- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- e2-136-798/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00670-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3902-881/2017 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl autoriaus teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė D. Š. 2017 m. kovo 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama uždrausti atsakovui bet kokiais būdais ir priemonėmis naudoti nuotrauką; priteisti iš atsakovo ieškovei 4 000 Eur dydžio turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie neteisėtai naudotą nuotrauką, jos panaudojimo mastą, trukmę, iš jos naudojimo gautas pajamas ir kitus duomenis, reikalingus žalos atlyginimui apskaičiuoti; priteisti ieškovei iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl autoriaus teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Atsakovas Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą priimti papildomą teismo sprendimą, kuriame prašė priimti papildomą sprendimą ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1 651,65 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. papildoma nutartimi atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkino iš dalies ir priteisė atsakovui Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1 258,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis – ieškovės inicijuotas teisminis procesas. Taip pat byloje nenustatyta, kad atsakovo procesinis elgesys būtų netinkamas, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą. Dėl atsakovo prašymo priteisti 393,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą teisme pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įrodymai, patvirtinantys išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą teisme apmokėjimą, teismui nebuvo pateikti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, teismo posėdis truko 7 minutes, nes ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, todėl šių išlaidų teismas atsakovui iš ieškovės nepriteisė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė D. Š. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3902-881/2017 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės D. Š. atskirąjį skundą patenkinti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. papildomą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3902-881/2017; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė norėjo pati dalyvauti teismo posėdyje, tačiau dėl ligos to padaryti negalėjo.Teismas nevertino, nors ir po 2017 m. rugsėjo 26 d. įvykusio teismo posėdžio, tačiau tą pačią dieną pateiktos gydytojo pažymos apie ieškovės ligą ir negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje.Byloje liko neįvertinta aplinkybė, kad ieškovės atstovė į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių ir nenumatytų priežasčių, t. y. automobilio gedimo. Ieškovės atstovės automobilis sugedo vykdamas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, kuriame buvo nagrinėjama byla (teisėja R. Eltermanienė, pareiškėja N. N.). Kadangi buvo pietų pertrauka, nepavyko telefonu susisiekti su teismu ir informuoti apie įvykusį automobilio gedimą. Ieškovė, pakartotinai kreipdamasi į teismą, patirs papildomų bylinėjimosi išlaidų, kai nagrinėjamu atveju atsakovui iš ieškovės jau ir taip priteista 1 258,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovės D. Š. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis nepakeistas; priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas, turėtas rengiant šį atsiliepimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad ji 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 14 val. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydama aplinkybes dėl ieškovės sveikatos būklės ir įvykusio ieškovės atstovės automobilio gedimo. Nagrinėjamu atveju teismo posėdis prasidėjo 13 val., todėl ieškovės prašymas pateiktas jau po teismo posėdžio. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas, priimdamas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį, nepasisakė dėl pateikto prašymo atidėti teismo posėdį. Pažymėtina, kad šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė žodine nutartimi, todėl nebuvo būtina pakartotinai apie tai pasisakyti skundžiamoje nutartyje (CPK 290 straipsnio 2 dalis).Nedarbingumo pažymėjimas ieškovei buvo išduotas tik vienai dienai, t. y. 2017 m. rugsėjo 26 d., todėl, atsakovo vertinimu, tai negali būti laikoma rimtu susirgimu, dėl kurio ieškovė negalėjo dalyvauti teismo posėdyje.Bylos duomenys patvirtina, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ieškovės atstovei buvo pranešta dar 2017 m. birželio 22 d. Taigi, ieškovės atstovei apie 2017 m. rugsėjo 26 d. 13 val. Vilniaus apygardos teisme įvyksiantį posėdį buvo žinoma daugiau nei 3 mėnesius. Prašyme pridėti prie bylos papildomus įrodymus nurodyta, kad vykstant į teismo posėdį sugedo ieškovės atstovės automobilis, kuriuo ji vyko iš Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio posėdžio. Teismo posėdis Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame dalyvavo ieškovės atstovė, prasidėjo 11 val. 30 min., t. y. likus tik 1 val. 30 min. iki Vilniaus apygardos teisme turėjusio įvykti bylos nagrinėjimo. Ieškovės atstovė turėjo pakankamai laiko pasirūpinti (net 3 mėnesius), kad būtų užtikrintas dalyvavimas teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama byla, o prireikus prašyti atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovės užimtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės
Apeliantė atskirajame skunde de facto (iš tikrųjų) kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, tačiau atskirajame skunde, be kita ko, taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. papildomą nutartį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos proceso šalims. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakys dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims.CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, šalys turi ir kitas CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintas procesines pareigas.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama 2017 m. rugsėjo 26 d. 13 val. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad prašymas atidėti teismo posėdį Vilniaus apygardos teismui pateiktas 13 val. 45 min. 38 sek., kuriame nurodyta, kad apeliantė susirgo ir duomenys apie jos ligą teismui bus pateikti vėliau. 2017 m. rugsėjo 26 d. 17 val. 18 min. 52 sek. apeliantės atstovė Vilniaus apygardos teismui pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Prie prašymo pridėjo UAB „Varpo šeimos klinika“ pažymą Nr. 280, kurioje nurodyta, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. sirgo. Taip pat apeliantės atstovė pridėjo laišką, atsiųstą elektroniniu paštu, apie rezervuotą laiką apeliantės atstovės automobiliui remontuoti.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nei apeliantė, nei jos atstovė, siekdamos atidėti teismo posėdį, nepateikė CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės. Vien apeliantės nurodyti atskirojo skundo argumentai, kad ji negalėjo prisiskambinti į Vilniaus apygardos teismą, nes buvo pietų pertrauka, o apeliantės atstovei atsitiko nenumatytas atvejis, t. y. sugedo automobilis, nesuteikia pagrindo vertinti, jog apeliantės atstovė veikė siekdama, kad byla būtų išnagrinėta greitai. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad apeliantei ir jos atstovei apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo žinoma dar 2017 m. birželio 22 d., todėl apeliantė ir jos atstovė turėjo pakankamai laiko pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės atstovės prašymą atidėti civilinę bylą išsprendė žodine nutartimi, todėl neturėjo pareigos tokio prašymo dar kartą įvertinti raštu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo pasisakyti apie procesinius dokumentus, kurie buvo gauti pirmosios instancijos teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Pagal CPK 251 straipsnio pirmąją dalį, ištyręs visus įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą. Jeigu pateikiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus (CPK 251 straipsnio 2 dalis).Pagal CPK 251 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, išsprendęs prašymus ir reikiamais atvejais atlikęs papildomus veiksmus, taip pat kai nėra prašymų, teismas išklauso valstybės ir savivaldybių institucijų išvadą, jeigu tokia byloje yra, ir paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, ir pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. Baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 268 straipsnio pirmąją dalį sprendimas priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus CPK numatytus atvejus.Sistemiškai aiškinant šias nuostatas, darytina išvada, kad bylos išnagrinėjimas iš esmės baigiasi, kai teismas pradeda klausytis baigiamųjų kalbų. Baigiamosiose kalbose remtis kitomis aplinkybėmis bei kitais įrodymais, neanalizuotais bylos nagrinėjimo metu iki baigiamųjų kalbų, draudžiama. Būtent iki baigiamųjų kalbų byloje dalyvaujantys asmenys gali pateikti prašymus ir juos pagrindžiančius įrodymus, dėl kurių pagrįstumo teismas išklauso kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, taip užtikrindamas rungimosi, žodiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 15, 17 straipsniai). Kadangi apeliantė ir jos atstovė pateikė prašymą atidėti teismo posėdį ir prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos šiuos apeliantės ir jos atstovės pateiktus dokumentus įvertinti.Atsakovas kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismui pateikė: 2017 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija B17, Nr. 1887ES, kurioje nurodyta 629,20 Eur suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 2017 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija B17, Nr. 2834 ES, kurioje nurodyta 629,20 Eur suma už tripliko parengimą; 2017 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija B17, Nr. 4295ES, kurioje nurodyta 393,25 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje Vilniaus apygardos teisme; 2017 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymą, kurio suma 629,20 Eur; 2017 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymą, kurio suma 629,20 Eur.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu atsakovo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidų dalį už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokių (net minimalių) argumentų, kodėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. papildoma nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ar kitaip pažeidžianti apeliantės teises. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apeliantės inicijuoto teisminio proceso. Kadangi atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2 (už atsiliepimą į ieškinį) ir 8.3 (už tripliką) papunkčiuose nurodytų maksimalių dydžių, todėl skundžiama papildoma nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.