- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- ATP-189-185/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Prano Kudabos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. V. 2014-01-31 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą - 100 Lt baudą už tai, kad jis 2014-01-24, apie 14.22 val., Utenos r., (duomenys neskelbtini) tvenkinyje žvejojo nuo ledo poledinės žūklės meškerėle, neturėdamas nei mėgėjų žvejybos leidimo, nei nemokamą žvejybos teisę patvirtinančio dokumento (žuvies pagavęs nebuvo), taip pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.1 p., 17.1 p. reikalavimus,.
Nesutikęs su jam paskirta per griežta nuobauda D. S. šį nutarimą apskundė Utenos rajono apylinkės teismui, prašydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą (100 Lt baudą) sumažinti arba skirti švelnesnę įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – įspėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2014-03-17 nutartimi tenkinta D. S. apeliacinio skundo dalis ir Institucijos nutarimu pagal ATPK 87 str. 1 d. skirta 100 Lt bauda pakeista, D. S. paskiriant administracinę nuobaudą – 50 Lt baudą, kita nutarimo dalis palikta nepakeista. Teismas nutartyje nurodė, kad D. S. paskirta administracinė nuobauda individualizuota netinkamai, pažeidžiant ATPK 30 str. ir 30² str. reikalavimus, todėl įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgęs į tai, kad nebuvo padaryta realios žalos aplinkai, kad pažeidėjas turėjo galimybių žvejoti laikydamasis taisyklių, t. y. įsigyti mėgėjų žvejybos leidimą, padarė išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti D. S. paskyrus ATPK 87 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą, arčiau sankcijoje numatyto baudos minimumo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti nutarimą nepakeistą, taip pat prašo pašalinti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties nepagrįstus motyvus dėl D. S. paskirtos baudos, kaip neva atitinkančios sankcijoje numatytą baudos vidurkį, bei motyvus, kad D. S. skirta administracinė nuobauda paskirta pažeidžiant ATPK 30 str. ir 30² str. reikalavimus. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta. Priešingai nei nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, bylos medžiaga liudija, kad D. S. už tyčinius neteisėtus veiksmus buvo skirtas ne baudos vidurkis, o skirta 100 Lt bauda, kuri yra mažesnė nei ATPK 87 str. 1 d. sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Be to, D. S. bylą nagrinėjęs pareigūnas ne tik atsižvelgė ir pažymėjo nutarime, jog pažeidėjas pareiškė, kad gailisi, dėl ko jam skyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis baudą, bet ir atsižvelgęs į tai, kad žala nepadaryta, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dar nusprendė neskirti papildomos nuobaudos – pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimo, nors už tokio pobūdžio pažeidimus įstatymas bylą nagrinėjančiam pareigūnui suteikia teisę taikyti konfiskavimą. Tačiau apylinkės teismas nevertino papildomos nuobaudos neskyrimo kaip dar vieno požymio, liudijančio nuobaudos D. S. individualizavimą. Pažymi, kad nutarimą priėmęs pareigūnas, motyvuodamas tuo, kad jo paskirta nuobauda laikytina tinkamiausia, jog būtų efektyvi ir ją būtų galima atgrasyti pažeidėją bei kitus asmenis nuo naujų pažeidimų, atsižvelgęs į ATPK 313 str. 3 d., motyvavo teismui ir 100 Lt baudos mokėjimo išdėstymo dalimis galimybę – tuomet baudos mokėjimo laikotarpiu pažeidėjas būtų suinteresuotas nedaryti naujų pažeidimų, o tokio dydžio sankcijos vykdymas pažeidėjui būtų teisingas. Tačiau teismas šių motyvų taip pat visiškai nevertino ir nutartyje dėl jų nepasisakė, nors tai, Institucijos nuomone, yra susiję su nuobaudos individualizavimu. Be to, teismas ne tik neįsigilino į pareigūno nutarimu paskirtos sankcijos dydį, ją palaikydamas vidurkiu, nekreipė jokio dėmesio, kad individualizuojant skiriamą sankciją netaikyta ir papildoma nuobauda – konfiskacija, dėl ko nutartyje nepagrįstai pažymėjo bylą nagrinėjusio pareigūno neva padarytus ATPK 30 str. ir 30² str. pažeidimus, bet ir neatsižvelgė į tai, kad pareigūnas, parinkdamas nuobaudą pagal ATPK 30 str. ir 30² str. nuobaudų skyrimo taisykles, įvertino dar daugiau aplinkybių nei teismas, o būtent: kad pažeidimas padarytas sąmoningai ir tyčia, iš anksto suplanavus buvo pasirūpinta transporto priemone, žvejybos įrankiais ir papildomomis priemonėmis, bet tik ne leidimu žvejybai, į pažeidimo pobūdį, kuris buvo neatsiejamai susijęs su siekimu pagauti žuvį, kad pareiškimas dėl gailėjimosi padarius pažeidimą buvo tik formalus, o nuoširdaus gailėjimosi požymių nebuvo, kad pažeidimą padaręs D. S. galėjo nesunkiai įsigyti reikiamą leidimą arbe be leidimo neiti žvejoti, nes tai neteisėta. Atkreipia dėmesį, kad ir apylinkės teismas nutartyje pripažino, jog pažeidėjas turėjo galimybių žvejoti laikydamasis taisyklių, t. y. įsigyti mėgėjų žvejybos leidimą. Nurodo, kad nepaisant to, D. S. sąmoningai žvejojo neįsigijęs leidimo, ignoravo įstatymus, rizikavo neteisėtai žvejoti ir naudoti gamtos išteklius, tikėdamasis išvengti atsakomybės. Jo elgesiui bei savimonei nedaro teigiamos įtakos švietimas, nuo pažeidimų neatgrasė gausi informacija apie baudas – prevencinės priemonės D. S. neveiksmingos. Nurodo, kad pagal ATPK 257 str. pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymų leidėjas palieka teisingos sankcijos parinkimo teisę pagal savo vidinį įsitikinimą ir laikantis bendrųjų nuobaudų skyrimo taisyklių pačiam bylą nagrinėjančiam pareigūnui. Bylą nagrinėjęs pareigūnas, objektyviai atsižvelgęs į visus bylos duomenis, pažeidėjo asmenybę ir pažeidimą charakterizuojančias aplinkybes, administracinę nuobaudą individualizavo pagal vidinį savo įsitikinimą bei ilgametę tarnybos patirtį, sankciją, laikydamas ją efektyviausia ATPK 20 str. numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas D. S. prašo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes jame išdėstyti motyvai yra nepagrįsti ir neteisingi. Pažymi, kad ATPK 87 str. 1 d. numatytos nuobaudos – įspėjimas ir bauda, kurios minimumas yra 25 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Tačiau Institucija, turėdama atsižvelgti į tai bei į ATPK 30² str. nuostatas, vis tiek jam skyrė 100 Lt baudą be įrankių ir priemonių konfiskavimo. Apeliantė teigia, kad be baudos mažinimo įstatymas suteikia teisę jai taikyti papildomą nuobaudą – įrankių ir priemonių konfiskavimą. Tačiau pažymi, kad tas pats įstatymas apeliantei suteikia teisę ir netaikyti papildomos nuobaudos – įrankių ir priemonių konfiskavimo. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad atsižvelgdama į ATPK 313 str. 3 d. motyvavo teismui ir 100 Lt baudos mokėjimo dalimis galimybę, t. y. po 8 Lt 12 mėnesių. Tačiau ši galimybė gali būti suteikta tik jo paties prašymu Institucijai priėmus nutartį, tačiau atsižvelgus į tai, kad taip mokėjimo kaštai papildomai išaugtų 12 Lt, kadangi yra 1 Lt pavedimo mokestis, tokia galimybė jam, negaunančiam pajamų, net negali būti svarstoma. Į apeliacinio skundo teiginį, kad jis sąmoningai žvejojo neįsigijęs leidimo ir jam yra neveiksmingos prevencinės priemonės pažymi, kad šiuos faktus galima traktuoti asmenims, kurie įvykdo pažeidimą ne pirmą kartą. Tačiau jis pažeidimą padarė pirmą kartą, ir įvertinus aplinkybes, kad dviejų dienų žvejo bilietas jam kainuotų 5 Lt, o apeliantės paskirta ir apylinkės teismo sumažinta bauda (50 Lt) yra lygi metų trukmės leidimui žvejoti, tikrai yra pagrindas pasimokyti ir pažeidimo nebekartoti. Apeliacinio skundo teiginys, kad sankcija negali būti tokia, jog ją sumokėti apsimokėtų labiau, nei laikytis įstatymo, nėra teisingas. Kaip jau minėjo, paskirta bauda yra 10 kartų didesnė nei jis būtų patyręs išlaidas pirkdamas žvejo bilietą. Nurodo, kad pažeidimo metu jis savo iniciatyva, niekieno nepaskatintas atsiprašė pareigūno ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, ką pareigūnai įrašė į pažeidimo aktą ir tuo metu dėl šio fakto prieštaravimų ar argumentų, kad gailėjimasis yra nenuoširdus, nebuvo. Taip pat pažymi, kad nedirba teisinėje sistemoje ir nestudijuoja teisės, dėl to jam iš anksto nebuvo žinoma, kad gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 str.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
D. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad žvejojo neturėdamas nei mėgėjų žvejybos leidimo, nei nemokamą žvejybos teisę patvirtinančio dokumento, taip padarydamas ATPK 87 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, neturi pagrindo abejoti dėl atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma administracinėn atsakomybėn patrauktam D. S. palikti Institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą – 100 Lt baudą.
Aukštesnysis teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo, taip pat atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, pakeisdamas Institucijos nutarimo dalį dėl D. S. paskirtos administracinės nuobaudos ir jam vietoje Institucijos nutarimu paskirtos 100 Lt baudos paskirdamas 50 Lt baudą, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ATPK 30 str. įtvirtintų nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrųjų taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino ATPK 30 str. 2 d., 30² str. 1 d., 31 str. ir 32 str. nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti D. S. paskiriant nuobaudą, arčiau sankcijoje numatyto baudos minimumo, t. y. 50 Lt baudą.
Nagrinėjamu atveju straipsnio, už kurį nubaustas D. S., sankcijoje numatytos alternatyvios administracinės nuobaudos – įspėjimas arba bauda nuo dvidešimt penkių iki dviejų šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Kokiu atveju skirti įspėjimą, o kokiu atveju baudą, nekonkretizuojama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju organas, įvertinęs visų administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, nusprendžia, kokios rūšies nuobauda yra efektyviausia siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Be to, skiriant nuobaudą, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles. ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas ATPK 31 ir 32 str. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu D. S. už ATPK 87 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta griežtesnė iš sankcijoje numatytų nuobaudų rūšių – bauda, jos dydį nustatant labai artimą sankcijos vidurkiui – 100 Lt (baudos vidurkis 112,50 Lt). D. S., šį Institucijos nutarimą apskųsdamas apylinkės teismui, prašė sumažinti jam paskirtą administracinę nuobaudą (100 Lt baudą) arba skirti švelnesnę įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos rūšį – įspėjimą.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, vertindamas D. S. administracinės nuobaudos už ATPK 87 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrimo klausimą, pakeitė Institucijos nutarimo dalį, kuria D. S. už jo padarytą pažeidimą buvo paskirta 100 Lt bauda ir pažeidėjui paskyrė 50 Lt baudą. Apylinkės teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad D. S. pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad pažeidėjas anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, kad savo veiksmais realios žalos gamtai nepadarė, bei į tai, kad turėjo galimybių žvejoti laikydamasis taisyklių, t. y. įsigyti mėgėjų žvejybos leidimą.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančias ir pirmiau išdėstytas aplinkybes, t. y. į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo D. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad pažeidimu nebuvo padaryta realios žalos aplinkai, bei įvertinęs tai, kad pažeidėjas yra studentas, niekur nedirba, neturi nuolatinių pajamų, konstatuoja, kad D. S. skundžiama apylinkės teismo nutartimi paskirta administracinė nuobauda – 50 Lt bauda yra teisinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, teisingumo ir proporcingumo principus.
Vienas iš pagrindinių argumentų, kuriuo Institucija grindžia savo prašymą palikti galioti jų nutarimu D. S. paskirtą administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą yra tas, kad skiriant D. S. administracinę nuobaudą nebuvo taikytas įrankių ir priemonių konfiskavimas. Tačiau, kaip matyti iš pirmiau paminėtos ATPK 87 str. 1 d. sankcijos formuluotės, žūklės įrankių ir priemonių konfiskavimas numatytas kaip papildoma alternatyvi sankcija, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai, t. y. šios sankcijos taikymas, nustačius ATPK 87 str. 1 d. pažeidimą, nėra privalomas. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką priemonių ar įrankių konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai jie būna panaudoti tiesiogiai pažeidimui daryti. Tuo tarpu D. S. inkriminuojamas pažeidimas yra siejamas su dokumento, t. y. žvejybos leidimo ar nemokamą žvejybos teisę patvirtinančio dokumento neturėjimu. Be to, išanalizavus teismų praktiką analogiškose bylose, matyti, jog už tokią veiką (kai žvejojama neturint leidimo) paprastai priemonių konfiskavimo neskiria nei institucija, nei teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-566-06, N575-2870/2009, N62-820/2011, N575-399/2012). Dėl to nepagrįstas laikomas Institucijos apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nevertino papildomos nuobaudos neskyrimo kaip dar vieno požymio, liudijančio nuobaudos D. S. individualizavimą.
Kita aplinkybė, kuri, Institucijos nuomone, yra susijusi su administracinės nuobaudos individualizavimu ir kurios nevertino apylinkės teismas yra ta, kad apeliantė teismui motyvavo ir D. S. paskirtos 100 Lt baudos mokėjimo išdėstymo dalimis galimybę. Tačiau pažymėtina, kad ši galimybė gali būti suteikta tik paties pažeidėjo, o ne nutarimą priėmusios Institucijos prašymu (ATPK 313 str.).
Apibendrinus darytina išvada, kad apylinkės teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Tuo tarpu Institucija kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, tokių duomenų nėra ir administracinės bylos medžiagoje, kurie leistų pagrįstai manyti, jog D. S. už pirmą kartą padarytą tokios rūšies ir apskirtai pirmą kartą padarytą administracinį teisės pažeidimą skundžiama teismo nutartimi paskirta griežtesnė iš straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudos rūšių – bauda, viršijanti sankcijoje numatyto baudos minimumo dydį, t. y. 50 Lt bauda, nebus pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai. Dėl to naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas
nutaria:
Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.