinis Teismas) jurisprudenciją. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2010-12-14 nutarime (byla Nr.08/2008-23/2009) pateiktu teisės normų aiškinimu dėl asmens tapimo invalidu momento nustatymo, šiame nutarime padaryta išvada, jog invalidumas – tai tokia asmens būklė, kuri yra nustatyta kompetentingų įstaigų; asmens tapimas invalidu nėra konstatuojamas kitaip kaip tik invalidumą nustatančiai komisijai priėmus sprendimą dėl invalidumo fakto. Vaiko invalido slaugos laikas skaičiuotinas nuo vaiko pripažinimo invalidu teisės aktų nustatyta tvarka dienos. Būtent kompetentingos įstaigos- Pasvalio rajono centrinės ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos išduota pažyma patvirtina, kad R. G. dėl šioje pažymoje nurodytų susirgimų (patologinių būklių) invalidumą nustatančios komisijos sprendimu invalide buvo pripažinta nuo (duomenys neskelbtini).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į skundą teismui nepateikė.

Skundas atmetamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja E. G. 2020-01-10 VSDFV Panevėžio skyriui pateikė prašymą skirti šalpos kompensaciją, kuriame nurodė, jog ji laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020-01-10 namuose slaugė neįgalų asmenį- dukrą R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pridėjo invalidumo pažymėjimą bei Darbingumo lygio nustatymo pažymą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2020-01-22 sprendimu VPE_SP1E-544 nusprendė E. G. neskirti šalpos kompensacijos, konstatavęs, jog ji neatitinka Šalpos pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, t.y. pareiškėja savo dukrą R. G. laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) slaugė tik (duomenys neskelbtini). Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja jį išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė VSDFV, kuri 2020 m. birželio 11 d. sprendimu Nr.(6.5) I-3839 konstatavo, jog VSDFV Panevėžio skyrius Sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjai skirti šalpos kompensaciją. Nesutikdama su Sprendimu bei 2020-06-11 sprendimu, pareiškėja juos ginčija teisme.

Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisę gauti šalpos kompensaciją turi tėvai, kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 8 metus slaugė namuose vaikus invalidus arba vaikus, pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų. Nurodytoje teisės normoje įvirtinta sąlyga teisei į šalpos kompensaciją įgyti- tėvai invalidu iš vaikystės pripažintus vaikus laikotarpiu iki 1995 m. sausio 1 d. turėjo namuose slaugyti ne trumpesnį kaip 8 metų terminą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos dukra R. G., gimusi (duomenys neskelbtini), pripažinta invalide nuo vaikystės ir kad ji namuose buvo slaugoma savo motinos E. G.. Byloje kyla ginčas, nuo kurio momento turi būti skaičiuojamas minėtoje teisės normoje nustatytas 8 metų slaugos terminas. Pagal Šalpos pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 8 metų terminas aiškiai ir konkrečiai siejamas su invalidu pripažinto vaiko slauga. Todėl šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo slaugomo vaiko pripažinimo invalidu momento.

Tokią išvadą patvirtina ir Konstitucinis Teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutarime pateiktas teisės normų aiškinimas. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, išsamiai išanalizavęs Pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, konstatavo, jog pagal teisinį reglamentavimą neįgalumu (invalidumu) laikoma tokia asmens būklė, kuri yra nustatyta kompetentingų įstaigų; nei Pensijų įstatyme, nei kituose įstatymuose nebuvo nustatyta, kad asmens, sergančio atitinkama liga (-omis), tapimas invalidu konstatuojamas kitaip, nei kompetentingoms įstaigoms nustatant jam invalidumą (neįgalumą), t. y. invalidumą (neįgalumą) nustatančiai komisijai priėmus sprendimą dėl invalidumo fakto.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.A1-759 patvirtintų Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 7 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą dėl šalpos kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo, kartu su Nuostatų 4 punkte nurodytais dokumentais papildomai vertinami Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) arba Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) išduotos pažymos, patvirtinančios laikotarpius, kuriais namuose slaugytas vaikas buvo pripažintas invalidu, I ar II grupės invalidu nuo vaikystės arba I ar II grupės invalidu, kuris tokiu tapo iki 18 metų (skiriant šalpos kompensaciją Šalpos pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims).

Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą būtent NDNT bei GKK buvo tos kompetentingos institucijos, kurioms buvo pavesta nustatyti asmens invalidumo faktą. Nagrinėjamu atveju R. G., gimusios (duomenys neskelbtini), invalidumo faktas buvo nustatytas Pasvalio rajono centrinės ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos išduota (duomenys neskelbtini) medicinine išvada. Pareiškėjos nurodyti medicininiai dokumentai (gimdymo namų pasikeitimo lapas, konsultacinės poliklinikos išduotas išrašas iš medicininių dokumentų) patvirtina tik R. G. ligos faktą, bet ne invalidumo nustatymo faktą. Taigi, būtent nuo Pasvalio rajono centrinės ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos išduotoje medicininėje išvadoje nurodytos datos -(duomenys neskelbtini)- skaičiuotinas Šalpos pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas slaugos terminas, ir jis ginčo atveju (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) sudaro (duomenys neskelbtini).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, laikytina, kad E. G. neatitinka Šalpos pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomosios sąlygos (nėra iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 8 metus slaugiusi namuose vaiko, pripažinto invalidu iš vaikystės) šalpos kompensacijai gauti. Todėl sprendžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2020-01-22 sprendimu VPE_SP1E-544 pagrįstai atsisakė jai skirti šalpos kompensaciją, o VSDFV 2020 m. birželio 11 d. sprendimu Nr.(6.5) I-3839, priimtu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo.

Dėl nurodytų argumentų teismas konstatuoja, kad Sprendimas bei 2020-06-11 sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. Nepatenkinus skunde suformuluoto pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos E. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.