Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-483-935/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-07
Bylos Nr.
1A-483-935/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15067-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
R. G.
Advokatai
Gintaras Putvinskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-483-935/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15067-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6;1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,nuteistojo gynėjui advokatui Gintarui Putvinskiui,nuteistajam R. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. G. paskirta 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. G. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. gegužės 12 d. apie 12.35 val. Geležinio Vilko g., Vilniuje, ties pastatu „Verslo centras G12“, (centro kryptimi), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AudiA6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendį ir nuteistajam R. G. paskirti 25 MGL dydžio baudą bei nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo konfiskuotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš nuteistojo išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2215 Eur, o uždraudimo naudotis specialia teise terminą nustatyti dvejiems metams.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės už nusikaltimo, kuriuo nebuvo padaryta reali žala, bus sunkiai įvykdomos bei turės neigiamą poveikį ne tik pačiam nuteistajam, bet ir jo šeimos nariams. Skunde pažymima, kad nuteistasis šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), privalo išlaikyti nepilnamečius vaikus, jo turtinė padėtis yra itin sunki.

4. Nuteistojo gynėjas teigia, kad, sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą, privalu atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikalstamos veikos padarymo būdą, laiką, vietą, padarytos žalos dydį ir kt. R. G. padaryta nusikalstama veika pagal savo pavojingumą neišsiskiria iš kitų panašių nusikaltimų. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik tokia bausme, kokia buvo paskirta nuteistajam. Advokatas pažymi, kad jo ginamasis yra išklausęs paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą, jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, nusikalto pirmą kartą. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, dėl jos padarymo kilusias pasekmes, nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, R. G. turi būti skiriama 25 MGL dydžio bauda.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam ir jo šeimai automobilis yra gyvybiškai reikalingas, todėl jo konfiskavimas nėra tikslingas. Iš nuteistojo šiuo atveju yra tikslingiau išieškoti konfiskuotino turto vertės dalį, t. y. pusę šio turto vertės, kuri yra 2215 Eur. Konfiskuotino turto dalies vertės išieškojimas atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

6. Nuteistojo gynėjas tikina, kad, atsižvelgus į tai, jog yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, yra pagrindo manyti, kad draudimo vairuoti transporto priemones terminas nuteistajam turėtų būti nustatytas dvejiems metas.

7. Teismo posėdžio R. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. G. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjo advokato apeliaciniame skunde, t. y. dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dar labiau atsižvelgti į pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti jam skiriamą bausmę vienu trečdaliu.

10. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad R. G. vairavo automobilį, kai jo apsvaigimas nuo alkoholio ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,52 promilės neblaivumas. R. G. vairavo automobilį darbo dienos metu vienoje iš judriausių Vilniaus miesto gatvių. Pavojingi nuteistojo veiksmai buvo išaiškinti bei užkardyti tik neabejingam ir pilietiškam asmeniui pastebėjus nuteistojo grėsmę keliantį elgesį kelyje ir apie tokį elgesį pranešus Bendrajam pagalbos centrui telefonu. Pažymėtina, kad BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog nusikalstami nuteistojo veiksmai kėlė realų pavojų aplinkiniams (jų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei jam pačiam, nes jo valdomas automobilis pavojingai manevravo, važiavo per kelkraščius (b. l. 5). Teigtina, kad šiuo atveju R. G., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, jog teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas, teisėjų kolegijos manymu, rodo jo neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Nuteistasis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas. Aplinkybė, kad R. G., valdydamas automobilį neblaivus, nepadarė turtinės ar neturtinės žalos kitiems asmenims, niekaip nelengvina jo atsakomybės bei neleidžia daryti išvados, jog padarytas teisės pažeidimas yra mažiau pavojingas. Kaip jau buvo minėta, nuteistojo neteisėti veiksmai kėlė realų pavojų aplinkai, žalos atsiradimo grėsmę. Konstatuotina, jog tuo atveju, jeigu dėl nusikalstamų R. G. veiksmų būtų padaryta žala kitų asmenų turtui, sveikatai ar pan., jam kiltų griežtesnė teisinė atsakomybė pagal atitinkamas normas. Tvirtinti, kad teisės pažeidėjo teisinę padėtį lengvina tai, jog jis nepadarė pavojingesnio teisės pažeidimo, nors tokia tikimybė buvo, nėra pagrindo ir yra nelogiška.

11. R. G. iš tikrųjų anksčiau nėra teistas, tačiau yra būtina įvertinti tai, kad jis Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu, kuris buvo patvirtintas Molėtų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 71). Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu R. G. buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,30 promilės girtumas (b. l. 73), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu nuteistasis buvo nubaustas už tai, jog vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,05 promilės girtumas (b. l. 101-102), o iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu R. G. buvo nubaustas už tai, jog jis sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Aptartos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad R. G. pozityvių išvadų iš ankstesnio neteisėto elgesio nedaro, jis yra linkęs kartoti neteisėtus veiksmus, anksčiau jam taikytos teisinio poveikio priemonės pageidaujamų rezultatų nedavė.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus šio procesinio sprendimo 10 ir 11 pastraipose aptartas aplinkybes, nuteistajam paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta. Pabrėžtina, kad šiuo atveju R. G. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta pati švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda (minėtos normos sankcijoje yra numatytos arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės). R. G. buvo paskirta bauda, kurios dydis iš esmės yra minimalus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima skirti baudą nuo 50 MGL iki 2000 MGL), be to, ši bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, atsižvelgus į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo.

13. Aplinkybė, jog nuteistasis yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą (b. l. 133), taip pat nėra pakankamas pagrindas švelninti paskirtąją bausmę. Pažymėtina, kad R. G. yra pakankamai gyvenimiškos patirties turintis asmuo, todėl jam ir taip turėtų būti žinomas neigiamas alkoholio poveikis žmogui, neblaivaus vairuotojo keliama grėsmė aplinkai, ypač atsižvelgus į tai, kad pats nuteistasis anksčiau jau buvo baustas už teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu.

14. Nuteistojo gynėjo vertinimu, R. G. padaryta veika neišsiskiria savo pavojingumu iš kitų analogiško ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų. Taigi taip ir lieka neaišku, kodėl nuteistajam turėtų būti skiriama bausmė, kurios dydis būtų mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą šios bausmės minimalią ribą, nustatomą asmeniui, padariusiam nesunkų nusikaltimą. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo R. G. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konstatuoja, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos beveik minimalaus dydžio švelniausios bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai neprieštarauja teisingumo principui. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie mažesnį nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

15. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) V skyriaus „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ 22-25 straipsniuose. BVK 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (tokiu atveju nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai sumoka baudą) ir priverstinis (tokiu atveju baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta bauda, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta, kad R. G. paskirtą baudą savanoriškai turi sumokėti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų nustatyti ilgesnį nuteistajam paskirtos baudos sumokėjimo terminą nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Pastebėtina, kad nuteistasis realiai ir turi galimybę sumokėti jam paskirtą baudą beveik per dvylika mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos.

16. Nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus (vaikai gyvena ir mokyklą lanko Molėtuose (b. l. 112)), registruojasi Užimtumo tarnyboje, neturi nekilnojamojo turto, nuomojasi gyvenamąją vietą, tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo turtinė padėtis yra itin sunki ir jis negalės sumokėti jam paskirtos baudos per nustatytą terminą. R. G. yra darbingo amžiaus, jis yra įgijęs pakankamai paklausią specialybę (yra statybininkas). Taigi nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad nuteistasis, veikdamas aktyviai, neturi galimybių pagerinti savo turtinės padėties. Čia pastebėtina, kad iš nuteistojo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jis paskutinį kartą oficialiai dirbo prieš metus (b. l. 111), tuo pačiu jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis gauna pajamų iš darbinės veiklos, kurios nėra išviešinęs teisės aktų nustatyta tvarka (įvykio dieną automobiliu vyko atlikti darbinių funkcijų).

17. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu paminėtos veikos padarymas yra neįmanomas. Taigi kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

18. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad automobilis, kurį 2021 m. gegužės 12 d., apie 12.35 val., būdamas neblaivus, vairavo R. G., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Šiuo atveju apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai niekaip nepagrindžia nuteistojo gynėjo pozicijos, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – buvo paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Vien faktas, kad nuteistasis bei jo gynėjas mano (ši nuomonė iš esmės nėra pagrindžiama jokiais argumentais), jog automobilio konfiskavimas nėra tikslingas, o yra tikslinga išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos, nėra ir negali būti pagrindu keisti skundžiamą nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, kaltininko asmenybė ar transporto priemonės vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Čia pastebėtina ir tai, kad vien teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas, anksčiau netrukdė nuteistajam padaryti šiurkščius KET pažeidimus, už kuriuos jis buvo nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. nutarimais. Taigi R. G. priklausančio automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant efektyviai užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų kompleksinį įgyvendinimą.

19. BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant, ar nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, ir sprendžiant, koks turi būti nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas, būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (jo pobūdį bei laipsnį), kaltininko asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistąjį tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančius faktus bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, kurie yra aptarti šio procesinio sprendimo 10 ir 11 pastraipose, konstatuoja, kad mažinti draudimo naudotis specialia teise termino nėra pagrindo. BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. R. G. nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas nevertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo reikalavimų ir nevaržo jo teisių daugiau, nei to reikalauja siekiami tikslai (nubaudimo, prevenciniai ir kt.).

20. Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio nėra įstatyminio pagrindo, todėl nuteistojo R. G. gynėjo advokato apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. G. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis