Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Vilenai Antonovičei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės Šeštojo skyriaus prokurorei Jolitai Okuškienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini, teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 50 (penkiasdešimt) parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo paskirtos bausmės atlikimo dienos. Arešto bausmė atlikta 2022-07-27. 2023-01-27 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro;

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 90 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, atlikus arešto bausmę. Arešto bausmė atlikta 2023-03-10. 2024-01-15 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirtas areštas – 30 (trisdešimties) parų. Arešto bausmė atlikta 2023-06-12;

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2024-04-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi nuteistajam (probuojamajam) D. M., Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje paskirta galutinė ir neatlikta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme. Arešto bausmė atlikta 2024-07-19;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį, 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Nustatyta 1 (vienerių) metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 3 (trejiems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 19 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. M. išieškoti automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 920 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt eurų) valstybės naudai;

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Arešto bausmė atlikta 2024-10-31;

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d, teismo baudžiamuoju įsakymu, ir skirta galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, ir 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta iki 2025 m. vasario 22 d. Skirtą baudą vykdyti atskirai, remiantis vykdomuoju dokumentu, išduotu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. teismo baudžiamojo įsakymo pagrindu. Įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; iki 2025 m. liepos 29 d. atlyginti V. P. nusikalstama veika padarytą 366,92 Eur dydžio turtinę žalą ir R. P. nusikalstama veika padarytą 80 Eur dydžio turtinę žalą; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose. 2025-02-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi paskirta papildoma pareiga - gydytis priklausomybės ligas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, 2025 m. administracine tvarka baustas,

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2025-03-05 apie 20.04 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neturėdamas teisės, atėjo į šeimos gyvenamąją vietą - esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir kilusio konflikto tarp jo ir tėvo E. M. metu, virtuvėje, kurioje tuo metu buvo E. M., pasiėmė nuo stalo peilį, nukreipė į E. M.ir jam pasakė, kad papjaus. Taip E. M. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas nužudyti jį ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. M., teisiamojo posėdžio dėl grasinimo nužudyti prisipažino, nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis namuose pas tėvus atėjo į virtuvę, kur įvyko buvo žodinis konfliktas su tėvu. Tėvas būna, kad jį provokuoja. Iš praeitų bylų matyti kad jis (D. M.) yra atlikęs arešto bausmę ir jau buvo baudžiamas pagal baudžiamojo kodekso 145 str. Tėvas jį provokuodavo ir dėl to dažniausiai susimušdavo, o po to jis iškviesdavo policiją. Dabar irgi įvyko žodinis konfliktas. Jis (D. M.) neturėjo tikslo pasikėsinti nužudyti, nei sukelti fizinį skausmą su tuo peiliu. Paprasčiausiai norėjo nugesinti konfliktą. Jokio pasikėsinimo nenorėjo, jeigu būtų norėjas tai padaryti, tai gal ir būtų padaręs, bet jis tikrai jokio kėsinimosi neturėjo, tiesiog norėjo nugesinti žodinį konfliktą.

Tuo metu ruošėsi valgyti ir taip gavosi, o tas peilis buvo po ranka tiesiog. Tą vakarą atvykęs į namus norėjo pasiimti savo daiktus ir vėl išvykti, kadangi jam ten uždrausta būti. Tuo metu buvo neblaivus. Tėvas irgi tuo metu buvo neblaivus. Dažniausiai taip ir būna, kai abu būna neblaivūs gaunasi konfliktas. Jeigu bent viena pusė būtų blaivi, tikrai jokio žodinio konflikto nebūtų. Netgi patys pareigūnai žino, jeigu abi pusės neblaivios vyksta konfliktai, jei blaivūs konfliktų nėra. Pripažįsta savo kaltę. Jis ne tai, kad grasino, o tiesiog norėjo nugesinti konfliktą. Taip, tuo metu buvo neblaivus. Konflikto niekas nematė.

Atsakydamas į prokurorės klausimus kaltinamasis D. M. parodė, kad taip, jis (D. M.) paėmė peilį ir norėjo nugesinti konfliktą. Kad jis pasakė „pasitrauk, papjausiu“, čia žodžiai, o žodžiai taip, skamba kaip grasinimas, bet jokio kėsinimosi neturėjo. Žino, kad paskirta pareiga gydytis nuo alkoholizmo. Taip, jis buvo paskambinęs RSPC, kad kreiptis pas šeimos gydytoją. Užsirašė, čia gal buvo kovo 9 d. – 10 d. jam reikėjo pažymos iš šeimos gydytojo. Būtų jau seniai užsiregistravęs, bet kai pasakė, kad reikia šeimos gydytojo pažymos, tai viskas užsitęsė. Į namus tiesiog atvykdavo pasiimti savo daiktus. Tą vakarą irgi buvo atvykęs pasiimti savo daiktų ir automatiškai buvo kviečiama policija. Taip, jam yra žinoma, kad tėvas visada iškviečia policiją. Supranta, kad yra nepageidaujamas asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu E. M. nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2025 m. kovo 5 d. vakare apie 20 val. D. paskambino telefonu ir pasiprašė namo. Jis (E. M.) pasakė, kad duris neatidarysime, bet iš D. balso girdėjo, kad žmogus jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prasidėjo skambučiai ir daužymai kojomis į duris. Pro duris jam pasakė: „D. neatidarysime durų, nes iškviesiu policiją“, tada jis pasakė: „pažiūrėkite kas bus“ ir priėjo prie mašinų. Lauke stovėjo tris mašinos: viena mamos, balta Mercedes-Benz, jo ir jo dukros BMW. Pradėjo laužyti automobilių numerius. Iš karto BMW automobiliui jo dukros, o paskui priėjo prie Mercedes. Buvo blogai matyti, bet matėsi, kad jis kažką ten daro, laužė numerius. Suprato, kad vėl bus sugadintas turtas, nes jau toks įvykis vieną kartą buvo, kad BMW automobiliui su trinkelės plytele išdaužė priekinį ir šoninį stiklą. Jis taip elgiasi, kai jo neįleidi į namus. Tada pradeda gadinti turtą, mašinas. Tada jis (E. M.) paskambino 112 ir išėjo į lauką pasakė D., kad užeitų, kad nepridarytų daugiau žalos. Jis užėjo pro duris, jis (E. M.) durų neuždarė, nes žinojo, kad atvyks pareigūnai. D. nuėjo prie šaldytuvo. Atidarė šaldytuvą ir pradėjo valgyti. Kaip jis ir sako buvo žodinis konfliktas. Tuo metu atvažiavo patrulis. Kada atvažiuoja patruliai, iškart šviečia švyturėliai. D. pamatė, kad atvažiuoja patrulis. Tada jis griebė nuo stalo peilį ir sako: „Tai tu dar ant manęs ir mentus iškvietei?“. Taip jų buvo metro atstumas. Jis (E. M.) pradėjo bėgti link durų, o D. iš paskos. Kaip tik bebėgant porą metrų iki durų, durys atsidarė ir užėjo policininkas. O D. pamatė policiją ir numetė peilį ant sofos. Jis (E. M.) tada pareigūnams pasakė: „žiūrėkite, kaip viskas buvo ir žiūrėkite, kur peilis“. Ta peilį paėmė nuo minkšto baldo policininkė ir pradėjo viską fiksuoti. Jis tada pasidarė toks geras: „aš norėjau pagąsdinti, aš norėjau konfliktą užglaistyti“. Nežino, per kažkokį stebuklą, jis jam neįdūrė tuo peiliu.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad namuose visada peiliai yra slepiami, nes su peiliais jau seniai vyksta nesąmonės. Jis vartoja alkoholį ir darosi labai agresyvus. Ir alkoholį jis dar maišo su kažkokiomis psichotropinėmis medžiagomis. Tada pas ji išvis akys darosi raudonos ir jis tada darosi pilnai agresyvus. Būna, kai pareigūnai atvažiuodavo, o jis nesiklausydavo, tai antrankius iškart dėdavo. Problema tame, kad pareigūnai išveža jį, jie neturi kur jo vežti. Jį paleidžia Lentvaryje, o Lentvaryje gyvena jo (E. M.) mama pagal ta adresą, kur jis sako. D. ten negyvena, jis ten jo mamą kankina. Ten 32 kv/m, jis daužo jai duris. Jis visą naktį su telefonu su savo draugais bendrauja, o jai 82 metai. Ji negali policijos iškviesti. Jis turi kažkokius savo valkataujančius draugus su jais pastoviai bendrauja. Jis į darbą nenori. Jiems jau gėda į parduotuves vaikščioti, jis neša iš ten alkoholį po tris butelius. Pastoviai vagia, jis iš to gyvena.

Atsakydamas į prokurorės klausimus nukentėjusysis parodė: D. sakė „aš tave papjausiu“. Žiūrėdamas į jo akis, net neabejojo, kad jis tai gali padaryti. Peilį nukreipė kažkur į vidurį į krūtinę (parodo). Čia ne pirmas kartas. Jis jau penkis kartus sėdėjęs. Beveik visos bylos surištos su smurtu namuose. Buvo ne tik jis (E. M.) bet ir dukra nukentėjusi. Įvykio metu visi buvo pasislėpę antrame aukšte. Jie buvo namuose, bet jie buvo antrame aukšte užsidarę. Namas dviejų aukštų. Užsidarė, kai jis tik atėjo. Jis pradėjo daužyti duris. Nes žino, kad D. ateis ir prasidės problemos. Viršuje pasislėpė dukra ir žmona. Jis pradeda lįsti prie dukros, ji jam kažką atsako, o tada jis jau gali pakelti ranką ant jos. Policija neatvažiuoja per dvi minutes, ji važiuoja po 20 minučių. Per tas 20 minučių visko gali įvykti. Visą laiką jos buvo viršuje. Jos išėjo, kai atvažiavo pareigūnai. Pareigūnai jį tik išveža ir po kelių valandų jis vėl gali ateiti. Policija atvažiuoja ir sako, kad su juo nieko padaryti negali. Jeigu jis nieko nepadarė, tai jo net į areštinę neveža. Išveža, kur jis panorės. Norį, kad jis gautų bausmę už tai, ką jis padarė. Jis vos nesugadino jam (E. M.) sveikatos ir apskritai, kad duotų normaliai gyventi. Ramiai negyvena nuo lapkričio 1 d., 2024 m. kaip jis grįžo iš Kauno.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-03-06 nukentėjusysis E. M. liudytojo apklausos metu nurodė, kad jis gyvena su šeima pažymoje nurodytu adresu. Sūnus D. M., gim (duomenys neskelbtini) kuriam yra išduotas arešto orderis nesiartinti ir neatvykti į jų namus ir tuo pačiu sūnus yra probacijos įskaitoje, dėl savo smurto prieš jį, tačiau vakar 2025-03-05 apie 20:00 val., atvyko į namus adresu (duomenys neskelbtini), ir pradėjo daužytis į namų duris. Tiek jis, tiek jo šeima, tai yra žmona ir dukra, bijo D., kai jis būna girtas ir pavartojęs narkotinių medžiagų. Jis sūnaus neįleido į namus, o jo žmona su pilnamete dukra užlipo į antro namo aukštą ir pasislėpė nuo D., nes jo bijo. Jis D. neįleido ir buvo pirmame aukšte, tačiau pamatė, kad D. pradėjo tiek jo , tiek dukros mašiną gadinti, tai yra atplėšinėti mašinų valstybinius numerius ir rėkė kieme grasindamas, kad sudaužys mašinas. Jis buvo įrengęs prie namo vaizdo kameras, tačiau D. maždaug 2024 metų rudenį jas sudaužė. Jis paskambino policijai, kad jie atvyktų ir juos apgintų nuo sūnaus chuliganiško elgesio. Taip pat atrakino namo duris ir įsileido D. į namus, kad jis, neapgadintų jų turto. Užėjęs D. į namus jam pradėjo grasinti, kad neduok Dieve jis paskambins į policiją ir iškvies policiją ir nuėjo į virtuvę. Atidaręs šaldytuvą išsiėmė maistą ir pradėjo valgyti. Jis su D. pradėjo kalbėtis, kodėl sūnus taip elgiasi. Ir tuomet sūnus D. pamatęs per langą, kad atvyksta policija staiga paėmė peilį nuo virtuvės stalo ir nukreipė į jį ir pasakė, kad jį papjaus. Jis labai išsigando, tikrai galvojo, kad sūnus gali jį pulti peiliu ir papjauti arba sužaloti ir tikrai sūnaus grasinimas gali būti įvykdytas, nes sūnus yra neprognozuojamas, yra ne vieną kartą pakėlęs prieš jį ranką, smurtavo ne tik prieš jį, bet ir prieš mamą, taip pat seserį. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šiuo metu yra nuteistas, dėl smurto ir yra probacijos įskaitoje. Įvykio momentu jis fiziškai nenukentėjo, tačiau pajautė didelį susijaudinimą ir tikrai galvojo, kad sūnus gali peiliu jį sužaloti arba net ir nužudyti. Jis nukentėjo morališkai. Prašo sūnų D. nubausti įstatymo numatyta tvarką, dėl grasinimo nužudyti jį ar sutrikdyti jo sveikatą. Bet dar kartą nori paminėti, kad jis, dėl 2025-03-05 dienos įvykio civilinio ieškinio nereikš, tačiau, kaip ir minėjo nori, kad D. M. atsakytų už savo grasinimus jį nužudyti įstatymo numatyta tvarka, nes jis tiek vakar tiek dabar jaučia baimę, kad sūnus tikai gali įvykdyti nusikaltimą, - tai yra jį nužudyti. Grasino ne vieną kartą, matė vakar, tai yra 2025-03-05 , jeigu nebūtų atvykusi policija laiku, mano tikrai D. būtų panaudojęs peilį, kurį paėmė nuo stalo ir nukreipė į jį.(T. 1, b. l. 55-57)

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-03-07 nukentėjusysis E. M. parodymų patikrinimo vietoje parodė aplinkybes kaip 2025-03-05 apie 20.00 val. jo sūnus D. M. jo namuose jam garsino nužudyti pasiėmęs rankose peilį (T. 1, b. l. 58-69)

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-03-06 įtariamasis D. M. apklausos metu nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi jis paėmė nuo stalo peilį, tačiau juo negarsino tėvui ir nesakė, kad papjaus. Jis nėra registruotas psichikos įskaitoje ir neserga psichikos ligomis, nėra gydęsis nuo alkoholizmo ar narkotikų priklausomybės, rimtų galvos traumų nėra turėjęs, savo veiksmus supranta ir juos suvokia, savo valia nori duoti. Šiuo metu jis gyvena pažymoje nurodytu adresu, tai yra (duomenys neskelbtini). Gyvena minėtu adresu pas močiutę, kadangi į savo namus negali eiti, nes turi išrašytą orderį, kad negali būti namuose adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau vakar, tai yra 2025-03-05, apie 20.00 valandą būdamas neblaivus atėjo į tėvų namus, adresu (duomenys neskelbtini). Į namus atėjo pasiimti savo daiktų. Jam yra išrašytas orderis, dėl konflikto su tėvu ir jis negali lankytis šituose tėvo namuose. Jis atėjo į namus, namų durys buvo užrakintos. Jis paskambino į durų skambutį. Jis nieko tėvui negrasino, jis nedaužė ir negrasino, kad sudaužys mašinas stovinčias kieme. Tėvas atidarė namo duris. Jis įėjo į vidų. Jis nuėjo iš karto į virtuvę, virtuvėje norėjo atsigerti vandens. Tėvas taip pat atėjo į virtuvę paskui jį . Jis nepamena, ką kalbėjo su tėvu, bet tėvas jį provokavo muštis, iššaukti konfliktą. Jis tuomet paėmė peilį, kuris buvo virtuvėje ant stalo, iš peilių dėtuvės ir tėvui pasakė, kad nusiramintų. Jis bandė nuraminti konfliktą, tačiau, jokių kėsinimųsi papjauti tėvą neturėjo. Po kurio laiko 10-15 min atvyko policija ir jį sulaikė. Dėl to, kad norėjo nužudyti savo tėvą ar jį sužaloti tikrai neprisipažįsta, nes tikrai neturėjo tokių ketinimų. (T. 1, b. l. 90-92)

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-03-06 liudytoja G. M. apklausos metu nurodė, kad jai išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalies pagrindu išaiškinta, kad liudytojas, kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Ji pasinaudodama savo teise, kadangi įtariamasis D. M. yra jos brolis, - atsisako duoti parodymus. (T. 1, b. l. 82-83)

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-03-06 liudytoja A. M. apklausos metu nurodė, kad jai tyrėja išaiškino, kad ji gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalies pagrindu išaiškinta, kad liudytojas, kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Ji pasinaudodama savo teise, kadangi įtariamasis D. M. yra jos sūnus, - atsisako duoti parodymus. (T. 1, b. l. 77-79)

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-03-06 liudytojas Josif Rodz apklausos metu nurodė, kad jis 2025-03-05 dieną dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką kartu su vyr. patruliu Andrium Mandeika. Apie 20:20 val., gavo iš Vilniaus OVS budėtojo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), jiems jau gerai žinomas asmuo D. M., kuriam yra išduotas arešto orderis bando patekti į namus, daužo duris. Pranešėjas E. M.. Jiems atvykus į įvykio vietą, jis iš karto užėjo į minėtą adresą. Užėjęs į namus pamatė, kad D. M. stovi prie šaldytuvo, o E. M. matėsi labai išsigandęs ir parodė ant sofos peilį, kurį pagal E. M. pasakojimą jo sūnus pamatęs pro langą policijos pareigūnus sugriebė peilį ir grasino papjauti E. M.. Matėsi, kad E. M. išsigandęs ir bijo savo sūnaus. E. M. paaiškino, kad į namus atėjo jo sūnus D. M., kuriam yra paskirtas orderis, duris tuo metu buvo uždarytos dėl to sūnus pradėjo jas daužyti. E. M. nenorėjo sūnaus įleisti į namus nes sūnui skirtas orderis ir jo šeimą bijo D. girto nes jis yra neprognozuojamas. D. pradėjo jam grasinti, kad apgadins kieme stovinčius automobilius. E. nurodė, kad sūnui nematant paskambino į policiją ir įleido sūnų į namus, kad neapgadintų jo turto, ne jau buvo pradėjęs gadinti automobilių, kurie stovėjo kieme valstybinius numerius. Užėjęs D. į namus, nuėjo į virtuvę, atidaręs šaldytuvą valgė. Jis kaip tėvas pradėjo pokalbį ir tuo metu sūnus pamatęs policijos pareigūnų automobilį pro langą staigiai paėmė peilį nuo virtuvės stalo, nukreipė į jį ir pasakė, kad papjaus. E. nurodė, kad labai išsigando, manė, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes sūnus yra neprognozuojamas, anksčiau smurtavo prieš jį, ir prieš visą šeimą. Dėl smurto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio metu jis nenukentėjo. Liudytojų nebuvo nustatyta. Iš E. M. buvo priimtas pareiškimas. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį. (T. 1, b. l. 72-74)

2025-03-05 Tarnybiniame pranešime, dėl įvykio aplinkybių, kurį surašė tyrėjas Josif Rodz, nurodyta, kad 2025-03-05 apie 20:20 val., buvo gautas Vilniaus OVS budėtojo pranešimas ROIK 0125000124001, kad (duomenys neskelbtini), " Į namus bando patekti ir daužo duris, pranešėjo sūnus D. M., kuriam išduotas SAA orderis. Atvykus į įvykio vietą buvo bendrauta su pranešėju E. M. gim. 1970 m. (nustatytas 1.13 prom. girtumas), kuris paaiškino, kad į namus atėjo D. M., kuriam yra paskirtas orderis. Namų duris buvo uždarytos dėl to sūnus pradėjo jas daužyti. E. M. nenorėjo sūnaus įleisti į namus nes sūnui skirtas orderis. D. M. pradėjo tėvui grasinti, kad apgadins kieme stovinčius automobilius. E. M. sūnui nematant paskambino į policiją ir įleido sūnų į namus, kad neapgadintų jo turto. Užėjęs D. M. į namus, nuėjo į virtuvę, atidaręs šaldytuvą valgė. Priėjęs tėvas prie sūnaus pradėjo pokalbį. Staiga sūnus paėmė peilį nuo virtuvės stalo, nukreipė į tėvą ir pasakė, kad papjaus. E. M. labai išsigando, manė, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes sūnus yra neprognozuojamas, anksčiau smurtavo prieš tėvą, dėl smurto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio metu niekas nenukentėjo. Liudytojų nebuvo nustatyta. Iš E. M. buvo priimtas pareiškimas, procesiniai veiksmai su E. M. nebuvo atliekami nes nustatytas 1. 13 prom. girtumas. (T. 1, b. l. 8)

2025-03-05 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), nuosavas namas. Užėjus pro pagrindines namo duris patenkame į koridorių. Paėjus 2 metrus tiesiai patekame į kambarį kuriame stovi televizorius, kedės, sofa-lova. Šalia televizoriaus įrengtas židinys ant kurio guli peilis su juoda rankenėlę. Nuo židinio pasukus į kairę patenkame į virtuvę. Ant virtuvės stalo yra mikrobangų krosnelė, puodukas, limonadas, virtuvinių peilių komplektas. ( Įvykio vieta kaip nurodė nukentėjusysis yra virtuvė šalia virtuvinių peilių). Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas nusikaltimo įrankis - peilis su juoda rankena, kuris gulėjo kambaryje ant židinio. Nukentėjusysis peilį paėmė nuo kambaryje esančios sofos-lovos ir padėjo ant židinio. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kamera. (T. 1, b. l. 10-16 )

2025-03-06 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Skambučio pradžios data ir laikas yra 2025-03-05 20:04:28 val., ID 92371511796. Garso įrašo trukmė – 01:14 min.

Perklausai naudojamas „VLC“ grotuvas. Paspaudus garso įrašo „Play“ mygtuką pasigirsta: BPC : 112, klausom.

Vyras : Labas vakaras. BPC : Labas vakaras. Vyras : Skambinu dėl savo sūnaus, D. M.. BPC : O ką sūnus ?

Vyras : Bujoja, jam išrašytas orderis. BPC : Ai su orderiu sugrįžo namo ? Vyras : Jo, jo, jo BPC : Čia koks rajonas, ar miestas ? Vyras : Miestas (duomenys neskelbtini) BPC : Taip, (duomenys neskelbtini). Vyras: (duomenys neskelbtini) BPC : Palaukit, (duomenys neskelbtini) ? Vyras : Gatvė

BPC : Taip ? Vyras : (duomenys neskelbtini) 7. BPC : Mhm. (duomenys neskelbtini), taip, durų kodas yra laiptinėje ? Vyras : Ne. ne durų kodo nėra, kotedžai. BPC : Ai kotedžai, supratau. Sūnaus vardą, pavardę ? Vyras : D. M.. BPC : D. kaip ? Vyras : D. M.. BPC : Mo ? M. ? Vyras : Jo, jo. BPC : M., aha, galiojantis orderis jam ? Vyras : Jo, jo, jo galiojantis. BPC : Supratau, puola muštis ? Reikės medikų ? Vyras : Ne, nereikia, mes į namus neįleidom. BPC : Tai jisai į namus nepateko ? Vyras : Dar nepateko, bet jis daužo duris. BPC : Jis daužo duris, supratau. Vaikų yra nepilnamečių ? Vyras : Ne, nėra. BPC : Nėra. Vardas jūsų pavardė ? Vyras : E. M.. BPC : E., gerai, registruojame laukite. Vyras : Gerai, ačiū, iki. Įrašo pabaiga. (T. 1, b. l. 34-36 )

2025-03-06 Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – peilis su rankena. Apžiūros eiga :

Prieš apžiūrą peilis buvo į rudos spalvos Voką Nr. 1 IT 01-1-07993-25. Apžiūros metu nustatyta, kad visas peilio ilgis yra 24 cm. Peilį sudaro dvi nejudančios dalys : peilio geležtė ir peilio rankena. Peilio geležtė yra metalinė, sidabrinės spalvos, smailėjančiu galu. Geležtės ilgis yra 13 cm. Geležtės plotis plačiausioje peilio vietoje (prie geležtės ir gale rankenos) yra 2,3 cm. Peilio geležtė akivaizdžiai yra trumpesnė, nei peilio rankena. Ant geležtės matyti gamykliniu būdu padarytas užrašas : „tescoma.sonic“. Peilio rankena yra juodos spalvos, plastmasinė. Rankenos ilgis yra 11 cm. Rankenos plotis plačiausioje jos vietoje yra 3 cm. Rankena nėra lygi, ji pritaikyta patogiai pasiimti peilį ir laikyti jį delne, su gamykliniu būdu padarytais išlenkimais. (T. 1, b. l. 17-22 )

2025-03-07 Kitų objektų apžiūros protokole, nurodyta, kad apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu : "PSS-20250305-201657UTC+0200.mp4". Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris HP bei vaizdo įrašų VLC Media player peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė : 21:19 min Vaizdo įrašo data : 2025-03-05 Vaizdo įrašo pradžia : 20:16:57 val.

Vaizdo įrašas daromas tamsiu paros metu. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) prie nuosavo namo (kotedžo). Pareigūnams namo duris atidaro ir į namo vidų įsileidžia vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai pranešėjas E. M.. Koridoriuje matyti stovintis kitas vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai D. M.. E. M. pasako pareigūnams, kad niekas nesikeičia ir D. M. turi orderį skirtą ir jo nesilaiko. Pareigūnai paragina D. M. rengtis ir vykti su jais. Pareigūnas paklausia E. M., kodėl jis jį vėl įsileido į namus, E. M. paaiškina pareigūnams, kad D. M. laužėsi į namus ir grasino, kad jeigu jo neįleis, jis apgadins kieme stovinčius automobilius, todėl išsigandęs grasinimų E. M. iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnas E. M. paklausia, ar jis rašys pareiškimą, E. M. atsako, kad rašys. Pareigūnas paklausia E. M., kas nutiko tada, kai jis įsileido D. M. į namo vidų, E. M. atsako, kad jį D. M. bandė gaudyti su peiliu rankose. Pareigūnai dar kartą paragina D. M. eiti rengtis ir vykti kartu su jais. E. M. papasakoja, kad D. M. įėjęs į namus paėmė peilį ir pradėjo jį gąsdinti, grasindamas, kad jį papjaus. Pareigūnas paklausia E. M., ar D. M. su peiliu rankose ėjo link jo ir grasino, E. M. atsako, kad taip. Pareigūnai paklausia D. M., ar jis asmens dokumentą kokį nors su savimi turi, D. M. atsako kažką neaiškiai, nerišlia kalba. Pareigūnai išveda D. M. iš namo ir pasodina į tarnybinio automobilio laikinąją sulaikymo kamerą. Pareigūnas paklausia D. M., prieš kiek laiko jis grįžo namo, D. M. nerišlia kalba atsako, kad jis net pats neįsivaizduoja. Pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui ir duoda D. M. pūsti, jis įpučia, alkotesteris parodo 2,89 promilės girtumo laipsnį. Pareigūnas grįžta į namo vidų ir paprašo E. M. paaiškinti, kas ir kaip buvo su peiliu. E. M. pradeda pareigūnui pasakoti, jog jam telefonu paskambino sūnus D. M. ir pradėjo daužyti jų namų duris, telefonu pagrasinęs, jog jeigu jis neatidarys namo durų, tuomet D. M., kaip teigia, grasino sudaužyti visas kieme stovinčias mašinas, tuomet E. M. pasakė D. M., kad jį įsileis, tik paprašė luktelti, nes neva buvo neapsirengęs ir įleis, kai apsirengs, ir tuo metu, kol D. M. laukė, jog E. M. jį įleistų, E. M. paskambino pagalbos telefonus "112". Pranešęs apie įvykį policijos pareigūnams E. M. įsileido D. M. į nuosavo namo vidų, kai D. M. įėjo į namus nuėjo į virtuvę prie šaldytuvo ir pradėjo valgyti. Iš paskos jam atėjęs E. M. jo paklausė, kodėl jis taip negražiai elgiasi ir priminė, kad kitą dieną jam reiks vykti į probaciją, ir tuomet D. M. ištraukė peilį, pareigūnas paklausia E. M., iš kur D. M. ištraukė peilį, E. M. kartu su pareigūnu nueina iki virtuvės ir E. M. parodo, kad D. M. peilį ištraukė iš peilių laikiklio, kuris stovi virtuvėje. Pareigūnas paklausia kas buvo toliau, E. M. tęsia pasakojimą ir pasako, kad ištraukęs peilį D. M. jam pasakė : "klausyk, kalbėsi taip, aš tave nudursiu". Pareigūnas paklausia E. M., tai D. M. jam grasino, kad jį nudurs, E. M. atsako, kad taip. Pareigūnas paklausia E. M., ar jis išsigando, E. M. atsako, kad D. M. gali papjauti o kitą dieną pasakyti, kad neprisimena, jog tai padarė pats. Pareigūnas paklausia E. M., ar jis bijojo D. M. grasinimų, E. M. atsako, kad žinoma, jog bijojo. Pareigūnas paklausia E. M., ar dėl grasinimų jis rašys pareiškimą, E. M. atsako, kad žinoma, jog rašys. E. M. pasako, kad kai D. M. išgirdo į duris skambinantį policijos pareigūnų skambutį, metė rankose laikytą peilį ant žemės ir priėjo prie durų. Pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui ir duoda E. M. pūsti, jis įpučia, alkotesteris parodo 1,13 promilės girtumo laipsnį. Pareigūnas paklausia, ar yra kas matė įvykį, E. M. atsako, kad ne, kadangi jie buvo dviese, nes visi slepiasi, kai D. M. grįžta namo. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Iš alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0070, patikros sertifikatas 2024-10-16 Nr.2198648 matyti, kad 2025-03-05 20:33 val. D. M. nustatytas 2,89 prom. girtumas (T. 1, b. l. 37-38 )

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2025-03-05 20 val. 06 min. į BPC skambino E. M., kuris pranešė, jog į namus bando patekti ,daužo duris, pranešėjo sūnus D. M., kuriam išduotas SAA orderis . Vaikų nėra . GMP nereikia Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2025-03-05 20:04, BPCID=92371511796, Pranešėjo numeris: 37068542577. (T. 1, b. l. 25-29)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Pagal BK 145 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Taigi, nors pats kaltinamasis savo kaltę dėl grasinimo nužudyti pripažįsta, tačiau tuo pat metu ir neigia, kad galėjo tai įvykdyti nurodydamas, kad jo veiksmai paėmus peilį buvo „nugesinti konfliktą“, toks paaiškinimas teismo vertinamas, kaip nelogiškas, o atvirkščiai sukėlęs realią grėsmę nukentėjusiajam, todėl teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. M. grasino nužudyti žmogų, o būtent: jis 2025-03-05 apie 20.04 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neturėdamas teisės, atėjo į šeimos gyvenamąją vietą - esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir kilusio konflikto tarp jo ir tėvo E. M. metu, virtuvėje, kurioje tuo metu buvo E. M., pasiėmė nuo stalo peilį, nukreipė į E. M.ir jam pasakė, kad papjaus. Taip E. M. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas nužudyti jį ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje

Teismas tokią išvadą daro ištyręs bylos medžiagoje surinktus įrodymus bei išklausęs nukentėjusiojo teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kuris nuosekliai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat išnagrinėjęs nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paties kaltinamojo tiek teisminio bylos nagrinėjimo tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojo Josif Rodz ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, policijos pareigūnų tarnybinį pranešimą, įvykio vietos apžiūros, kitų objektų apžiūros, daiktų apžiūros protokolus bei kitus byloje surinktus įrodymus.

Netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad buvo jam realiai buvo grasinta nėra jokio teisinio pagrindo. Tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio tyrimo metu, nukentėjusysis patvirtino, kad jis bijo savo sūnaus, kadangi jis ypač būdamas neblaivus yra impulsyvus ir labai agresyvus ir jau ne kartą nuo sūnaus buvo nukentėjęs, dėl ko D. M. jau buvo teistas pagal BK 140 str. 2 d. ir žinodamas koks jis būna agresyvus, jam (E. M.) buvo didelis išgąstis, kad D. M. galėjo savo žodžiais išreikštus grasinimus realiai įgyvendinti. Kaltinamojo parodymus, kad jis buvo paėmęs peilį tam, kad „nugesinti“ konfliktą teismas kaip jau ankščiau minėjo vertina nelogiškais, kaip bandymą išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kaip prieštaraujančius byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kaip jo gynybinė pozicija.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo D. M. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis ir teigė, kad savo kaltė pripažįsta, tačiau teismo vertinimu jo prisipažinimas nėra nuoširdus ir negali būti laikomas kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl negali būti ir taikomos Baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. nuostatos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

D. M. veika yra tyčinis nusikaltimas. Nusikalstama veika numatyta BK 145 str. 1 d. priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.)

Svarbi aplinkybė skiriant bausmę yra ta, jog kaltinamasis praeityje teistas, turi 8 įsiteisėjusius teismo nuosprendžius, iš jų priimti 4 nuosprendžiai būtent šios kategorijos, tai yra smurto artimoje aplinkoje prieš nukentėjusįjį E. M., todėl kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jis yra pavojingas, todėl neatskirtas nuo visuomenės kelia grėsmę visiems, tai yra aplinkai ir jos narių saugumui, ypatingai nukentėjusiajam E. M.. D. M. baustas administracine tvarka, Apie gydymą psichiatrijos ligoninėse, psichikos ir narkologinėje įskaitas teismas duomenų neturi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad asmuo jokių išvadų dėl savo gyvenimo būdo nepadarė, gyvenimo būdo nekeičia ir nekeis. Jis yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, sako, kad verčiasi individualia veikla, tačiau Sodros duomenyse nėra registruotas kaip asmuo vykdantis šiuo metu individualią veiklą, iš kokių lėšų gyvena neaišku, todėl tai rodo sisteminį jo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Jo tokį elgesį lemia susiformavęs aiškiai klaidingas įspūdis apie nebaudžiamumą ir tai formuoja neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą. D. M. yra linkęs nusikalsti, todėl teismas mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti jam už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant laisvės atėmimo bausmę didesnę sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir teismui paliekama teisė spręsti dėl galimybės išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo būtinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamajam D. M. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais. Taigi, advokatas kaltinamajam D. M. baudžiamosios bylos nagrinėjime šiuo atveju dalyvavo nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui byloje: metalinis pilkos spalvos peilis su rankena, kuris 2025-03-05 perduotas saugoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko D. M. 2025-04-14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi 2024 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė yra pakeista į 30 parų arešto bausmę. Kadangi priimta nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl skiriama bausmė nėra bendrintina su 2025-04-14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi paskirta arešto bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.

nusprendžia:

D. M. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str.1 d . ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 13 d, Baudžiamojo kodekso 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2025-03-05 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės atlikimo pradžią D. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui byloje: metalinį pilkos spalvos peilį su rankena, kuris 2025-03-03 perduotas saugoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus, apeliaciniu skundu.