- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-20
- Bylos Nr.
- 1S-294-282/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-3-00002-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. kovo 30 d. Kelmės rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo A. K. pareiškimas pradėti privataus kaltinimo bylą V. L. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje, nes pareiškėjo teigimu V. L. 2015-02-23 baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo teismo posėdyje metu teigdamas, kad „tarp mūsų su A. K. kyla visiškai esminiai nesutarimai, netgi peraugantys į fizinės jėgos panaudojimą, tai koks aš galiu būti A. K. gynėjas, jei jis su advokatu taip elgiasi“, paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeminančią jį kaip asmenį ir pakertančią pasitikėjimą juo.
Skundžiama Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. K. skundą V. L. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Nutartyje nurodyta, kad V. L. pasakydamas šį teiginį tik išsakė savo nuomonę apie jo bendravimą su ginamuoju A. K. siekdamas nutraukti gynybą, o ne apkaltinti A. K. kito nusikaltimo padarymu.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-04-17 nutartį kaip neteisėtą. Nesutinka su teismo motyvais, jog V. L. išsakė nuomonę, nes atsižvelgiant į tai, kokiomis aplinkybėmis tai buvo pasakyta – pareiškiant prašymą būti atleistam nuo jo (A. K.) gynybos baudžiamojoje byloje, į V. L. profesiją, mano, kad V. L. teisiamojo posėdžio metu pareikšdamas tokį pareiškimą suvokė, jog pareiškimą turi grįsti ne savo nuomone, o faktais, tą būtent jis ir darė, todėl laiko, kad teismui buvo paskelbta ne nuomonė, o informacija. Taip pat teigia, kad V. L. šiuo konkrečiu atveju nieko nevertino, t. y. neišsakė savo nuomonės apie susiklosčiusius santykius. Nurodo, kad V. L. paskleista informacija apie jį yra melaginga, nes pats V. L. nekonkretizavo jokio įvykio, kada būtent jis (A. K.) galėjo prieš V. L. panaudoti fizinę jėgą, ar, kada tarp jų būtų kilę esminiai nesutarimai. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad V. L. siekė būti atleistas nuo jo (A. K.) gynybos, tai naudojo visus argumentus pasiekti šiam tikslui, be to, V. L. negalėjo konkretizuoti ir argumentuoti to, ko nėra, kokiu būdu jis tariamai buvo užsipultas (pvz., žodžiu, aktyviais veiksmais sukeliant fizinį skausmą). Dėl to teigia, kad V. L. skleidžiama informacija buvo išsigalvota ir melaginga. Teigia, kad tai, jog V. L. nekaltino jo kokio nors nusikaltimo padarymu, nereiškia, kad V. L. nepaskleidė melagingos informacijos apie kitą žmogų padarius tam tikrą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ir pan.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
BPK 412¹ straipsnyje numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Pareiškėjas A. K. prašė pradėti privataus kaltinimo bylą V. L. atžvilgiu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.
BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo...“. Pagal teismų praktiką šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.
Pareiškėjas skunduose teigia, kad V. L., kaip pareiškėjo advokatas baudžiamojoje byloje, teismo posėdžio metu jį apšmeižė nurodydamas, kad A. K. jo atžvilgiu naudojo fizinę prievartą. Tokį pareiškėjo teiginį patvirtina Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-02-23 teisiamojo posėdžio protokolas (7–14 b. l.). Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėją A. K. ir V. L. sieja gynėjo ir ginamojo santykiai, kad tarp jų yra nesutarimų dėl A. K. gynybos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Minėto teisiamojo posėdžio metu V. L. nurodė, kad jis praeito posėdžio metu buvo užsipultas A. K., ir nors įrodymų dėl fizinės jėgos panaudojimo pateikti negali, tačiau atsakydamas į teisėjos klausimą, konkretizavo, kuo pasireiškė jėgos pavartojimas jo atžvilgiu – buvo grasoma įvairiais būdais, jeigu ateis į teismo posėdį, tai bus rašomi skundai, jeigu kažką darys – nukentės. Iš LITEKO duomenų matyti, kad 2015-02-09 teisiamojo posėdžio metu A. K., prašydamas nušalinti nuo jo gynybos V. L., nurodė, jog jų, t. y. jo ir V. L., santykiai yra pakankami įtempti ir pasitaikė, vieno iš posėdžio metu, kad jis nekultūringai buvo pakėlęs balsą ant V. L.. Toks paties A. K. pasisakymas teisiamojo posėdžio metu patvirtina, kad jis, pats būdamas advokatu, neetiškai elgiasi su kolega – adv. V. L., kaip savo gynėju. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. L. teiginį, jog tarp jo ir A. K. kylantys esminiai nesutarimai, netgi peraugantys į fizinės jėgos pavartojimą, pasakė išreikšdamas savo nuomonę, kodėl jis negali būti A. K. gynėju baudžiamojoje byloje.
Įvertinus pareiškėją ir V. L. siejančių santykių pobūdį (ginamais ir gynėjas), jų priešiškumą, nesutarimus, paties pareiškėjo neetišką elgesį bei situaciją, kai V. L. pasakė tokį teiginį, daroma išvada, kad tokie V. L. teiginiai apie nesutarimus, netgi peraugančius į fizinės jėgos pavartojimą buvo pasakyti išreiškiant nuomonę dėl negalėjimo būti pareiškėjo gynėju baudžiamojoje byloje ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad V. L. apšmeižė A. K.. Pastebėtina, kad pareiškėjas ir V. L. yra baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo proceso šalys, tokius teiginius V. L. pasakė teisiamojo posėdžio metu ir tie teiginiai buvo susiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, daroma išvada, kad pareiškėjas, manydamas, kad yra pažeista jo garbė ir orumas, turi teisę ginti savo garbę ir orumą CK 2.24 straipsnyje nustatyta tvarka.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą V. L. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 412¹ straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to skundžiama teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti pareiškėjo A. K. skundą ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.