Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-427-166-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-12
Bylos Nr.
1A-427-166-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Regina Pociene, Alvyra Ona Kvaraciejūtė
Nuteistasis
R. L.
Nukentėjusysis
D. Š., N. Š.
Pranešejas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-427/2009Teisejas Petras Karvelis Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.2.25.4.4.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.4.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužes 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teiseju Alvyros Onos Kvaraciejutes, Reginos Pocienes,sekretoriaujant Vaidai Jurkeviciutei,dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,nuteistajam R. L.,gynejui adv. Romualdui Balbieriui,nukentejusiajai D. Š.,nukentejusiuju D. Š., N. Š., I. G. atstovui adv. Vladislovui Latušinskij,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. L. apeliacini skunda del Vilniaus m. 1-o apylinkes teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. laisves atemimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas 3 (trims) metams, ipareigojant nuteistaji be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

D. Š. civilinis ieškinys del 4858,58Lt turtines žalos atlyginimo R. L. ir AB“Lietuvos draudimas“ atmestas.

Priteista iš R. L. 100 000 (viena šimta tukstanciu) litu N. Š. naudai, 50 000 (penkiasdešimt tukstanciu) litu D. Š. naudai ir 50 000 (penkiasdešimt tukstanciu) litu I. G. naudai neturtines žalos atlyginimui.

D. Š., N. Š. ir I. G. ieškiniai AB“Lietuvos draudimas“ del neturtines žalos atlyginimo atmesti.

Priteista iš R. L. 2000 (du tukstanciai) litu D. Š. naudai, 1000 (vienas tukstantis) litu N. Š. naudai ir 1000 (vienas tukstantis) litu I. G. naudai išlaidoms už advokato teisine pagalba atlyginti.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

R. L. nuteistas už tai, kad jis 2007-09-29 d., apie 09.29 val. Vilniuje, Šilo g. 500 m. iki sankryžos su Filaretu g. R. L. vairavo automobili Fiat Brava v/n (duomenys neskelbtini), registruota I. Ž. vardu, budamas apsvaiges nuo alkoholio (1,66 promiles etilo alkoholio), važiavo Šilo g. nuo Filaretu g. puses link V. Grybo g., nepasirinko saugaus greicio, neatsižvelge i važiavimo salygas, kelio vingyje nesuvalde vairuojamos transporto priemones, ivažiavo i priešingos krypties eismo juosta ir ten susidure su automobiliu Audi 80 v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. Š.. Eismo ivykio metu nukentejo automobilio Audi 80 v/n UVJ keleivis N. Š., kuriam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šio automobilio vairuotoja D. Š., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir keleive I. G., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio Fiat Brava v/n (duomenys neskelbtini) keleivis J. J., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2006 09 19 d. nuosprendi baudžiamojoje dalyje, kurioje iš jo priteista 100000 (vienas šimtas tukstanciu) litu N. Š. naudai, 50000 {penkiasdešimt tukstanciu) litu D. Š. naudai ir 50000 (penkiasdešimt tukstanciu) litu I. G. naudai neturtines žalos atlyginimui ir civilinius ieškinius neturtines žalos atlyginimui sumažinti. Apelianto manymu, civiliniu ieškiniu sumos del neturtines žalos atlyginimo yra per dideles, kadangi priteisimas tokios dideles sumos neturtinei žalai atlyginti jam yra ir bus sunki finansine našta. Nurodo, kad šiuo metu nedirba, nes studijuoja Vilniaus teises ir verslo kolegijos ekonomikos fakultete pirmame kurse. Už viena semestra moka po 1050 litu, stipendijos negauna, yra neigalus, gauna 540 litu šalpos pensija, jokio nekilnojamojo turto neturi.

Apeliantas pažymi, kad autoavarija jis padare del neatsargumo, savo kalte pripažino, del padarytos avarijos nuoširdžiai gailisi. Skunde nurodoma, kad priteisiant neturtine žala, teismas turi vadovautis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teises aiškinimo ir taikymo principais, siekta išlaikyti skirtingu interesu pusiausvyra. Teismas taip pat svarstydamas priteisiamos neturtines žalos dydi, turi atsižvelgti ne tik i Lietuvos Aukšciausiojo teismo suformuota teises aiškinimo, bet ir teises taikymo praktika analogiško pobudžio bylose, kai kaltininkas budamas neblaivus, nepasirinko saugaus greicio ir išvažiavo i priešpriešinio eismo judejimo juosta del ko ivyko eismo ivykis.

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad žala nukentejusiajam N. Š. padidejo del jo paties didelio neatsargumo. Apelianto teigimu, nukentejusiojo nerupestingumas pasireiške tuo, kad neprisisegimas saugos diržu, galejo tureti labai dideles itakos autoivykio pasekmems kilti. Kad nukentejusysis buvo neprisiseges, liudija nukentejusiojo paaiškinimas ligonineje apie eismo ivykio aplinkybes ir 2007 10 22 specialisto išvada. Todel apelianto manymu, nukentejusiajam važiuojant automobiliu neprisisegus saugos diržo buvo ne tik Keliu eismo taisykliu pažeidimas, bet ir didelis nerupestingumas.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, nukentejusiuju atstovas ir prokurore praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. R. L. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinejo baudžiamaja byla, tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus ir teisingai kvalifikavo R. L. nusikalstama veika, teisingai paskyre bausme, laikantis bausmiu skyrimo pagrindu (LR BK 54 str.), taciau neteisingai išsprende civilinio ieškinio klausimus. Todel teiseju kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribu, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisetumo dali tik del tu klausimu, del kuriu paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Vilniaus m. 1 apylinkes teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys buvo patenkintas visiškai, t.y. priteisiant iš R. L. 100 000 (viena šimta tukstanciu) litu N. Š. naudai, 50 000 (penkiasdešimt tukstanciu) litu D. Š. naudai ir 50 000 (penkiasdešimt tukstanciu) litu I. G. naudai neturtines žalos atlyginimui. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo civilinius ieškinius dalyje del neturtines žalos atlyginimo sumažinti.

Apeliacinis skundas dalyje del civilinio ieškinio, butent del neturtines žalos, sumažinimo tenkintinas ir 2009 m. vasario 18 d. Vilniaus m. 1 apylinkes teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Pagal istatyma neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo – ja kiekvienoje byloje, del kiekvieno nukentejusiojo turi ivertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, privalo atsižvelgti i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teisingumo principas ipareigoja, kad asmeniui padaryta žala butu atlyginta visiškai, taciau butinai atsižvelgia ir i žala padariusio asmens turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrecioje situacijoje butina vertinti pagal apdairaus, rupestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvacioje situacijoje etalona (CK 1.5.). Mineti principai taikomi, kai teises normos tam tikros faktines situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtines žalos dydžio ribu nustatyma. Todel teismu praktikoje, teismas, priteisdamas asmeniui kitu asmenu nusikalstama veika padaryta neturtine žala, atsižvelgia ne tik i nukentejusiojo, bet ir i pagristus kaltininko interesus, t. y. i kaltininko turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentejusiojo ir kaltininko skirtingu interesu pusiausvyros.

Kartu pažymetina ir tai, kad neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi todel, kad neturtines žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybes praradimo) tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria turi buti siekiama, kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta fizini, dvasini skausma ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisinga pinigine kompensacija už padaryta skriauda (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtine žala, nurode tik pagrindus, kuriais remiantis tokia žala gali buti priteista ir nuosprendyje pasisake tik formaliai del priteistinos neturtines žalos dydžio, t.y. nepakankamai motyvavo, kuo remiantis priteistinos tokios neturtines žalos sumos. Pažymetina, kad del nusikaltimo padaryta neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, taciau nustatant jos dydi, turi buti atsižvelgta i jos pasekmes, padarytos turtines žalos dydi, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Teismas pažymi, kad nustatant neturtines žalos atlyginimo dydi, turi buti atsižvelgiama tiek i ji didinancias, tiek ir i ji mažinancias aplinkybes, kad butu pasiekta kiek imanoma adekvatesne nukentejusiojo patirtiems dvasiniams išgyvenimams, o taip pat ir fiziniam skausmui, kompensacija. Nagrinejamu atveju, vertinant nusikalstama veika pažeistu vertybiu (sveikata, kuno nelieciamumas ir vientisumas) pobudi, i nuteistojo neatsakinguma, triju žmoniu sužalojima, vis delto, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentejusiajam N. Š. 100 000 Lt, o nukentejusioms D. Š. ir I. G. po 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, nepagristai nevertino ir neatsižvelge i kitas reikšmingas šioje situacijoje aplinkybes, o butent neturtines žalos kompensacijos dydi mažinancius faktorius, tokius kaip turtines žalos kompensavimas, pozityvus nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, nuteistojo amžius ir jo finansine padetis, tiek nukentejusiuju, tiek ir kaltininko sužalojimo pasekmes. Kaip nustatyta byloje, nukentejusiajai D. Š. už transporto priemones sugadinima AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo 5.316,00Lt., o reikalaujamas turtines 4858,58 Lt žalos dydis atmestas kaip nepagristas jokiais irodymais.

Teiseju kolegijos nuomone, kriterijai, reikšmingi neturtines žalos atlyginimui, nuosprendyje pamineti nevisai išsamiai ir gana deklaratyviai. Tai rodo, kad i neturtines žalos atlyginimo klausima pirmosios instancijos teismas nepilnai isigilino nei fakto, nei teises aspektais.

Apeliacines instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtines žalos dydžius, tinkamai ju nemotyvavo, nepakankamai atsižvelge i visas bylos aplinkybes, lemiancias priteistinos neturtines žalos dydi, i padarytu Keliu eismo taisykliu pažeidimo pobudžio ir kaltes turini, i kaltininko asmenybe, jo turtine padeti, taip pat i formuojama teismu praktika del neturtines žalos atlyginimo.

Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis apsvaiges nuo alkoholio, nepasirinko saugaus greicio, neatsižvelge i važiavimo salygas, kelio vingyje nesuvalde vairuojamos transporto priemones, ivažiavo i priešingos krypties eismo juosta ir ten susidure su D. Š. vairuojamu automobiliu. Teiseju kolegija sutinka, kad nuteistojo padarytas Keliu eismo taisykliu pažeidimas pasižymejo ypatingu šiurkštumu, toks visiems vairuotojams, net ir pradedantiesiems, žinomo taisykliu punkto nepaisymas (vairuoti apsvaigusiam nuo alkoholio), rodo dideli jo neatsarguma ir abejinguma kitiems eismo dalyviams. Taciau, atsižvelgiant i formuojama teismu praktika del neturtines žalos atlyginimo kai autoivykio metu sužalojimai vertinami sunkiu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nukentejusiesiems priteistas neturtines žalos atlyginimo dydis, vis delto neatitinka CK 6.250 str. numatytu neturtines žalos dydžio nustatymo kriteriju ir prieštarauja sažiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Pažymetina, kad teismu praktikoje tokios kategorijos bylose del neturtines žalos atlyginimo kai autoivykio metu žusta artimieji ir šeimos nariai, ir kai autoivykio metu sužalojimai vertinami sunkiu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu, yra skirtingi neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijai atsižvelgiant i nusikalstama veika pažeistas vertybes (asmens sveikatos sužalojimai) ir pasekmes (asmens gyvybes atemimas).

Apeliacines instancijos teismo nuomone, apylinkes teismas nepilnai ivertino tos aplinkybes, kad autoivykio metu nukentejo pats kaltinamasis ir tapo neigaliu, padare neatsargu nusikaltima. Be to, svarbu pažymeti ir tai, kad nuteistasis R. L. yra labai jauno amžiaus, mokosi - yra Vilniaus teises ir verslo kolegijos studentas. Už mokslus viena semestra moka po 1050 litu, jokios stipendijos jis negauna. R. L. yra neigalus, jis gauna tik 540 litu šalpos pensija. Kadangi nuteistasis nedirba, nes mokosi, todel vienintelis jo pragyvenimo šaltinis – šalpos pensija, be to, turto, i kuri galetu buti nukreiptas visos priteistos nuosprendžiu žalos išieškojimas, neturi. Ivertinus šias aplinkybes kolegija daro išvada, kad R. L. turtine padetis yra gana sunki, todel priteista neturtines žalos suma kaltininkui yra per didele, atsižvelgiant i tai, kad jis pats yra neigalus. Todel pirmosios instancijos teismo nustatytas N. Š. 100 000 Lt, o nukentejusioms D. Š. ir I. G. po 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo dydis yra aiškiai per didelis, todel mažintinas N. Š. iki 50 000 Lt, o nukentejusioms D. Š. ir I. G. iki 25 000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Be to, sumažinant priteistinos neturtines žalos dydi, teismas ivertina ir paties kaltininko sužalojimus ir ateityje rimtesniu galimu neigiamu pasekmiu, neturtines žalos atlyginimo galimybes, profesinio darbingumo netekima. Todel pirmosios instancijos teismo nustatytas N. Š. 100 000 Lt, o nukentejusioms D. Š. ir I. G. po 50 000 Lt neturtines žalos atlyginimo dydis neatitinka kompleksinio visu neturtines žalos kompensacijai nustatyti reikšmingu aplinkybiu bei faktoriu vertinimo, todel mažintini.

Byloje pagristai nustatyta, kad R. L. nusikaltima padare neatsargia kaltes forma, nesiekdamas nusikalstamu padariniu ir net nesitikedamas, kad jie gali kilti. Teismas nuosprendyje nurode, kad kaltininko turtine padetis yra sunki, atsižvelge i tai, kad jis yra mokosi, yra neigalus. Teiseju kolegija pažymi, kad draudimo imone „Lietuvos draudimas“ nukentejusiajai D. Š. taip pat yra atlyginusi neturtine žala ir turtine žala už sugadinta transporto priemone (1 t., b.l. 196; 198; 199). Be to, tai, kad kaltininkas anksciau administracine tvarka nebaustas, anksciau neteistas, autoivykio metu ir pats nukentejo bei tapo neigaliu, padare neatsargu nusikaltima, taip pat turi reikšmes nustatant mažesni neturtines žalos dydi.

Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai ivertino faktines bylos aplinkybes, nepilnai atsižvelge i kaltininko turtine padeti bei realias galimybes atlyginti priteista žalos dydi, i tai kad pats kaltininkas tapo neigalus, neteisingai suprato itvirtintus istatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) neturtines žalos ivertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai pritaike. Apylinkes teismas, priteisdamas iš nuteistojo R. L. neturtine žala nukentejusiajam N. Š. 100 000 Lt, o nukentejusioms D. Š. ir I. G. po 50 000 Lt, šiuo atveju netinkamai ivertino CK 1.5 straipsnyje nustatytus teises aiškinimo ir taikymo principus, nukentejusiuju ir kaltininko skirtingu interesu pusiausvyra bei civilines teises normas, reglamentuojancias neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teiseju kolegija, ivertinusi neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, sažiningumo, teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, kad protinga nukentejusiuju ir kaltininko skirtingu interesu pusiausvyra bei teisinga pinigine kompensacija už patirta skriauda bus pasiekta neturtines žalos dydi sumažinus nukentejusiajam N. Š. iki 50 000 Lt, o nukentejusioms D. Š. ir I. G. iki 25 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,

nutare:

nuteistojo R. L. apeliacini skunda patenkinti iš dalies.

Vilniaus m. 1-o apylinkes teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendi dalyje del neturtines žalos priteisimo pakeisti:

- sumažinti priteistos neturtines žalos dydi ir priteisti iš R. L. 50 000 Lt (penkiasdešimt tukstanciu litu) neturtines žalos N. Š. naudai, o nukentejusioms D. Š. ir I. G. po 25 000 Lt (dvidešimt penkis tukstancius litu ).

Kitose dalyse nuosprendi palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisejai Alvyra Ona KvaraciejuteRegina Pociene