- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- e2A-570-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01122-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Romualda Janovičienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AUGUST IR KO“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hans Group“
- Trečiasis asmuo
- A. F.
- Kategorijos
- 2.7.2Patentai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AUGUST IR KO“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4999-823/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hans Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AUGUST IR KO“ dėl patento pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo – A. F..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „UAB „August ir Ko“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu išradimo patentą Nr. 5430 „Nuotekų valymo reaktorius, aktyvacijos proceso metu pašalinantis azotą ir fosforą“. Pagal patento aprašymą, patento savininkė yra atsakovė UAB „August ir Ko“, išradėjas – trečiasis asmuo A. F.. Patento paraiška paduota 2006 m. rugsėjo 26 d., patentas paskelbtas 2007 m. birželio 26 d. Į prioritetą nepretenduojama.
2002 m. vasario 14 d. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijoje buvo paskelbta tarptautinė patento paraiška Nr. WO 2002/12133 (toliau – tarptautinė paraiška), kurioje yra aprašomas išradimas „Nuotekų valymo aktyviojo dumblo metodas ir įrenginys su azoto ir fosforo šalinimu“. Tarptautinė paraiška paduota 2001 m. liepos 31 d., pareiškėjais nurodyti Slovakijos įmonė Bioclar A.S. bei fiziniai asmenys P. L. bei C. J.. Šios paraiškos prioritetas – 2000 m. rugpjūčio 3 d., vienas iš prioriteto pagrindų – Slovakijos Respublikoje paduota naudingojo modelio paraiška PUV 251-2000 „Nuotekų valymo reaktoriui, aktyvacijos metu šalinančiam azotą ir fosforą“ (toliau – Slovakijos paraiška). Ieškovės teigimu, atsakovės patentu Nr. 5430 saugomas išradimas neatitinka naujumo ir išradimo lygmens reikalavimų.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, tarptautinėje bei Slovakijos pareiškose nurodyti įrenginiai bei atsakovės patentu saugomas įrenginys, t. y. lyginami objektai, yra sudaryti iš tų pačių komponentų, atliekančių tapačias funkcijas bei veikiančių tapačiu principu, skirti tai pačiai problemai spręsti.
Ieškovės gaminami ir platinami įrenginiai iš esmės sutampa su įrenginiu, kuris yra apsaugotas ginčijamu patentu; tokiu būdu ieškovei yra ribojamos galimybės laisvai gaminti ir prekiauti norimais įrenginiais, kurių sudėtinės dalys ir veikimo principas yra viešai prieinamas visiems.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė nelaikytina tinkama ieškove byloje, nes patento galiojimas nepažeidžia jos subjektinių teisių ar įstatymu saugomų interesų. Atsakovė neginčija, kad patento paraiškos apibrėžtis ir Slovakijos paraiškos apibrėžtis sutampa. Slovakijoje registruoto išradimo išradėjais de facto yra trys asmenys – L. P., J. C. ir A. F.. Siekdami patentuoti išradimą keliose valstybėse pagal kiekvieno iš išradėjų poreikius, išradėjai bendrai nusprendė išradimą patentuoti išradėjų gyvenamosios vietos valstybėse atskirai, atitinkamai nurodant ir išradėjus, t. y. Slovakijos Respublikoje išradėjais nurodant tik L. P. ir J. C., o Lietuvos Respublikoje išradėju nurodant tik A. F.. Šis susitarimas teisėtas, galiojantis, ir turėtų būti gerbiamas. Patentuotas išradimas išrastas 2000 m. rugpjūčio 3 d. Iki minėtos datos išradimas nebuvo žinomas technikos lygiu, buvo naujas ir atitiko išradimo lygį. Tai, kad ginčijamame patente paraiškos padavimo data nurodoma atsakovės paraiškos pateikimo Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui data, o ne pirmoji patentu saugomo išradimo paraiškos pateikimo Slovakijos Respublikos pramoninės nuosavybės tarnybai data, nesudaro pagrindo pripažinti patentą negaliojančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas nurodė, kad galiojantis patentas daro įtaką bet kurio asmens, norinčio gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ar eksportuoti patentuotą gaminį, teisėms ir teisėtiems interesams, todėl sprendė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje yra tinkama, turinti teisinį suinteresuotumą.
Kadangi pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (toliau ir – PĮ) 6 straipsnį technikos lygis vertinamas atsižvelgiant į patento paraiškos arba prioriteto datą, o ne faktinę išradimo sukūrimo datą, pirmosios instancijos teismas teisiškai nereikšmingais pripažino atsakovės argumentus, kad ginčijamu patentu saugomas išradimas atitiko naujumo reikalavimus tuo metu, kai jis buvo sukurtas, t. y. 2000 m. rugpjūčio 3 d. Teismas sprendė, kad technikos lygis vertintinas atsižvelgiant į ginčijamo patento paraiškos datą, t. y. 2006 m. rugsėjo 26 d.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad naudingojo modelio paraiška PUV 251-2000 pateikta Slovakijos Respublikos pramoninės nuosavybės biurui 2000 m. rugpjūčio 3 d., o viešai paskelbta 2000 m. spalio 11 d. Ši paraiška yra tarptautinės paraiškos WO 2002/12133 prioritetinis dokumentas. Tarptautinė paraiška paskelbta 2002 m. vasario 14 d. Teismo vertinimu nurodyti dokumentai panaikina ginčijamu patentu Nr. 5430 saugomo išradimo naujumą, kadangi jie buvo viešai paskelbti iki ginčijamo patento paraiškos datos.
Vertinant išradimo naujumą nėra svarbu, kas viešai paskelbė apie išradimą iki patento paraiškos ar prioriteto datos, todėl vertinant išradimo naujumą neturi būti atsižvelgiama į tai, kad trečiasis asmuo A. F. yra vienas iš išradėjų. Naudingojo modelio paraiška PUV 251-2000 viešai paskelbta prieš 6 metus iki patento paraiškos datos, todėl neatitinka PĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, taigi ginčijamu patentu Nr. 5430 saugomas išradimas neatitinka patentabilumo reikalavimų, t.y. nėra naujas. Konstatavus, kad ginčijamu patentu Nr. 5430 saugomas išradimas nėra naujas, tuo pačiu konstatuotina, kad jis neatitinka išradimo lygmens.
Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai apie išradimą sukūrusių asmenų susitarimą išradimą patentuoti išradėjų gyvenamosios vietos valstybėse atskirai, atitinkamai nurodant ir išradėjus, taip pat nėra teisiškai reikšmingi. Įstatymo nuostatos, numatančios tai, kokiu būdu vertinamas išradimo naujumas, yra imperatyvios, ir šalys savo susitarimu šių nuostatų pakeisti negali (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnis).
Patenkinęs ieškinį, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 2 221 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „AUGUST IR KO“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; teismui nusprendus skundžiamo sprendimo nenaikinti – pakeisti ginčijamą teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sumažinant iš apeliantės ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 995 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu pripažino teisę bet kuriam ūkio subjektui, turinčiam teisę vykdyti ūkinę – komercinę veiklą išradimo srityje, ginčyti patentą PĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Nurodyta įstatymo norma subjektinę teisę reikšti ieškinį laiduoja tik suinteresuotam asmeniui. Teisę ginčyti patento galiojimą turi tik tas asmuo, kuris yra patentu saugomo išradimo išradėjas ir/ar išradimą saugančio patento savininkas, ar de facto vykdo veiklą patentu saugomo išradimo srityje ir ketina savo veikloje naudoti arba naudoja tokį išradimą.
2. Teismas, aiškindamas teisę, sukūrė tokią situaciją, kad bet kuris asmuo turi teisę ginčyti bet kurio patento galiojimą. Ieškovė privalėjo įrodyti, kad de facto vykdo veiklą srityje, kuriai priklauso išradimas, bei tai, kad savo veikloje naudoja ar naudos išradimą.
3. Teismas nepagrįstai taikė PĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Ši teisės norma taikoma tik tais atvejais, kai išradėjas savo išradimą paskelbia viešai parodos metu dar prieš pateikdamas patentinę paraišką. Nagrinėjamu atveju, nei apeliantė, nei išradėjas iki patentinės paraiškos pateikimo dienos nepaskelbė apie išradimą ir jis nebuvo viešai žinomas. Išradimas buvo paviešintas dviem etapais: pateikus paraišką naudingajam modeliui Slovakijos Respublikoje ir pateikus patentinę paraišką Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad patentu saugomas išradimas buvo patentabilus, naujas ir turintis išradimo lygį.
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš apeliantės priteisė neprotingo dydžio išlaidų sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Hans Group“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Asmens, siekiančio nuginčyti tam tikrą intelektinės nuosavybės objektą, suinteresuotumas gali pasireikšti kaip siekis sumažinti tikimybę, kad ginčijamas intelektinės nuosavybės objektas bus panaudotas prieš jį. Ieškovė savo suinteresuotumą grindžia tuo, jog ieškovė su atsakove konkuruoja toje pačioje nuotekų valymo įrenginių gamybos bei prekybos ir jų montavimo rinkoje.
2. Bylą nagrinėjęs teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovė, kaip vienoje rinkoje su atsakove konkuruojantis asmuo, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
3. Išradimas, kuriam siekiama gauti patentą iki patento paraiškos padavimo dienos turi būti viešai nepaskelbtas, taip pat nežinomas atitinkamos srities specialistui, išskyrus PĮ 9 straipsnyje nustatytas išimtis. Patentu saugomas įrenginys buvo viešai žinomas gerokai anksčiau nei 2007 m. birželio 26 d. buvo paduota atsakovės patento paraiška. Išradimas, kuriam išduotas ginčo patentas, naujumo reikalavimo bei nežinomumo technikos lygiu reikalavimo neatitiko nuo 2001 m. sausio 18 d.
4. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į suteiktas teisines paslaugas, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintus rekomenduojamus priteistino užmokesčio už advokatų teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, todėl nėra teisinio pagrindo jas mažinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti atsakovės patento galiojimą
Teismas pagal suinteresuotų asmenų ieškinį gali pripažinti patentą visiškai arba iš dalies negaliojančiu (PĮ 63 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Kiekvienu konkrečiu atveju priklausomai nuo susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdžio, gali skirtis ir asmens teisinio suinteresuotumo vertinimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė vykdo veiklą nuotekų valymo įrenginių bei inžinerinių tinklų gamybos, diegimo, montavimo bei priežiūros srityje. Be to, vienas iš produktų, kuriuo ieškovė prekiauja ir/ar gamina yra „Nuotekų valymo aktyviojo dumblo metodas ir įrenginys su azoto ir fosforo šalinimu“. Taigi ieškovės teisinis suinteresuotumas pasireiškia tuo, kad ji konkuruoja su atsakove toje pačioje nuotekų valymo įrenginių gamybos bei prekybos ir jų montavimo rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad patento savininkė (atsakovė) turi teisę spręsti, ar ir kaip naudoti išradimą, ir tai daryti pačiai ar leisti kitiems asmenims (PĮ 35 straipsnis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė yra suinteresuota laisvai (be įstatymo numatytų suvaržymų) veikti atitinkamoje rinkoje, todėl yra tinkama ieškovė byloje. Be to, ieškovės suinteresuotumą įrodo ir tarp šalių jų vykdomoje ūkinėje – komercinėje veikloje vykstantys ginčai.
Teisiškai nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog teisę ginčyti patento galiojimą turi tik tas asmuo, kuris yra patentu saugomo išradimo išradėjas ir/arba išradimą saugančio patento savininkas, ar faktiškai vykdo veiklą patentu saugomo išradimo srityje ir ketina savo veikloje naudoti arba naudoja tokį išradimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad dėl tokio teisės aiškinimo susidarytų teisinė situacija, kai teisė paduoti ieškinį dėl patento pripažinimo negaliojančiu būtų pripažįstama tik potencialiems teisės pažeidėjams, nepagrįstai apribojant sąžiningų rinkos dalyvių teises ir teisėtus interesus.
Dėl išradimo naujumo
Ieškovė atsakovės nacionaliniu lygmeniu registruotą patentą Nr. 5430 „Nuotekų valymo reaktorius, aktyvacijos proceso metu pašalinantis azotą ir fosforą“ prašo pripažinti negaliojančiu kaip neatitinkantį patentabilumo kriterijų. Ieškovės teigimu, ginčijamu patentu saugomas išradimas neatitinka naujumo bei išradimo lygio kriterijų.
Patentas gali būti visiškai arba iš dalies pripažintas negaliojančiu, jeigu neatitinka patentabilumo kriterijų (PĮ 63 straipsnio 1 dalis). Patentabiliais pripažįstami bet kokios technikos srities išradimai, jeigu yra nauji, atitinka išradimo lygį ir turi pramoninį pritaikomumą (PĮ 4 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad išradimui patentas gali būti išduotas tik tada, jeigu išradimo esmė iki patentinės paraiškos padavimo nebuvo viešai atskleista.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2002 m. vasario 14 d. Paulinės intelektinės nuosavybės organizacijoje buvo paskelbta tarptautinė patento paraiška Nr. WO 2002/12133, kurioje yra aprašomas išradimas – „Nuotekų valymo aktyviojo dumblo metodas ir įrenginys su azoto ir fosforo šalinimu“. Nurodyta paraiška paduota 2001 m. liepos 31 d., pareiškėjais nurodyti Slovakijos įmonė Bioclar A.S. ir fiziniai asmenys P. L. bei C. J.. Šios paraiškos prioritetas – 2000 m. rugpjūčio 3 d., prioriteto pagrindas – naudingojo modelio paraiška PUV 251-2000 pateikta Slovakijos Respublikos pramoninės nuosavybės biurui 2000 m. rugpjūčio 3 d., kuri viešai buvo paskelbta 2000 m. spalio 11 d.
Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui atsakovė paraišką ginčijamam patentui Nr. 5430 „Nuotekų valymo reaktorius, aktyvacijos proceso metu pašalinantis azotą ir fosforą“ padavė 2006 m. rugsėjo 26 d.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės išradimo patento apibrėžtis iš esmės sutampa su Slovakijos Respublikos pramoninės nuosavybės biuro 2000 m. spalio 11 d. viešai paskelbtoje naudingojo modelio paraiškoje PUV 251-2000 nurodyta išradimo apibrėžtimi. Atsižvelgiant į tai, kad tapatus patentu saugomas išradimas viešai buvo paskelbtas 2000 m. spalio 11 d., t. y. iki ginčijamo patento paraiškos pateikimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės registruotu patentu Nr. 5430 saugomas išradimas jo registravimo metu neatitiko patentabilumo kriterijų (pasaulinio naujumo ir išradimo lygio reikalavimų), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks patentas pripažintinas negaliojančiu PĮ 63 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Apeliantės teigimu, ginčijamu patentu saugomas išradimas atitiko naujumo reikalavimą tuomet, kai jis buvo sukurtas, t. y. 2000 m. rugpjūčio 3 d. Apygardos teismas sprendė, kad ginčijamo patento technikos lygis ir naujumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo paraiškos datą, t. y. 2006 m. rugsėjo 26 d. (PĮ 6 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Vertinant technikos lygį, kartu ir išradimo naujumą, turi būti atsižvelgiama į visą informaciją, viešai skelbtą ir naudotą būtent iki paraiškos padavimo dienos. Byloje nustatyta, kad ginčijamu nacionaliniu patentu saugomas išradimas patentabilumo kriterijų neatitiko nuo 2000 m. spalio 11 d.
Dėl to teisiškai nereikšmingos aplinkybės, kad ginčijamu patentu saugomo išradimo išradėju nurodytas trečiasis asmuo A. F., atsakovės teigimu, yra vienas iš išradėjų, sukūrusių išradimą, esantį naudingojo modelio paraiškos PUV 251-2000 pagrindu.
Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindų taikyti PĮ 9 straipsnyje nustatytas išimtis, nes naudingojo modelio paraiška PUV 251-2000 buvo viešai paskelbta prieš šešis metus iki ginčijamo patento paraiškos pateikimo dienos. Apeliantės nurodyti argumentai, kad ginčijamu patentu saugomas išradimas buvo paviešintas dviem etapais, t. y. pateikus paraišką naudingajam modeliui Slovakijos Respublikoje ir pateikus patentinę paraišką Lietuvos Respublikoje teisiškai nepagrįsti ir nereikšmingi, kadangi įstatyme neišskirti informacijos viešinimo etapai. Atitinkamą informaciją bet kokia forma ir būdu paskelbus taip, kad ji tapo viešai prieinama, tokia informacija nelaikoma vieša bei nauja, todėl ginčijamu patentu saugomas išradimas neatitinka įstatyme imperatyviai nustatytų patentabilumo kriterijų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra teisinio ir faktinio pagrindo pagal apeliaciniame skunde pateiktus argumentus keisti ar naikinti apskųstą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 2221 Eur bylinėjimosi išlaidų, be to, tokio sprendimo nemotyvavo. Iš esmės apeliantė ginčija teismo ieškovei priteistą 1990 Eur be pridėtinės vertės mokesčio bylinėjimosi išlaidų sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kitas ieškovės išlaidas sudaro 31 Eur žyminio mokesčio bei 242 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, 1990 Eur be pridėtinės vertės mokesčio bylinėjimosi išlaidų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti nelaikytina neprotinga ar nepagrįstai per didele. Teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (Advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. rašto Nr. 141 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Aplinkybė, kad ginčus dėl išradimų patentavimo ir naudojimo pirmąja instancija nagrinėja Vilniaus apygardos teismas (PĮ 51 straipsnis), suponuoja šių bylų specifiškumą, todėl atstovams tokiose bylose taip pat reikia specialių teisinių žinių. Atsižvelgiant į tai, kad advokatė analizavo teisinę situaciją, teikė teisines konsultacijas, rengė ieškinį bei jo priedus, dalyvavo teismo posėdyje, teisėjų kolegija vertina, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo ieškovei iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisinę pagalbą mažinti. Teisėjų kolegija nurodo, kad atskiras už kiekvieną procese atliktą procesinį veiksmą priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos nenurodymas teismo sprendime nėra pagrindas teismo sprendimą naikinti ar keisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš apeliantės priteistina 950 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Hans Group“ (juridinio asmens kodas 301608880) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „August ir Ko“ (juridinio asmens kodas 124600588) 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.