Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus; 1) 2010-10-21 pagal BK 178 str. 2 d. - 12 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2013-08-06 pagal BK 178 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme; 3) 2014-02-10 pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. - 90 parų arešto bausme; 4) 2014-07-28 pagal BK 178 str. 2 d. - 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, 2015-01-29 paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimu valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė

2017 m. rugsėjo 24 d. apie 11.45 val., A. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, tai yra (duomenys neskelbtini) kelio „(duomenys neskelbtini)“ 8,5 kilometre, siekdamas išvengti sulaikymo dėl policijos pareigūno teisėtų reikalavimų pasišalinti nuo važiuojamosios kelio dalies ir lipti į tarnybinį automobilį nevykdymo, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino jį sulaikyti ketinusiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. B. ir vieną kartą kumščiu sudavė policijos pareigūnui į veidą, padarydamas V. B. minkštųjų audinių sumušimą apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, tuo nežymiai sutrikdydamas policijos pareigūno sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, važiavo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo A. R.. Kartu važiavo jo tėvas T. G.. Juos važiuojančius sustabdė policijos pareigūnai. Pastarieji A. R. pasikvietė į savo automobilį, todėl jis, norėdamas susitarti, kad policijos pareigūnai nesulaikytų R., išlipo iš mašinos. Pripažįsta, kad buvo neblaivus, ėmė vaikščioti važiuojamąja kelio dalimi. Pareigūnas prašė pasitraukti nuo kelio, o kai bandė nuo kelio jį nuvesti, jis sudavė kumščiu pareigūnui į veidą vieną kartą. Gailisi, sutinka su nukentėjusioji 300 Eur civiliniu ieškiniu.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, taip pat liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis V. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2017-09-24 jis, kaip policijos pareigūnas, dirbo kartu su G. Š.. Prie (duomenys neskelbtini) mstl. sustabdė automobilį „Toyota“, kuris įtartinai manevravo. Nustatė, kad automobilį vairavo neblaivus R., su kuriuo kartu važiavo kaltinamasis G., kuris išlipo iš automobilio, pradėjo „sklaidytis“, vaikščiojo po kelio važiuojamąją dalį. Jis Paprašė jo pasitraukti. T. G. jį pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Kai jis G. norėjo nuo kelio nuvesti, šis jam kumščiu sudavė vieną kartą į kairės pusės apatinį žandikaulį. Skaudėjo, smūgis buvo stiprus. Po smūgio jam pradėjo svaigti galva, kreipėsi į medikus, vyko į Kauno klinikas, dvi savaites turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Skaudėjo kelias savaites, svaigo galva, jautė pykinimą, tokių požymių anksčiau jam nebūdavo. Šiuo metu jaučiasi gerai. Po kelių savaičių ar mėnesio jam pašalino dantį, tačiau jis negali pasakyti, kad tai buvo įvykio pasekmė, bet gydytojas sakė, kad taip galėjo būti. Įvykio metu G. suprato, kad jis yra policijos pareigūnas. Savo 500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 300 Eur ir prašo priteisti iš kaltinamojo.

Ištirti įrodymai.

Liudytoja G. Š. parodė, kad 2017-09-24 dirbo pagal grafiką kartu su vyr. patruliu V. B.. Tarnybiniu automobiliu važiuojant kelio (duomenys neskelbtini) 8,5 km pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) todėl automobilį sustabdė. V. B. pakvietė vairuotoją pasitikrinti blaivumą. Tuomet iš sustabdyto automobilio išlipo keleivis, kuris pradėjo blaškytis po važiuojamąją kelio dalį, nevykdė B. nurodymų eiti į automobilį, mosavo rankomis, rėkė. V. B. bandė patraukti jį nuo važiuojamosios kelio dalies rankomis ir tada tas asmuo dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė B. į veidą. V. B. liepus vyriškiui sudėti rankas už nugaros šis nepakluso. Tuomet ji panaudojo elektros prietaisą, V. B. uždėjo minėtam vyrui antrankius. Pasipriešinusio asmens asmenybė buvo nustatyta Kėdainių r. policijos komisariate, nustatyta, kad asmuo A. G. (1 t. b. l. 91-92).

Liudytojas T. G. parodė, kad 2017-09-24 jis su sūnumi ir draugu A. R. važiavo automobiliu „Toyota“, vartojo alkoholį. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) miestelio į (duomenys neskelbtini), kai juos sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai pasikvietė A. R. į savo automobilį, o jo sūnus A. G. taip pat išlipo iš automobilio. Netrukus išgirdo, kaip jo sūnus lyg tai sušuko. Vėliau pamatė, kad sūnus stovi surakintas antrankiais. Tvirtina, kad jis nematė, ar jo sūnus A. G. sudavė pareigūnui į veidą (1 t. b. l. 84-85).

Liudytojas A. R. parodė, kad 2017-09-24 savo automobiliu „Toyota (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, važiavo kartu su savo draugais T. G. ir A. G.iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) juos sustabdė policijos pareigūnai ir jį pasikvietė prie tarnybinio automobilio. Jis pastebėjo, kad A. G. taip pat išlipo iš automobilio. Po kiek laiko jis išgirdo triukšmą. Girdėjo, kad A. G. ginčijosi su policijos pareigūnu, rėkavo. Jis pats sėdėjo policijos automobilyje ir tik girdėjo triukšmą, atsisukęs pasižiūrėti nebuvo. Parodė, kad A. buvo girtas ir agresyvus, tačiau nematė, ar jis sudavė policijos pareigūnui (1 t. b. l. 77-78).

A. G. buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas (1 t. b. l. 95).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. B. nurodytu laiku ir aplinkybėmis vienu smūgiu kietu buku daiktu buvo padarytas minkštųjų audinių sumušimas apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minkštųjų audinių sumušimas sukėlė fizinį skausmą (1 t. b. l. 35-36).

Iš policijos patrulių pajėgų išdėstymo plano žurnalo kopijos matyti, kad 2017-09-24 nuo 08.00 iki 20.00 val., V. B. pagal užduotį dirbo kartu su G. Š. (1 t. b. l. 62-65).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 11.45 val., A. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) k., panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, tai yra (duomenys neskelbtini) kelio „(duomenys neskelbtini)“ 8,5 kilometre, siekdamas išvengti sulaikymo dėl policijos pareigūno teisėtų reikalavimų pasišalinti nuo važiuojamosios kelio dalies ir lipti į tarnybinį automobilį nevykdymo, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino jį sulaikyti ketinusiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. B. ir vieną kartą kumščiu sudavė policijos pareigūnui į veidą, padarydamas V. B. minkštųjų audinių sumušimą apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, tuo nežymiai sutrikdydamas policijos pareigūno sveikatą.

Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. BK 286 str. nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Iš išnagrinėtos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo ir šiuo metu yra policijos pareigūnas, įvykio laiku vykdęs savo tarnybines pareigas. Pastarasis įvykio metu dėvėjo tarnybinę uniformą, darbe buvo su tarnybiniu automobiliu. Akivaizdu, kad kaltinamasis tai matė ir suvokė, kaip tai patvirtino nukentėjusysis, neneigė ir kaltinamasis.

Kaltinamasis pripažino, kad jis įvykio dieną gėrė alkoholį, o iš automobilio išlipo norėdamas, kad pareigūnai paleistų jo pažįstamą, kuris automobilį vairavo būdamas neblaivus ir policijos pareigūnų tuo metu buvo tikrinamas. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai, vaikščiojo po kelio važiuojamą dalį, nereagavo į policijos pareigūno reikalavimą pasitraukti nuo kelio, išvadino policijos pareigūną necenzūriniais žodžiais. Esant tokiai situacijai policijos pareigūnas (-ai) pagrįstai reikalavo, kad kaltinamasis vykdytų jo (-ų) teisėtus nurodymus.

Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino tarnybines pareigas einančiam policijos pareigūnui V. B. ir jį sužalojo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad panaudojo fizinį smurtą prieš policijos pareigūną.

Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti liudytojos – policijos pareigūnės G. Š. parodymai, kurie patvirtino kaltinamojo panaudoto fizinio smurto turinį, teismo medicinos specialisto išvada. Kaltinamojo netinkamą elgesį apibūdina ir liudytojų T. G., A. R. parodymai.

Tarp kaltinamojo veikos – smūgio kumščiu policijos pareigūnui į veido sritį ir atsiradusių pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, nors žinojo, kad jį alkoholis veikia neigiamai, todėl akivaizdu, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tyčia. Kaltinamojo tyčią dėl jo gebėjimo orientuotis, apsprendžia nukentėjusiojo parodymai, ištirtų liudytojų parodymų visuma, kuri leidžia daryti išvada, kad kaltinamasis suvokė ką daro, smūgį tikslingai sudavė savo pareigas vykdančiam policijos pareigūnui. Esant tokiai situacijai kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir numatė dėl to galinčias kilti pasekmes. Įstatymo leidėjas BK 286 str. dispozicijoje nenumato pasekmių atsiradimo, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis policijos pareigūnui kaltinamasis pradėjo vartoti fizinį smurtą.

Teismas, remdamasis įrodymų visuma, daro kategorišką išvadą, kad A. G., panaudojęs fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, tai yra valstybės tarnautojui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, dėl ko policijos pareigūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo nežymiai sutrikdyta policijos pareigūno sveikata, todėl padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas pareigas einančiam valstybės tarnautojui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (1 t. b. l. 127, 2 t. b. l. 4-45): teistas 4 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, nedirba, įrašytas į Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupę dėl alkoholio vartojimo, protinio atsilikimo su elgesio sutrikimais.

Teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad neišnykusį teistumą turinčiam kaltinamajam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), bausmės trukmę, atsižvelgiant į esančias atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, į kaltinamojo psichikos sveikatos būklę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (BK 54 str. 3 d.), nustatant mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, į bausmės laiką remiantis BK 66 str. įskaitant kaltinamojo laikino sulaikymo laiką ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šį kartą dar atidedant ir atidedant ilgesniam nei vidutinis laikas, nes teismas viliasi, jog bausmės tikslas pirmą kartą už nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, teisiamam kaltinamajam galėtų būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d.), kurie dar galėtų įtakoti jo elgesį ir turimą priklausomybę alkoholio vartojimui, dėl ko ir buvo padaryta nusikalstama veika, skatins kaltinamąjį dirbti, kas būtina norint atlyginti padarytą (-as) žalą (-as).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo sulaikytas vadovaujantis BPK 140 str. – 2017-09-24, paleistas 2017-09-25 (I t. b. l. 96, 100). Paleidus kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t. b. l. 118-120). Paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys. V. B. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį teisiamojo posėdžio metu sumažino iki 300 Eur, nurodė, kad jam skaudėjo, smūgis buvo stiprus, po smūgio jam pradėjo svaigti galva, jis kreipėsi į medikus, vyko į Kauno klinikas, dvi savaites turėjo nedarbingumo pažymėjimą, skaudėjo kelias savaites, svaigo galva, jautė pykinimą, ko anksčiau jam nebūdavo.

Kaltinamasis su 300 Eur civiliniu ieškiniu sutiko visiškai.

Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo veiksmo į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvos sritį, nukentėjusysis patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, buvo sužalotas, dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į gydymo įstaigas, vyko į Kauno klinikas, dvi savaites buvo nedarbingas.

Nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tyčia. Kaltinamasis yra sveikas ir darbingas - priešingų duomenų byloje nėra, neįgalumo neturi, nedirba be pateisinančių priežasčių.

Turtinės žalos nukentėjusysis priteisti neprašė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nustato (CK 6.250 str.), kad nukentėjusiajam kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo, sumažinus ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos dydį, reikalaujamą 300 Eur neturtinę žalą, nes tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant ir į teismų praktiką, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra reali, todėl priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam, nes padaryta žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 str.).

Proceso išlaidos. Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,60 Eur), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui) ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ str. bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui, ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti A. G.: 1. gydytis priklausomybės ligą (gydytis nuo alkoholizmo); 2. Per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 3. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Į bausmės laiką įskaityti A. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-09-24 iki 2017-09-25.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. G. 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).