- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- 2-12947-639/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10605-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- Z. K.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui Z. K., dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2009 m. birželio 10 d. paskolino atsakovui Z. K. du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus (685,82 eurus). Paaiškino, kad priimdamas pinigus atsakovas pasirašė paskolos raštą. Skolą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. gruodžio 31 d. tačiau iki nurodyto termino atsakovas skolos negrąžino. Kadangi skola nebuvo laiku grąžinta prašė priteisti 193,91 palūkanas, kurias paskaičiavo nuo 2009-12-31 iki 2015-08-25 (ieškinio pateikimo dienos). Taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dirbo pas atsakovo (ardė automobilius). Pradėjus dirbti ieškovas išdavė instrumentų dėžę ir liepė pasirašyti raštą, kad jis (Z. K.) iš ieškovo (R. Ž.) pasiskolino 2368 litus. Pradirbus pas atsakovą apie 6-7 mėnesius jis atlygimo negavo, todėl nutraukė darbo santykius atsakovo įmonėje, grąžino įrankius ir paprašė sunaikinti raštelį, dėl pasiskolintų pinigų, tačiau ieškovas to nepadarė. Kadangi jokių pinigų jis negavo prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš šalių paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-06-10 d. atsakovas išdavė ieškovui paskolos raštelį, kuriuo atsakovas įsipareigojo iki 2009-12-31 d. grąžinti ieškovui du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus (b.l. 6). Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad minėtas paskolos raštelis pasirašytas jo paties. Atsakovas taip pat pripažino, kad skolos iki šiol jo neapmokėjo. Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje teigė, kad pinigų negavo, tačiau konkrečių įrodymų kurie nuginčytų ieškovo pateiktą įrodymą (skolos raštelį) nepateikė. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012).
Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas 2009-06-10 atsakovui paskolino du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus. Bylos nagrinėjimo metu įstatymų nustatyta tvarka atsakovas paskolos davimo bei paskolos sumos gavimo fakto, nenuginčijo. Teismo posėdžio metu atsakovo pakviestas liudytojas S. K., jokių konkrečių įrodymų apie bylą (paskolintus arba nepaskolintus pinigus nepateikė) liudytojas tik nurodė, kad ieškovas yra nesąžiningas, tačiau konkrečių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus byloje negauta. Todėl teismas daro išvadą, jog ieškovas įrodė, kad tarp šalių sudarytos paskolos sutarties pagrindu atsirado piniginiai prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.384 str. 1 d.). Reikalavimas dėl skolos raštelio nuginčijimo gali būti tenkinamas tik esant konkretiems šio reikalavimo pagrįstumą patvirtinantiems įrodymams, kurių pateikimas teismui yra išimtinė atsakovo pareiga (CPK 178 str.). Kaip matyti iš byloje esančių faktinių aplinkybių, atsakovas šios pareigos neįvykdė, byloje neteikė tiesioginių atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Įvertinus byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – perdavė atsakovo nuosavybėn pinigus, o atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, nes sutartyje nustatytu terminu neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, paskolos negrąžino. Laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido jos įvykdymo terminą (CK 6.63 str. l d. 2 p., 6.205 str.) ir tai laikytina esminiu sutarčių pažeidimu. Ieškovo reikalavimas pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina 685,85 EUR (2368,00 Lt) skola.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 6.2 str.). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59, 6.163, 6.165 str.).
Ieškovas prašė priteisti 5 proc. palūkanas, kurias paskaičiavo nuo 2009-12-31 iki 2015-08-25 (ieškinio pateikimo dienos). Nurodyta suma 193,91 Lt (b.l. 4). Atsakovo pasirašytame paskolos raštelyje nėra nurodoma, kad už naudojimąsi pinigais paskolos gavėjas moka palūkanas. Tačiau pagal CK 6.872 straipsnio 3 dalį, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-357/2007). Teismo vertinimu, atsakovas nepaneigė nurodytos pagal įstatymą preziumuojamos aplinkybės dėl ginčo paskolos sutarčių atlygintinumo. Kadangi atsakovas jokių įrodymų, kad paskolos pinigai buvo paskolinti neatlygintinai nepateikė, o ieškovas kaip minėta reikalauja priteisti palūkanas. Teismas atsižvelgdamas į sutarčių esmę, tikslus, šalių tarpusavio santykių praktiką, pripažįsta, kad šalių 2009-06-10 sudaryta paskolos sutartis yra atlygintinė. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentui. Tačiau ieškovas prašo priteisti tik 5 procentus palūkanų už laikotarpį nuo 2009-12-31 iki 2015-08-26 (ieškinio pateikimo dienos), ir jų paskaičiavo 193,91 Eur. Nurodyta suma paskaičiuota treisingai, todėl priteistina.
Taip pat nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LR CK 6.210 str. 1 d.). Vadinasi, ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 685,82 Eur ir 193,91 Eur. sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl išdėstytų motyvų ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto areštą 879,73 Eur sumai. Nurodytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CPK 150 str. )
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 26,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ( b.l. 5) (LR CPK 79, 88, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Z. K. 685,82 skolos, 193,91 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 879,73 Eur. sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 26,00 Eur. bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. Ž. naudai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo turto areštą 879,73 Eur sumai, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.