Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutarimas

2020-12-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-406-404/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-11
Bylos Nr.
II-406-404/2020
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00204-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti
Teisėjas
Virginijus Gedeikis (pirm.)
Pareiškėjas
A. J.
Nukentėjusysis
B. K.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas
Advokatai
Linas Kontrimas, Irmantas Motužis
Kategorijos
Bylos Nr. II-406-404/2020
Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00204-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4; 21.11.3 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 11 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis,sekretoriaujant Vilijai Budrikienei,dalyvaujant pareiškėjui A. J., jo atstovui advokatui Irmantui Motužiui,skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotai atstovei Lijanai Palubinskienei,nukentėjusiajai B. K., jos atstovui advokatui Linui Kontrimui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas T. M. 2020-07-31 priėmė nutarimą (ROIK: 20116824077), A. J. paskyrė 38,00 Eur baudą, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad savavališkai, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, atsukdamas vandens čiaupą ir palikdamas vandenį bėgti į kito asmens teritoriją. A. J. įpareigotas atlyginti 200,00 Eur žalą B. K..

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti šį skundžiamą 2020-07-31 ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną prieš jį nutraukti, o jei nutarimas nebus panaikintas - panaikinti nutarimo dalį dėl įpareigojimo atlyginti 200,00 Eur žalą B. K.. Skunde nurodomi nutarimo panaikinimo argumentai, kad nebuvo atlikta surinktų pirminių duomenų analizė, o remiantis prielaidomis iš nukentėjusiosios B. K. pareiškimo, kad iš jo sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), visą dieną bėga vanduo, jis leidžiamas sąmoningai, sugadinti pastato pamatai, augalai; iš B. K. paaiškinimo, kad 2020-05-24, apie 10 valandą, atvykusi į savo sodą (duomenys neskelbtini), pamatė daug vandens, kuris bėgo iš (duomenys neskelbtini) sklypo į tvorą apie 1 metro aukštyje įkišto „šlango“, A. J. taip elgiasi tyčia, norėdamas jai pakenkti; iš s/b „Sveikata“ pirmininko A. G. apklausos protokolo, kad jam paskambinusi B. K. pasakė apie A. J. paliktą atsuktą techninio vandens čiaupą savo teritorijoje vištų aptvare, „šlangas“ įkištas į tinklinę tvorą ir vanduo bėga į jos teritoriją, nuvykus pas B. K. matė, kad B. K. teritorijoje buvo didelis kiekis vandens, dėl jam žinomų jų tarpusavio konfliktų, neatmeta galimybės, kad A. J. galėjo palikti atsuktą vandenį tyčia; iš kitų rašytinių bylos duomenų, kad į įvykio vietą buvo nuvykę policijos pareigūnai matė bėgantį vandenį į pranešėjos kiemą; iš byloje esančio CD įrašų turinio apie B. K. sklype kai kuriose vietose matomas nedideles vandens balas, nuspręsta, kad A. J. nusižengimą padarė tyčia. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, tačiau nenurodyta, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė A. J.. Nesurinkta jokių duomenų, patvirtinančių padarytą žalą nukentėjusiajai. Skunde nurodyta, kad pareiškėjo sklypas yra aukščiau B. K. sklypo, todėl neatmetama galimybė, kad vanduo iš pareiškėjo sklypo gali nutekėti į B. K. sklypą, tačiau niekada to nėra buvę dėl kokių nors pareiškėjo tyčinių veiksmų.

Teisme pareiškėjo atstovas advokatas Irmantas Motužis detalizuodamas skundo argumentus išskyrė keturias pagrindines aplinkybes, dėl kurių skundas turi būti patenkintas: 1) pareiškėjo kaltė grindžiama tik prielaidomis; 2) neįrodyta objektyvioji ir subjektyvioji šio nusižengimo pusės; 3) neaišku kokių teisės aktų nuostatas A. J. pažeidė; 4) dėl padarytos žalos B. K. nėra jokių įrodymų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. J. paaiškino, kad jo sode yra keli vandens kranai, vienas jų – šuns voljere. Naudojama žarna vandeniui yra apie šešių metrų ilgio, kuri gal keturis metrus nesiekia B. K. sklypo, neatmetė galimybės, kad vandenį voljere galėjo pamiršti užsukti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą nutarimą, kadangi surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių A. J. kaltę.

Teisme įgaliota atstovė Lijana Palubinskienė siūlė teismui vadovautis atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais ir skundo netenkinti, palikti galioti skundžiamą nutarimą, klausimą dėl padarytos žalos paliko teismui spręsti.

Nukentėjusiosios B. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, kad vandens žarnos nuvedimas į gretimą žemės sklypą bei vandens paleidimas yra tik tyčiniai veiksmai, kurie negali būti atliekami neatsargiai ar netiesiogine tyčia. Vanduo tekėjo iš žemės sklypo, kuris priklauso ir kuriuo naudojasi tik A. J., todėl tik jis ir galėjo atlikti tokius neteisėtus veiksmus. Kitų asmenų, kurie naudotųsi šiuo žemės sklypu, nenustatyta. Pašaliniai asmenys patekti į šuns voljerą negalėjo. Kad iš A. J. priklausančio žemės sklypo buvo leidžiamas vanduo į nukentėjusiajai priklausantį žemės sklypą, patvirtina pačios nukentėjusiosios pareiškimas policijai, jos apklausos protokolas, bendrijos primininko A. G. paaiškinimai, policijos pareigūno K. E. surinkta papildoma informacija pagal gautą B. K. pranešimą. Nesurinkta jokių duomenų, kad nukentėjusiosios žemės sklypas buvo užlietas dėl natūraliai susiformavusių aplinkos ypatybių. A. J. pagrįstai nubaustas už savavaldžiavimą, kurio pagrindinis objektas yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Dėl ilgalaikio vandens tekėjimo poveikio sodui yra padaryta žala už 200,00 Eur – išplauta dalis sodo augalų, kuriuos reikėjo atsodinti. Prašo pareiškėjo skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjo nukentėjusiosios naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisme nukentėjusioji B. K. paaiškino, kad jai padaryta žala susideda iš sugadintų augalų ir jų atsodinimo. Vanduo buvo leidžiamas galimai iš dviejų čiaupų, užsiminė apie galimybę pamiršti užsukti vandenį. Prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Teisme nukentėjusiosios atstovas advokatas Linas Kontrimas vadovaudamasis atsiliepime išdėstytais argumentais prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

A. J. skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad atsukdamas vandens čiaupą paliko vandenį bėgti į kito asmens teritoriją. Pagal ANK 518 straipsnį atsako tas, kas savavališkai, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nepadarant esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šiam nusižengimui būdinga tiesioginė tyčia, ši teisės norma yra blanketinė – nukreipianti į kitas teisė normas, padaryta žala neturi būti esminė.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Išnagrinėjus skundą teismo posėdyje, remiantis policijos pateikta administracinio nusižengimo medžiaga ROIK: 20116824077, pareiškėjo, nukentėjusios, jų atstovų, policijos komisariato įgaliotos atstovės parodymais teisme, peržiūrėtais nukentėjusiosios pateiktais vaizdiniais įrašais CD laikmenoje, matyti, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad A. J. tyčia paliko neužsuktą vandenį. Skundžiamame nutarime nenurodyta kokias teisės normas pažeidė A. J., šiuo nutarimu A. J. įpareigotas atlyginti 200,00 Eur padarytos žalos nukentėjusiajai B. K., kai ANK 665 straipsnio 1 dalyje nustatyta atlygintina maksimali žala 150,00 Eur, kai bylą nagrinėja institucija ne teismo tvarka, kas ir sudaro pagrindą skundui patenkinti.

Pareiškėjas teisme neatmetė galimybės, kad galėjo pamiršti užsukti vandens čiaupą. Tokiu atveju atsiradusios žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Dėl proceso išlaidų. Atstovas advokatas Linas Kontrimas prašo iš pareiškėjo A. J. priteisti 350,00 Eur advokato išlaidų B. K..

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai proceso dalyvis savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ir turėjo išlaidų, gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, atstovavusio nukentėjusįjį, paslaugoms apmokėti.

Advokatas Linas Kontrimas teisme atstovavo nukentėjusiosios B. K. interesus (advokato orderis Nr. 483438). Už atstovavimą, patarimą, kitas teisines paslaugas B. K. advokatui iš viso sumokėjo 350,00 Eur (pinigų priėmimo kvitai Nr. 1053434, 1053438).

Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas, nukentėjusiajai jos turėtos išlaidos, susijusios su advokato paslaugomis dėl pareiškėjo skundo, nepriteistinos, atsižvelgiant į išnagrinėto skundo rezultatus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

pareiškėjo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo T. M. 2020-07-31 nutarimą (ROIK Nr. 20116824077), kuriuo A. J. paskirta 38,00 Eur bauda už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje, įpareigotas atlyginti 200,00 Eur žalą B. K., ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas (parašas) Virginijus Gedeikis