Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1991-06-30 Pagėgių savivaldybėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 10 klasių, nedirbantis, nevedęs, (duomenys neskelbtini), Pagėgiuose, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.;

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1984-02-11 Klaipėdos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 10 klasių, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.;

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1987- 04-04 Jurbarko rajone Viešvilės kaime, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 10 klasių, dirba saugos tarnyboje „Argus“ apsaugos darbuotoju, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., 135 str. 1 d., nukentėjusiosios R. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 7 p., 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. P. 2003 m., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, po dėdės B. M. mirties neteisėtai, be atitinkamo leidimo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2008 m. gegužės 13 d. laikė šaudmenis – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgojo žiedinio skėlimo šovinius – ir savadarbį šaunamąjį ginklą, perdarytą pramoninės gamybos (SSRS) 4,5 mm kalibro IJ-22 modelio pneumatinį šautuvą Nr. A 02375, pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio skėlimo šoviniais, jis iki mirties priklausė B. M..

Kaltinamasis A. S. 2008 m. gegužės 12 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, be atitinkamo leidimo nešiojo savadarbį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (SSRS) 4,5 mm kalibro IJ-22 modelio pneumatinį šautuvą Nr. A 02375 – ir šaudmenis – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilguosius žiedinio skėlimo šovinius.

Kaltinamasis E. B. 2008 m. gegužės 12 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai, be atitinkamo leidimo nešiojo savadarbį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (SSRS) 4,5 mm kalibro IJ-22 modelio pneumatinį šautuvą Nr. A 02375.

Be to, kaltinamasis E. B. 2008 m. gegužės 12 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) dėl chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, žinodamas, kad rankose turi kulka užtaisytą savadarbį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (SSRS) 4,5 mm kalibro IJ-22 modelio pneumatinį šautuvą Nr. A 02375, priėjęs prie automobilio ,,Audi 80“, valstybinis Nr. DDE 189, kur su kitais dviem asmenimis sėdėjo R. A., pastarajai be jokio pagrindo pridėjo prie galvos minėtą ginklą, pagrasindamas nušauti. Po to tyčia, paspaudęs ginklo nuleistuką, iššovė ir peršovė nukentėjusiosios R. A. pilvą ir taip ją tyčia sužalojo, padarydamas jai pilvo šautinę žaizdą, plonžarnės ir jos pasaito daugybinius sužalojimus, pilvaplėvės uždegimą, dešinės kojos parezes, tai yra padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį realų pavojų jos gyvybei.

Be to, kaltinamasis E. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. gegužės 12 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje ,,Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių žmonių akivaizdoje vieną kartą šovė iš savadarbio šaunamojo ginklo – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (SSRS) 4,5 mm kalibro IJ-22 modelio pneumatinio šautuvo Nr. A 02375 ir peršovė nukentėjusiosios R. A., gim. 1990-11-21, pilvą ir taip ją sužalojo, padarydamas R. A. pilvo šautinę žaizdą, plonžarnės ir jos pasaito daugybinius sužalojimus, pilvaplėvės uždegimą, dešinės kojos parezes, tai yra padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį realų pavojų jos gyvybei.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad pas jį buvo ginklas, kurį paliko dėdė. Dėdė mirė 2003 m. Jis žinojo, jog dėdė turi ginklą. Po dėdės mirties sodyboje darė remontus ir rado ginklą, paslėptą po lubomis. Vėliau ginklą po lova slėpė. Šovinių nepirko. Nuo 2003 m. iš ginklo yra 1 kartą šovęs. Šovinius laikė spintelėje. 2008-05-12 sodyboje susirinko draugai. Kaltinamasis A. S. žinojo, kad turi šautuvą, buvo jam anksčiau pasigyręs. Kai suvažiavo pas jį, A. S. paprašė, kad parodytų šautuvą. Davė A. S. ginklą ir 3 šovinius. Pats atlenkė vamzdį, įdėjo 1 šovinį, parodė, kaip užtaisyti, bet pats ginklo neužtaisė. Parodė kaip išimti iš ginklo vamzdžio po šūvio likusią gilzę. A. S. pasiėmė butelį ir nuėjo į miškelį. Jis tuo metu kambaryje reguliavo muziką, jo nebematė. Buvo kambaryje vienas, visi kiti buvo kieme. Išgirdo šauksmus lauke ir išbėgo. Šūvio negirdėjo, nieko nematė, nes buvo kambaryje. Kieme pamatė nukentėjusiąją R. A., kuri sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Ji blogai atrodė. Šalia jos automobilio gale sėdėjo kita mergina. E. B. persigandęs žiūrėjo, sakė, kad netyčia taip gavosi. Kaip šautuvas atsirado pas E. B., nežino. Kažkas iš esančių netoliese sakė, kad norėjo „pavaidinti“. Ginklą numetė po egle, buvo labai išsigandęs. Norėjo ginklą paslėpti. Bet pareigūnams pats parodė, kur ginklas, ir atidavė.

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad anksčiau T. P. buvo užsiminęs, kad turi ginklą. Šautuvą T. P. vadino „milkaške“. Kai atvažiavo pas T. P., paprašė, kad parodytų ginklą. T. P. davė ginklą ir šovinius. Parodė, kaip užtaisyti, kaip iškrapštyti gilzes. Nuėjo nuo krepšinio aikštelės, link miškelio. Mašinoje sėdėjo 2 merginos. E. B. ir L. A. buvo prie krepšinio stovo. Į patį mišką nebuvo įėjęs. Pamiškėje iššovė 2 kartus. Kieme turėjo matytis, ką jis daro. Kai grįžo, E. B. priėjo prie jo ir paprašė šautuvo. Įkišo šovinį ir jau lenkė ginklo vamzdį, kai E. B. pasakė: „duok šautuvą“. Tada užlenkė šautuvo vamzdį. A. B. turėjo matyti, kad užtaisinėjo ginklą. Paėmęs ginklą A. B. nuėjo link automobilio ir automobilyje peršovė merginą. Jokių žodžių jis negirdėjo. Negirdėjo kad E. B. su nukentėjusiąją automobilyje būtų kalbėję.

Kaltinamasis E. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. kaltu prisipažino, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. kaltu neprisipažino, motyvuodamas tuo, kad viskas įvyko netyčia. Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 7 p., 8 p. kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paskambino Jonas ir paprašė pagalbos tverti ganyklą. Susitarė su T. P., kad ir šis padės. Nuvažiavo pas Joną, susikrovė kuolus, pasiėmė rūkytą karšį ir butelį, atrodo, „Starkos“. Nuvažiavo į ganyklą, dirbo, pailsėjo, išgėrė tą butelį trise. Vėl dirbo, grįžo atgal. Paskui dar lyg išgėrė alkoholio. A. S. parašė SMS ir klausė, ką daro, prašė nuvežti iki močiutės. Paskui skambino E. B., prašė atvažiuoti ir užtempti jo mašiną. 3–4 kartus jis skambino. Važiavo jis, A. S., T. P. ir jo draugė L. A.. Jis vairavo automobilį. Vos patraukė E. B. automobilį, jis ir užsivedė. Tada visi sutarė važiuoti prie vandens, prie karjero. T. P. persėdo į E. B. mašiną. Jie pirmi važiavo. Bet jie važiuodami nepasuko link vandens, tai atvažiavo į sodybą. E. B. į kiemą arčiau įvažiavo, o jis sustojo prie aikštelės. Paėmė krepšinio kamuolį ir mėtė į krepšį su savo drauge L. A.. A. S. pasiėmė butelį, šautuvą ir nuėjo link miško. Girdėjo, kad šaudo. Kai A. S. grįžo, paprašė parodyti šautuvą. Jam dingtelėjo mintis pajuokauti, pagąsdinti, todėl paėmė šautuvą už rankenos, nuėjo prie mašinos, atsidarė galines dureles vairuotojo pusėje, pusiau įlindo į vidų. Nukentėjusioji sėdėjo ant galinės sėdynės keleivio pusėje. Šalia jos dar draugė sėdėjo. Pagąsdino ją ir jau traukė šautuvą atgal ir išgirdo duslų šūvį. Kai įvyko šūvis, jis jau traukėsi iš automobilio, šautuvas jau turėjo būti prie antro žmogaus, kuris šalia nukentėjusiosios sėdėjo. Kažkas pradėjo šaukti, tada T. P. ištraukė jį paguldė ant žemės. Po šio įvykio jis iš karto išvažiavo iš sodybos. Nežino, kodėl norėjo pagąsdinti, kilo kvaila mintis. Iš anksto nieko neplanavo. Jis su nukentėjusiąja nebuvo susipykę, ilgą laiką nebendravo. Jei nebūtų išgėręs, nežino, kaip būtų pasielgęs.

Nukentėjusioji R. A. parodė, kad tą dieną buvo su drauge R. A.. Jai E. B. parašė SMS ir pasiūlė susitikti. Susitikę važinėjosi automobiliu, kol automobilis užgeso. Kelis kartus skambino A. B.. Ilgai jo laukė. Atvažiavo, patempė mašiną. Pasiūlė važiuoti prie karjerų, bet važiuojant pasuko ne prie karjero. T. P. pasiūlė važiuoti pas jį į sodybą. Sodyboje visi išlipo iš automobilio. Ji ir draugė R. A. liko mašinoje. Ji sėdėjo gale keleivio pusėje, šalia draugė. Dar draugė užrakino jos pusės dureles, bet iš savo pusės kažkaip neužrakino. Po kurio laiko į automobilio vidų įlindo E. B. ir sako: „nori, nušausiu?“. Ji pasakė: „nenoriu, jei ką esu padariusi, atsiprašau“. Tada užuodė dūmų kvapą ir koja nutirpo, paprašė neliesti jos. Reiškia ieškinį neturtinei žalai atlyginti 100 tūkstančių Lt ir turtinei žalai – 1 633,39 Lt. Jai buvo sugadinta striukė, palaidinė. Pirko vaistus. Ligoninėje gulėjo apie 2 mėnesius, paskui dar sanatorijoje. Šlubuoja, kankina skausmai, pavargsta nuo ilgo vaikščiojimo. Yra iš dalies darbinga, nustatytas 2 grupės neįgalumas. Dėl šio sužalojimo negalėjo normaliai lankyti mokyklos.

Liudytojas E. B. parodė, kad vairavo mašiną ir ji užgeso. Kelis kartus skambino E. B.. Kai sužinojo, kad yra R. A., neatsimena, ką sakė E. B.. E. B. atvažiavo, patempė jo mašiną ir ji užsivedė. Į jo mašiną įsėdo T. P.. Nuvažiavo į jo sodybą. Žadėjo žaisti krepšinį. E. B. kelis kartus metė į krepšį. Kur buvo A. S., nežino. Buvo užėjęs pas T. P. į kambarį, bet vėliau atsisėdo į mašiną. Jis mašinoje sėdėjo už vairo, kai E. B. į mašiną įlindo per galines dureles. Pamatė šautuvą ir pasakė: „ką čia darot“. Kai matė šautuvo vamzdį, jis buvo prie nukentėjusiosios R. A. kojų. Lipant lauk išgirdo šūvį. Puolė prie E. B., užlaužė jam rankas, ant žemės paguldė. Kai išvežė R. A. į ligoninę, E. B. sakė, kad šautuvas iššovė netyčia.

Liudytojas R. V. parodė, kad kai pamatė E. B., jis buvo prie krepšinio stovo. Matė, kaip A. S. šaudė iš šautuvo. Kada E. B. paėmė šautuvą, neatsimena. Kažkaip pasakė: „duok man šautuvą“. Kai paėmė šautuvą, E. B. lipo į mašiną pro galines vairuotojo pusės dureles. Negirdėj, ką įlipęs sakė. Šūvį girdėjo. Šautuvas buvo T. P.. Nežino, kur jis jį laikė, nėra anksčiau matęs to šautuvo.

Liudytoja R. A. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tik tą dieną su jais kiek bendravo. Važinėjosi automobiliu, kol užgeso. Tada paskambino E. B.. Pastarasis atvažiavo ir patempė jų automobilį. Nuvažiavo pas T. P. į sodybą. Ji ir R. A. pasiliko mašinoje. Nei iš šio, nei iš to įlipo E. B., kuris buvo piktas, įsiutęs, ir pradėjo R. A. grasinti. E. B. mašinoje judėjo, su šautuvu mosikavo, trankėsi į ją, lietė su alkūne, nes ji visai šalia R. A. sėdėjo. Šautuvą matė ties savo krūtine. Ties kur R. A. buvo šautuvas, negali tiksliai pasakyti. Gal vienu momentu ir pasvyravo ties jos galva. Grasino jai: „ar nori, nušausiu?“. Ji šautuvo nelietė, nedrįso. Negali pasakyti, kur šūvio momentu buvo vamzdis, nes ne tai rūpėjo. Buvo didelė baimė ir rūpėjo, kad pati nebūtų pašauta.

Liudytoja L. A. parodė, kad ji draugauja su E. B.. Būnant sodyboje pas T. P. girdėjo, kaip A. S. šaudė. Ji girdėjo 2 šūvius. Kai A. S. grįžinėjo nuo miškelio, kur šaudė, ji su R. V. kalbėjosi prie automobilio priekio – prie variklio dangčio. E. B. A. S. sako: „duok šautuvą“. E. B. atidarė galines mašinos dureles iš vairuotojo pusės ir rankose laikydamas ginklą įlindo. Girdėjo, kad E. B. sakė įlindęs į mašiną: „nori, tave nušausiu?“. R. A. sakė „ne, nenoriu“. Visko tiksliai negirdėjo. Po to išgirdo šūvį. Nežino, kodėl su šautuvu ėjo būtent prie R. A..

Specialisto išvada Nr. G 299/08(11) nustatyta kad R. A. įvykio metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs realų pavojų jos gyvybei, dėl pilvo šautinės žaizdos, plonžarnės ir jos pasaito daugybinių sužalojimų, dėl po stuburo smegenų kietuoju dangalu arklio uodegos srityje esančio metalinio svetimkūnio pilvaplėvės uždegimo, dešinės kojos parezės (t. 1, b. l. 38–39).

2008 m. gegužės 13 d. Kratos protokolu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) kratos metu rastas šaunamasis ginklas IJ-22 Nr. A02375, kurio vamzdyje yra šovinio tūtelė. Gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose rastas vienas šovinys (t. 1, b. l. 12–14).

Specialisto išvada Nr. 140-(3875)-ISI-5611 nustatyta, kad tyrimui pateiktas ginklas yra savadarbis šaunamasis ginklas, pagamintas perdarant pramoninės gamybos (SSSR) 4,5 mm kalibro IJ-22 modelio pneumatinį šautuvą Nr. A02375 ir pritaikytas šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio skėlimo šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu savadarbiai šaunamieji ginklai civilinėje apyvartoje yra draudžiami. Tirti pateiktas ginklas yra tinkamas šaudyti. Tirti pateiktas šovinys yra šaudmuo – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgasis žiedinio skėlimo šovinys – ir buvo tinkamas šaudyti ( t. 1, b. l. 20–23).

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis T. P. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, be atitinkamo leidimo savo namuose laikė šaudmenis ir savadarbį šaunamąjį ginklą. Kaltinamasis T. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog iš šio ginklo yra šovęs. Parodė, kad iššovus su metaliniu daiktu iš vamzdžio reikia išstumti likusią gilzę. Apie tai pasakė ir, kaip išimti likusią gilzę, parodė, prieš paduodamas ginklą, kaltinamajam A. S.. Teismas daro išvadą, jog kaltinamasis suprato, jog tai yra šaunamasis ginklas, suprato, kad šaudė iš ginklo šaudmenimis. Kaltinamojo T. P. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. S. 2008 m. gegužės 12 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), T. P. sodyboje, neteisėtai, be atitinkamo leidimo nešiojo savadarbį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis E. B. 2008 m. gegužės 12 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), T. P. sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai, be atitinkamo leidimo paėmęs iš E. S. nešiojo šaunamąjį ginklą. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.

Be to, visiškai įrodyta, kad kaltinamasis E. B. dėl chuliganiškų paskatų, nes dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių elgesio normų niekinimo, savo elgesiu demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajai ir aplinkiniams, visai be dingsties, pažeisdamas visuomeninę tvarką, su ginklu, užtaisytu kulka, rankose įlindęs į automobilio vidų be jokio pagrindo grasino nušauti nukentėjusiąją R. A.. Nors nukentėjusioji bandė išvengti konfliktinės situacijos, jo atsiprašė, jis kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nes automobilyje buvo dar du žmonės, o R. A. sėdėjo visiškai šalia nukentėjusios R. A., tyčia paspaudęs ginklo nuleistuką, iššovė ir peršovė nukentėjusiosios R. A. pilvą ir taip ją tyčia sužalojo, padarydamas jai pilvo šautinę žaizdą, plonžarnės ir jos pasaito daugybinius sužalojimus, pilvaplėvės uždegimą, dešinės kojos parezes, tai yra padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį realų pavojų nukentėjusios gyvybei. Kaltinamasis, siekdamas sužaloti nukentėjusiąją, panaudojo tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik nukentėjusiosios R. A. sveikatai, bet ir kito žmogaus gyvybei. Šiuo atveju grėsmė kitų žmonių sveikatai buvo reali, nes šovė kaltinamasis E. B. automobilio viduje, uždaroje mažoje patalpoje, iš arti į nukentėjusiąją ir labai arti sėdint kitam žmogui, tai yra R. A.. Teismas daro išvadą, jog kaltinamasis E. B. suvokė, jog jo pasirinktas sužalojimo būdas kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, nes kaltinamasis dirba saugos tarnyboje „Argus“. Kaltinamasis E. B. yra išlaikęs egzaminą ir atlikdamas savo darbines funkcijas turi teisę nešioti šaunamąjį ginklą, teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad yra šaudęs iš įvairių rūšių ginklų.

Kaltinamojo E. B. parodymus, kad ginklas iššovė savaime, netyčia, galbūt jo rankai, laikančiai ginklą, atsitrenkus į automobilio dureles ar į kitą daiktą, paneigia Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009 m. balandžio 17 d. ekspertizės aktas Nr.140-(2039)-ISI-3008, kuriame nurodyta, jog iš tirti pateikto savadarbio šaunamojo ginklo negali įvykti savaiminis šūvis nenuspaudus ginklo nuleistuko, rankai, laikančiai ginklą, atsitrenkus į žmogaus kūną, automobilio konstrukciją ar kitus pašalinius daiktus, nes atliekant tyrimą eksperimento metu su ginklu buvo atliekami tokie veiksmai: ginklas energingai kratomas rankoje, per ginklo vamzdį, uoksą ir apsodą buvo smūgiuojama guminiu plaktuku, ginklas buvo mėtomas iš 0,5–1 metro aukščio ant kieto amortizuojančio paviršiaus, ranka, laikančia ginklą, buvo suduodami smūgiai įvairiomis kryptimis į įvairius objektus ir jokių šūvių neįvyko, nors nurodyti veiksmai buvo kartojami ne mažiau kaip 10 kartų. Todėl kaltinamojo E. B. nusikalstama veika dėl nukentėjusiosios R. A. sunkaus sveikatos sužalojimo kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 7 p., 8 p. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis E. B. šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 7 p., 8 p., nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis E. B. pripažino nusikalstamos veikos padarymo dieną vartojęs stiprius alkoholinius gėrimus ir pripažino, jog jei nebūtų išgėręs, nežino, kaip būtų pasielgęs.

Kaltinamųjų A. S. ir T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.269 straipsnis numato, jog kiekvienas asmuo, savo veiksmais padaręs žalą kitam asmeniui, jo turtui, o įstatymų numatytais atvejais –ir neturtinę žalą, privalo ją atlyginti. Nukentėjusiosios R. A. ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais. Ieškinys tenkintinas visiškai. Priteistina iš E. B. nukentėjusiajai R. A. 1633,39 Lt suma nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas. Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusioji dėl šautinės pilvo žaizdos patyrė plonžarnės ir jos pasaito daugybinius sužalojimus, pilvaplėvės uždegimą, dešinės kojos parezes. Jai buvo pažeistas stuburas. Nukentėjusioji buvo operuojama 3 kartus ir jai iš po stuburo kietojo dangalo buvo pašalintas metalinis svetimkūnis. Nukentėjusiosios gyvybei dėl nusikalstamų kaltinamojo E. B. veiksmų buvo iškilusi reali grėsmė. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir dabartiniu metu jaučia nuolatinius skausmus stuburo ir dešinėje kojoje. Nukentėjusioji negali lankyti mokyklos kartu su kitais bendraamžiais, nes negali ilgą laiką sėdėti, šlubuoja, jai nustatytas vidutinis neįgalumas, netektas 60 proc. darbingumas. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo tyčinę kaltę ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, jog priteistina neturtinė žala – 100000 Lt.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumą, kaltės formą, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kaltinamajam E. B. nustatytą sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis E. B. anksčiau neteistas, dirba, nors administracine tvarka nebaustas, neigiamai charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, bet padarė tyčinį apysunkį ir labai sunkų tyčinį nusikaltimą, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus vienintelę sankcijoje už labai sunkų nusikaltimą numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis A. S. neteistas, mokosi, administracine tvarka nebaustas, neigiamai charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, nusikalstamą tyčinę apysunkę veiką padarė būdamas nepilnametis, lengvabūdiškai neįvertinęs atliekamus nusikalstamus veiksmus. Nusikalstami veiksmai truko trumpą laiko tarpą, nesukėlė jokių pasekmių. Kaltinamasis A. S. pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl teismas daro išvadą, jog jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas.

Kaltinamasis T. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, neigiamai charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, nedirba, padarė tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301 –308 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d., 2 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 5 p. jam dvylikai mėnesių paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą, uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę panaikinti.

T. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., ir jį nubausti 30 (trisdešimt) parų arešto. Nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Kardomąją priemonę, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 7 p., 8 p., ir jį nubausti laisvės atėmimu penkeriems (5) metams.

Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems (5) metams bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Ieškinį tenkinti. Priteisti iš nuteistojo E. B. nukentėjusiajai R. A. 1633,39 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 100000 (šimtą tūkstančių) Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti: savadarbį šaunamąjį ginklą, perdarytą pramoninės gamybos (SSRS) 4,5 mm kalibro IJ-22 modelio pneumatinį šautuvą Nr. A 02375, pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio skėlimo šoviniais, ir vieną šovinį (tūtelę) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės institucijoms.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.