Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-08-04 · Administracinė byla Nr. A-180-336-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-08-04
Bylos Nr.
A-180-336-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gudynas, Nijolė Piškinaitė (pran.)
Pareiškėjas
G. D.
Atsakovas
Klaipėdos teritorinei muitinei
Trečiasis asmuo
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A4 – 336/ 2006Procesinio sprendimo kategorija 16.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,šalims nedalyvaujant,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – patirtą žalą, viso 7730, 64 Lt, įpareigoti Klaipėdos teritorinę muitinę mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį“, 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklių“, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata jam buvo išmokėtas ne visas darbo užmokestis, nes, jį apskaičiuojant, buvo taikomas indeksavimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu šie teisės aktai pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjo teigimu, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 6.288 straipsnio 1 dalis). Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybės iš valstybė biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad teritorinės muitinės pareigūnų turtinė teisė buvo pažeista dėl nepakankamo prievolės mokėti Valstybės tarnybos įstatyme numatyto dydžio algą vykdymo ir finansavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Būtent valstybė turėjo užtikrinti atlygį valstybės tarnautojams. Teisės aktus, kuriais vadovavosi teritorinė muitinė, priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Teritorinės muitinės nuomone, tinkamu atsakovu byloje yra Lietuvos valstybė.

Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prašė skundą atmesti, nurodė, kad pareiškėjui darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas buvo taikomas vadovaujantis tuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d. Muitinės departamentas pažymėjo, kad teritorinės muitinės viršininkas, išleisdamas įsakymus dėl pareigūnų atlyginimų indeksavimo, veikė teisėtai ir tuo metu galiojusių teisės aktų nepažeidė.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad indeksavimo koeficientas apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokestį buvo taikomas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais: 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymu, 2002 m. balandžio 23 d. šio įstatymo įgyvendinimo įstatymu, 2002 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 686 patvirtintomis Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklėmis ir 2003 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinis teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad teisės aktai, kuriais remiantis buvo taikomi indeksavimo koeficientai, prieštarauja Konstitucijai. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi teritorinė muitinė, ginčo laikotarpiu taikydama indeksavimo koeficientus, veikė teisėtai. Įsakymai dėl indeksavimo koeficientų taikymo nėra panaikinti ar nuginčyti teismine tvarka. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti. 2004 m. gruodžio 13 d Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., sprendimai nemokėti pareiškėjui visos pareiginės algos įvykdyti iki šio nutarimo paskelbimo, todėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata pareiškėjui neišmokėtai atlyginimo daliai netaikytina. Pagrindo priteisti žalos atlyginimą remiantis CK 6.271 straipsniu nėra, nes nėra konstatuotas valdžios institucijų darbuotojų veiksmų neteisėtumas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliantas, be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, pabrėžia, kad pagal Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojai turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Kadangi valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto, šiuose biudžetuose turi būti numatyta pakankamai lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui. Apeliantas taip pat pažymi, kad apie darbo apmokėjimo sumažėjimą, kaip to reikalauja Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalis, jis nebuvo informuotas, pasirašytinai su atsakovo priimtais įsakymais dėl indeksavimo koeficiento taikymo nebuvo supažindintas. Apelianto įsitikinimu, asmens teisės ir teisėti interesai gali būti pažeisti ir žala padaryta ne tik tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas veikia ne pagal įstatymų reikalavimus, bet ir tada, kai jis veikia teisėtu būdu ir negali būti apkaltintas pareigų nevykdymu, tačiau ir dėl tokio veikimo asmens patirta žala turėtų būti atlyginta.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą. Muitinės departamentas akcentuoja, kad Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendime nurodoma, jog pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai nukreipiama į ateitį. Muitinės departamentas teigia, kad sprendimai nemokėti pareiškėjui viso priskaityto darbo užmokesčio yra įvykdyti ir nebetaikomi nuo 2004 m. birželio 30 d., todėl pareiškėjo reikalavimai, paremti Konstitucinio Teismo nutarimu, nepagrįsti. Be to, nesant valdžios institucijų darbuotojų veiksmuose neteisėtumo, negali atsirasti valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, nes nėra visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjui (jo manymu, neteisėtai) neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Kolegija, spręsdama šioje byloje taikytinų materialinės teisės normų klausimą, konstatuoja, kad skundo reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Toks (pagal skunde nurodytas faktines bylos aplinkybes, aiškiai suprantamas skundo reikalavimas) suponuoja būtinumą taikyti pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias, o ne civilinės teisės normas. Todėl nagrinėjant šį ginčą netaikytinos ir neanalizuotinos pareiškėjo skunde nurodytos civilinės (deliktinės) atsakomybės instituto normos.

Ginčas dėl pareiškėjui, kaip valstybės tarnautojui, priklausančio darbo užmokesčio dalies priteisimo yra kilęs iš valstybės tarnybos teisinių santykių, tačiau jo pobūdis yra specifinis, jis iš esmės skiriasi nuo ginčų, susijusių su valstybės tarnautojo atliekamais viešojo administravimo veiksmais, ir nuo kitų tarnybinių ginčų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika suponuoja, kad ginčai dėl darbo užmokesčio, nors ir priklausančio mokėti valstybės tarnautojui, iš esmės yra privatinio pobūdžio. Tokią išvadą patvirtina ir nacionalinių teismų praktika. Nagrinėjamo ginčo specifiškumas suponuoja, kad jam nagrinėti gali būti taikomos kitos teisės normos nei likusiems tarnybiniams ginčams. Teisės normos šioje administracinėje byloje turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į reikalavimų dėl darbo užmokesčio priteisimo teisinį pobūdį.

Darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ginčo atveju buvo taikomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 patvirtintomis Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklėmis, 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjui buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jam buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Tokiu būdu išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui, ir pareiškėjo reikalavimas dėl, taikant indeksavimo koeficientą, jam neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo turi būti tenkinamas.

Tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų administracinėse bylose Nr. A(12)-219/2004, A(1)-638/2005 suformuota praktika, ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku, nepraleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino, todėl turi teisę į dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą.

Priteisiant dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį, pakanka konstatuoti darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą. Papildomai nuginčyti atitinkamos valstybės institucijos įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo jos valstybės tarnautojams nėra būtina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(1)-638/2005).

Atsakovo pažyma (b.l. 10) patvirtina, kad pareiškėjui dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo buvo neišmokėta pareiškėjo prašoma priteisti suma. Ši suma pareiškėjui ir priteistina iš atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės.

Reikalavimo dėl įpareigojimo Klaipėdos teritorinę muitinę mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pirmosios instancijos teismas netenkino pagrįstai. Kaip jau konstatuota, pareiškėjo iš jo darbdavio prašoma priteisti pinigų suma yra pareiškėjui, taikant antikonstituciniais pripažintus teisės aktus, neišmokėtas darbo užmokestis, o ne žala. Darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato palūkanų už laiku neišmokėtą darbo užmokestį mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo atmesti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - pareiškėjo G. D. skundą tenkinti - priteisti pareiškėjui G. D. iš atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės 7730, 64 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt Lt 64 ct) neišmokėto darbo užmokesčio.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje, kuria nepatenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl palūkanų už priteistą sumą išmokėjimo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GudynasNijolė Piškinaitė