Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Baudž. byla Nr. 1-322-610-2013; Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2; Proceso numeris 1-64-1-01415-2012-8;

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant J. Ž., dalyvaujant prokurorui N. B., nukentėjusiai L. R., jos atstovui advokatui A. S., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lazdijai, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi Marijampolės kolegijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal BK 281 str.1d.,

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. A. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, bei buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2012 m. lapkričio mėn. 8 d., apie 14.19 val., Kauno gatvėje, Marijampolės mieste neatsargiai vairuodamas automobilį Audi A4 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Kauno gatvėje prie namo Nr. 39, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios L. R., ją kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu L. R. dėl kairės blauzdos kaulų lūžimo, muštinės žaizdos galvoje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo R. A. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Audi A4, važiavo antra juosta, buvo neatidus ir perėjoje nepraleido nukentėjusios, ją partrenkė. Gailisi nusikaltęs, nukentėjusios atsiprašė, savanoriškai atlygino 2000 litų neturtinės žalos. Jau po įvykio tarėsi su nukentėjusia dėl žalos atlyginimo, pradžioje ji nurodė 20000 litų suma, tačiau pavyko susitarti dėl 8000 litų dydžio žalos. Mano, kad prašoma priteisti neturtinė žala per didelė, dirba, atlyginimas minimalus, planuoja mokytis.

Nukentėjusi L. R. parodė, kad įvykio laiku buvo partrenka kaltinamojo vairuojamo automobilio, einant pėsčiųjų perėja, esančia Kauno gatvėje Marijampolės mieste. Patvirtino, kad kaltinamasis savo noru atlygino 2000 litų neturtinės žalos atlyginimą, draudimas atlygino turtinę žalą ir 4000 litų neturtinę žalą. Su kaltinamuoju tarėsi dėl žalos atlyginimo, buvo susitarusi dėl 8000 litų sumos, tuo metu dar vaikščiojo su ramentais. Tuo metu tokia suma neturtinę žalą įvertino nepagalvojusi, kad sužalojimas atsilieps ateityje. 8 mėnesius buvo nedarbinga, šiuo metu dirba , atlyginimas minimalus. Tokį patį atlyginimą gaudavo ir prieš sužalojimą. Nežino ar pajėgs toliau dirbti, kreiptis dėl nedarbingumo negali, kadangi negali išeiti iš darbo.

2012-11-08 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja prie (duomenys neskelbtini) mieste ( b.l 5-6 ).

2012-12-18 specialisto išvada Nr. G 1111/12(09) nustatyta, kad L. R. konstatuota kairės blauzdos kaulų lūžimas, muštinė žaizda galvoje. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio kėbulo dalimis, o taip pat krentant ir kontaktuojant su kietu grindinio paviršiumi, galimai 21012-11-08 įvykusio eismo įvykio metu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 37 )

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes, R. A. kaltę, jie papildo vienas kitą, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis R. A. būdamas eismo dalyviu bei turėdamas pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių, turėdamas galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti sužalojimą kaip veikimo pasėkmę, vairavo transporto priemonę, nesilaikė visų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, nepraleido pėsčiųjų perėja per kelio važiuojamą dalį ėjusios nukentėjusios ir ją partrenkė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37p, sukėlė eismo įvykį ir neatsargiai nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1d..

Kaltinime nurodyti Kelių eismo taisyklių 9 p.. reikalavimai yra bendro pobūdžio bei dubliuojantys 37 p. kuris yra specialus jo atžvilgiu, todėl nuoroda į šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą iš kaltinimo šalintina.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, savo noru atlygino žalą. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra.

R. A. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, administracinėmis nuobaudomis baustas dėl pagal pobūdį nepavojingų teisės pažeidimų, kas rodo, veikos atsitiktinį pobūdį, šiuo metu yra dirbantis, teismas įvertinęs R. A. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 281 str. 1d. sankcijoje numatytą bausmę-baudą, artimesnę minimaliai. Byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl nėra sąlygų taikyti BK 64-1 str.. Tačiau kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, bylos aplinkybės aiškios, teismas atsižvelgia į tai nustatydamas bausmės dydį.

Nukentėjusi L. R. pareiškė civilinį ieškinį, pašė priteisti iš kaltinamojo 20000 litų neturtinės žalos, teismo nutartimi(b.l.102) atsakovu įtraukta AB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo AB (duomenys neskelbtini)“ atstovas raštišku atsiliepimu į ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės suformuluotas reikalavimas yra aiškiai per didelis ir neatitinka teismų praktikos tokiose bylose, pakankamas jau išmokėtas 4000 litų neturtinės žalos atlyginimas. Teismas konstatuoja, kad neabejotina, jog nukentėjusi turi(turėjo) teisę į žalos atlyginimą 6.250 str. pagrindais. To iš esmės neginčijo ir atsakovai. Tačiau teismas sprendžia , kad ieškinys turi būti tenkinamas dalinai. Ieškovė neturtinę žalą prašo priteisti iš kaltinamojo , teismo iniciatyva į bylą atsakovu įtraukta AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą atlygina 5000 eurų (17264Lt) ribose, bei žalą asmeniui ir turtui taip pat įstatymo nustatytose ribose, pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Kaltinamajam atsakomybė kyla delikto pagrindu. Draudimo įmonės civilinė atsakomybė yra sutartinė. Jeigu draudimo bendrovė nėra atlyginusi visos nukentėjusiai padarytos žalos nėra pagrindo teigti , kad prievolę įvykdė, todėl pirmiausiai turi atsakyti įstatymo nustatytose ribose, reikalavimą tik kaltinamajam atsakovė reiškė nepagrįstai.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas.

Neturtinė žala kiekvienu atveju vertintina individualizuotai, atsižvelgiant į įstatyme (CK 6.250 str.) numatytus kriterijus. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusi dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, bei nepatogumus. Nukentėjusi dėl kaltinamojo nusikaltimo gydoma ilgą laiko tarpą, dėl sužalojimų patyrė skausmą, diskomfortą, bei turėjo buitinių nepatogumų, baimės jausmą. Tačiau kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, aktyviai išreiškė savo gailestį, dėl įvykio būdamas apdraudęs savo civilinę atsakomybę atlygino 2000 litų neturtinę žalą. Be to , sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ir į teismų praktiką. Susiformavusi teismų praktika panašiose bylose, jog nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010 ir kt.). Šioje byloje išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu butu galima nukrypti nuo teismų praktikos nustatant neturtinės žalos dydį, nėra, įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusios turtines padėtis, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti neturtinė žala neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, užtikrinant nukentėjusio ir kaltininko interesų pusiausvyrą, įvertinant nurodytas aplinkybes , nukentėjusios patirtą neturtinę žalą teismas vertina 7000 litų (CK 6.250 str.,). Kadangi nukentėjusiai atlyginta geranoriškai 6000 litų, civilinis ieškinys tenkinamas dalinai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiant 1000 litų neturtinės žalos.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusios L. R. naudai turi būti priteistos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, ( ieškinio nurodant netinkamą atsakovą surašymas, dalyvavimas teisiamajame posėdyje, konsultacijos) sprendžia, kad L. R. turėtos 1000 litų išlaidos neproporcingos yra per didelės, L. R. iš kaltinamojo priteistina 600 litų atstovo pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 281 str. 1d. ir nuteisti jį bauda 15(penkiolikos) MGL 1950(tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 5(penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės L. R. (gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) pareikštą ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jos naudai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) 1000 litų neturtinės žalos, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. A. 600 litų L. R. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.