- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- e1-1066-448/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38428-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- K. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.4Kiti bausmės nuostatų taikymo klausimai
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.14Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis K. Ž. 2024-09-27 apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – buvusią sutuoktinę I. Ž.: sugriebęs už plaukų, ją tampė, dėl ko ji atsitrenkė į balkono duris bei kambario duris, taip smurtaudamas nukentėjusiajai I. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų dešinio skruosto srityje, dešinio žasto srityje, kairės šlaunies srityje, kairės plaštakos III piršto srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, kaltinamasis K. Ž. 2024-09-28 apie 14.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – buvusią sutuoktinę I. Ž.: sugriebęs ją už dešinio žasto, suspaudė ir patempė link savęs, taip smurtaudamas nukentėjusiajai I. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad I. Ž. yra buvusi jo sutuoktinė, santuokoje buvo apie (duomenys neskelbtini) metus, oficialiai išskyrė (duomenys neskelbtini), tačiau po oficialių skyrybų ir toliau vedė bendrą šeimos ūkį maždaug apie (duomenys neskelbtini) metus. Šių metų birželio mėnesį jie nutraukė santykius, kadangi jis nebenorėjo gyventi su I., nes turėjo kitus santykius. Su I. turi du bendrus vaikus J. Ž. ir K. Ž., jokio bendro turto neturi, kadangi po oficialų skyrybų viską išsidalino, vaikų gyvenamoji vieta yra paskirta su motina. Kol buvo santykiuose, visi gyveno nuomotame bute (duomenys neskelbtini). Nuo santykių nutraukimo, t. y. birželio mėnesio, jis yra išsikraustęs tėvų adresu (duomenys neskelbtini). Su I. sutardavo neblogai, tarp jų nėra buvę smurtinių konfliktų, tik žodiniai kaip ir kiekvienoje šeimoje. Nutraukus santykius, su I. bendravo tik vaikų klausimais. Su vaikais susitikdavo dažnai, kartais matydavo ir I., kai ji juos perduodavo, tačiau tuo metu tarp jų nevykdavo konfliktų.
2024-09-27 jis atvyko pasiimti savo vaikų. Buto raktų jis neturi, I. jį geranoriškai įsileido, ji buvo informuota, kad jis atvyks pasiimti vaikus. Ji žinojo, kad ateis į butą, kadangi nepasiūlė vaikų atvesti į lauką. Įėjus į butą, tarp jo ir I. prasidėjo žodinis konfliktas, kadangi jis norėjo įeiti į balkoną pasiimti savo daiktų, o I. jam neleido į jį užeiti. Todėl pradėjo prieš ją smurtauti. Pripažįsta, kad tyčia tempdamas už plaukų, nustūmė ją link balkono durų, I. dėl jo veiksmų atsitrenkė į duris, tuomet ją laikydamas už plaukų, nustūmė link kitų durų, esančių kitame kambario gale, į svetainės duris, dėl ko I. atsitrenkė į durų staktą. Ar I. skaudėjo, ar ji tuo metu kažką sakė, ar šaukė, ar verkė, jis neprisimena, jis jai nieko nesakęs pasiėmė vaikus ir išėjo. Tuo metu buvo piktas, todėl nekreipė dėmesio. Ant I. jokių sužalojimų nematė.
2024-09-28 apie 14.30 val. jis parvežė vaikus namo. Namuose buvo I. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji dieną eilę kartų skambino tiek jam, tiek vaikams, kad juos parvežtų namo. Dėl šios priežasties abu pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu jis įpyko ir dešine ranka sugriebė jai už dešinės rankos žasto, paspaudė ir patempė. Ką ji tuo metu jam sakė, jis neprisimena, ar skundėsi skausmu, sužalojimais, tikrai nepamena, tačiau nei ji krito, nei suklupo. Sužalojimų jokių nematė. Tuomet jis iš jos kelnių kišenės išėmė jos telefoną ir išėjo pro duris. Jam būnant lauke, atvyko policijos pareigūnai, kurie jam surašė smurto artimoje aplinkoje orderį. Nori pasakyti, kad pripažįsta pilnai dėl visų smurtinių veiksmų prieš I. Ž., kurie yra nurodyti pranešime apie įtarimą, pripažįsta, kad dėl jo veiksmų jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas arba padaryti sužalojimai. Tuo metu buvo ant jos labai piktas, tačiau dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai gailisi, ateityje tai nepasikartos. Su I. nori susitaikyti, ketina jos atsiprašyti, atlygins visą padarytą žalą. Po įvykio su I. nebendravo, jos nematė, ketina su ja bendrauti tik dėl vaikų išlaikymo klausimų. Pašalinių asmenų įvykio metu nebuvo, tik jų bendri vaikai, kiek jie galėjo matyti žodinio ar smurtinio konflikto, jis nežino, kadangi tiksliai nematė, ką jie darė, negirdėjo jų šaukiančių. Sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo K. Ž. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.
Nukentėjusioji I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su K. Ž. buvo sukūrusi šeimą. Santuokoje susilaukė 2 vaikų – J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsitiko taip, kad jų santykiai pašlijo, todėl (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje jie oficialiai išsiskyrė. (duomenys neskelbtini) metų rudenį jie vėl suėjo ir vėl gyveno kartu iki (duomenys neskelbtini) metų balandžio mėn. Per šį laiką jų santykiuose buvo konfliktų, psichologinio smurto, sulaukdavo įžeidinėjimų, tokių kaip „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, kelis kartus yra jai ir sudavęs, bet žymių nelikdavo, todėl niekada dėl to į policiją nesikreipė bei bijojo tą daryti. Kadangi dabar jau pusmetis, kaip gyvena atskirai, ji su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), o jis kitur, todėl jis atvyksta pasiimti vaikų. Jis su vaikais gali pasimatyti bet kada, juos pasiimti, tačiau jų gyvenamoji vieta yra su ja. 2024-09-27 apie 18 val. K. Ž. atvyko į jos gyvenamąją vietą pasiimti vaikų. Jis jų nelaukė kieme ar prie buto durų, bet atėjo į butą. Tada prasidėjo tarp jų žodinis konfliktas svetainės patalpoje. Jis pradėjo jai grasinti, kad atims vaikus iš jos, kad čia daiktai bute yra jo. Šiame bute ji su K. ir vaikais pragyveno apie 3 metus iki tol, kol jis išėjo. Ji jam į jo žodžius atsakė, kad nieko jis jai nepadarys, paklausė, ar gali jis ramiai pabūti, be įžeidinėjimų, tiesiog palaikyti draugišką ryšį dėl vaikų, tiek, kiek to reikia. Jam tai netiko, jis pasakė, kad viskas bus taip, kaip jis pasakys, kad vaikai bus pas jį tiek, kiek jis norės, o jai neleis ramiai gyventi. Jo toks įžūlus ir agresyvus elgesys prasidėjo nuo tada, kai jis sužinojo, kad ji bendrauja su kitu žmogumi, o tai įvyko prieš dvi savaites. Jis, atvykęs pasiimti vaikų, pasakė, kad neleis gyventi jai su kitu žmogumi, teigė, kad ir tam žmogui kažką padarytų. Iki to dar jo elgesys buvo pakenčiamas, bet nuolatos būdavo konfliktai ir žeminimai. Po minėto konflikto K. dešine ranka sugrėbė jai už plaukų ir pradėjo ją vilkti už jų. Sugrėbęs plaukus, nusviedė ją į balkono duris, ji trenkėsi kairės pusės šonu. Skausmą pajuto kairės kojos išorinėje šlaunies srityje, o dabar yra matomos kraujosruvos toje vietoje. Ji jam pasakė, kad paleistų, o jis atsakė, kad nepaleis jos, užmuš ją, vadino (duomenys neskelbtini). Po šių žodžių dar sugrėbęs jos plaukus nusviedė ją į svetainės durų staktą, kur ji trenkėsi abejomis rankomis, tada juto skausmą. Visą šį įvykį matė jų dukra K. Ž. K. viso įvykio metu rėkė, galima sakyti, net ir klykė, sakydama „tėte, paleisk mamą“ ir tai daug kartų kartojo. Po šių kelių nusviedimų laikydamas už plaukų, jis ją paleido bei vėl konfliktavo dėl to, dėl ko jau sakė. Po šio įvykio jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Jis netrukus išvyko su vaikais. Jai tuomet dukra parašė, kaip ji jaučiasi, ar jai viskas gerai. Po šito įvykio ji nesikreipė į medikus ir policiją, nes bijojo, nes išeidamas K. pasakė, kad net nebandytų kam nors prasitarti. Kai K. išsivežė vaikus, ji svetainės patalpoje ant grindų rado išpeštą savo plaukų kuokštą, kurį pateiks kaip įrodymą.
2024-09-28 apie 14 val. 30 min. K. Ž. į namus parvežė vaikus, įsiveržė į butą, pradėjo vaikščioti po jį bei vėl konfliktuoti, gąsdinti, kad vaikus pasiims. Vaikščiodamas po butą, buto koridoriaus patalpoje, iš jos kelnių galinės kišenės, kurias dėvėjo, K. ištraukė jos asmeninį telefoną, o ji jį sučiupo už megztuko kapišono, norėdama jį sulaikyti, o tuomet jis dešine ranka sugrėbė jai už dešinės rankos žasto srities ir ją spaudė savo ranka bei sugrėbęs šiek tiek patampė ir paleido. Po šio sugriebimo ji vėl pajuto fizinį skausmą. Paleidęs jos ranką, jis išbėgo iš buto su jos mobiliuoju telefonu. Ji bėgo paskui jį. Visą laiką, kol bėgo iš antro aukšto, ji jam buvo įsikibus į megztuko kapišoną, jis bėgo greit, ji nespėjo taip greit, todėl kelis kart ir pati krito nuo laiptų, todėl jį paleido ir grįžo atgal į butą, nes paskui juos bėgo jų vaikai. Tai kas atsitiko 2024-09-28 bute, matė jau jų abu vaikai, girdėjo jų konfliktą. Grįžusi į butą, iš dukros telefono ji paskambino bendruoju pagalbos Nr. 112. K. suprato, kad ji yra paskambinusi policijai, todėl iš įvykio vietos pasišalino. Atvykę pareigūnai užpildė smurto artimoje aplinkoje orderį, paaiškino, kad K. 15 dienų negali artintis ir bendrauti, ieškoti ryšių su ja ir vaikais. Atvykę pareigūnai su K. bendravo, jį rado netoli daugiabučio, kuriame gyvena su vaikais. 2024-08-30 ji per e.policija.lt parašė pareiškimą, nes pamatė, kad po dviejų dienų patirto fizinio smurto jai liko kraujosruvos, o taip pat jaučia skausmus, todėl nusprendė netylėti ir viską papasakoti. Turi ir garso įrašus, kai vyksta konfliktai, jeigu to reikės, tyrimo metu galės pateikti. Prideda nuotraukas su matomais išoriniais sužalojimais ir išpeštais plaukais. Taip pat nori paminėti, kad K. jų vaikams liepdavo viską fotografuoti, kur jie yra, su kuo, su kuo kur važiuoja ir viską atsiųsti jam. Kiek kalbėjo su vaikais, jie tą ir darydavo, nes sakydavo, jei neatsiųs jam nuotraukų, tai neleis jiems kažkur važiuoti.
Papildomai apklausta nukentėjusioji I. Ž. patvirtino anksčiau duotus parodymus, papildomai parodė, kad su K. jokio bendro turto neturi. K. nėra šeimos žmogus, yra labai konfliktiškas, agresyvus, neprognozuojamas. Tarp jų būdavo tiek žodinių, tiek smurtinių konfliktų, tačiau dėl jų ji nesikreipė į jokias institucijas pagalbos, kadangi bijojo, kad nebūtų blogiau. K. prieš vaikus nesmurtaudavo, tačiau tarp jų niekada nebuvo jokio tėviško, artimo ryšio, kadangi K. nuolat namuose šaukdavo ant jos, o vaikai viską girdėdavo. Nutraukus santykius su K., jie nuolat konfliktuodavo, K. ją nuolat įžeidinėdavo įvairiais necenzūriniais žodžiais tiek susitikęs, tiek rašydamas žinutes telefonu. Ji jam nedraudė matytis su vaikais, jie jokio vaikų lankymo grafiko neturi, todėl bendru sutarimu jis vaikus pasiimdavo kada norėdavo, tačiau atvykęs pasiimti vaikų nuolat užeidavo jų pasiimti į namus ir tuomet konfliktuodavo su ja vaikams girdint. Dėl 2024-09-27 ji savo parodymų laikosi, tačiau nori juos papildyti, kadangi įvykio metu buvo labai išsigandusi bei sutrikusi, todėl galėjo nenurodyti visų įvykio aplinkybių. 2024-09-27 apie 18 val. į namus atvyko K. pasiimti vaikų. Atvykus jam pasiimti vaikų, kambaryje tarp jos ir K. prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kad jis reikalavo pasiimti savo daiktus, kuriuos jie pirko bendrai. K. pradėjo ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji stovėjo kambaryje prie balkono durų, K. stovėjo veidu prieš ją ir, nieko jai nesakęs, savo dešine ranka sugriebė jai už plaukų ir pradėjo tempti pirmyn atgal jos plaukus, tai padarė maždaug 5 kartus. Šis plaukų tampymas buvo toks stiprus, kad ji nuo jo savo visu kairės pusės šonu atsitrenkė į balkono duris. K. viską matė, tačiau ir toliau laikė jos plaukus ir ją tampė, tai galėjo atlikti dar kokius 3 kartus. Visą laiką ji garsiai šaukė, kad ją paleistų, muistėsi į šalis norėdama pabėgti, mosikavo rankomis, bandė jo ranką atitraukti nuo savo plaukų, taip bandė apginti save. Kad jai skauda, ji K. nieko nesakė, tačiau jis turėjo suprasti iš tokių veiksmų, kurie rodė, kad nori išsilaisvinti ir pabėgti nuo K., ji pradėjo verkti. Jai labai skaudėjo pešamus plaukus, galvą bei kairį šoną, kuriuo atsitrenkė į balkono duris. Smurto metu K. šaukė, kad jos nepaleis. Kažkuriuo metu K. paleido jos plaukus. Ji nuėjo iki savo dukros K., kadangi įvykio metu ji buvo kambaryje, buvo šalia ir garsiai šaukė, verkė, prašė, kad K. ją paleistų, todėl nuėjo jos raminti, o K. labai ramiai vaikščiojo per kambarius. K.i ji liepė išeiti iš buto, tačiau šis atsisakė. Ji nuramino savo dukrą, kuri buvo labai išsigandusi ir maždaug po 10 min. į kambarį atėjo K., tarp jų vėl prasidėjo žodinis konfliktas, K. stovėjo veidu prieš ją, prie kambario durų. Jis pradėjo ant jos šaukti, vartoti necenzūrinius žodžius, ji jam pasakė, kad jeigu jis taip ir toliau darys, tuomet ji jam iškvies policijos pareigūnus, dėl ko jis labai supyko, tapo agresyvus ir jai dešine ranka sugriebė už plaukų, lyg į tą pačią vietą, kurią sugriebė vykstant pirmam konfliktui. Sugriebęs už plaukų, pradėjo tampyti jos plaukus, tempė kokius 8 kartus, kažkuriuo metu ji dešinės pusės petimi stipriai atsitrenkė į duris, tuomet jis paleido plaukus ir, kaip supranta, norėjo sugriebti dar kartą už jos plaukų, tačiau jam nepavyko, o ranka jai pataikė į veidą, t. y. į nosį. Po šio veiksmo jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas, ji pajautė stiprų skausmą nosyje bei galvoje. K. pamatė, kad jos nosis kraujuoja ir pasakęs, kad dėl kraujuojančios nosies jis nėra kaltas, pasišalino iš buto su dukra. Viso smurto metu ji muistėsi į šalis, bandė išsilaisvinti, bandė patraukti K. ranką nuo savo plaukų, garsiai šaukė, verkė, kad ją paleistų. Girdėjo, kad šone stovėjo dukra K., kuri verkė ir labai garsiai šaukė. K. tikrai matė, kad jai kraujuoja nosis, taip pat matė, kad jai iš galvos yra išpešti plaukai, jis tikrai turėjo suprasti, kad sukėlė jai skausmą bei padarė sužalojimus. Išvykus K., į policiją ji nesikreipė, nors jai ir labai skaudėjo, kadangi bijojo, kad jis jai nepakenktų dar labiau. Daugiau tarp jos ir K. jokio kontakto nebuvo, tačiau dukra jai parašė sms žinutes dėl jos būklės. Apsižiūrėjus savo kūną pamatė, kad dėl K. smurtinių veiksmų prieš ją, kai ji atsitrenkė į balkono duris, jai atsirado mėlynė ant kairės kojos (šlaunies), dvi mėlynės ant dešinio peties, ant dešinio skruosto atsirado mėlynė ir buvo išpešta sauja plaukų. Dėl visų sužalojimų jautė skausmą. 2024-09-28 apie 14.30 val. K. į namus parvežė vaikus. Ji norėjo įsileisti tik vaikus, tačiau atsidarius duris, be jos leidimo pro atidarytas duris įėjo ir K. Ji jam pasakė, kad jis yra nepageidaujamas, tačiau K. jos nesiklausė ir iš buto savo noru neišėjo. Nors ir suprato, kad K. namuose yra nepageidaujamas ir neišeis iš buto tada kai ji norės, tačiau į pareigūnus nesikreipė, kadangi ir vėl bijojo. Apie konfliktą, kuris įvyko 2024-09-27, su K. nieko nekalbėjo, ji jam apie juntamą skausmą nieko nesakė, o sužalojimų jis matyti negalėjo. Būnant koridoriuje, stovint vienam prieš kitą, tarp jos ir K. prasidėjo žodinis konfliktas, kadangi jis pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji bandė su juo nekonfliktuoti, prašė, kad jis pasišalintų iš buto ir duotų jai ramybę. Vykstant konfliktui, K. tapo agresyvus, pradėjo vaikščioti pirmyn atgal po koridorių ir, eidamas link jos, iš jos galinės kelnių kišenės ištraukė jai priklausantį telefoną, todėl ji, norėdama apsaugoti savo telefoną ir sulaikyti K. sučiupo už jo megztinio gobtuvo. K. savo dešine ranka sugriebė už jos dešinės rankos žasto ir suspaudęs patempė link savęs. Ji jautė stiprų skausmą rankoje, tuomet kai ją sugriebė ir spaudė, kadangi spaudimas buvo labai stiprus. Sugriebimo metu ji šaukė, kad K. atiduotų jos telefoną, verkė, taip pat savo kita ranka bandė pasiimti telefoną ir bandė išsilaisvinti nuo K. K. turėjo suprasti, kad jo toks veiksmas jai kelia stiprų skausmą, kadangi ji buvo labai emocionali, verkė. K. paleido jos ranką ir su jos telefonu nubėgo į lauką, o ji, laikydama jam už gobtuvo, bėgo paskui jį, kadangi jai reikėjo atsiimti savo telefoną. Bėgant laiptinėje pamatė, kad paskui ją bėga vaikai, todėl K. paleido. Tuomet ji su vaikais nubėgo namo ir iškvietė policijos pareigūnus. Visą įvykį matė abu vaikai, abu vaikai verkė ir garsiai šaukė. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, ji išėjo į kiemą, ten buvo K., kuris, pamatęs atvykstančius policijos pareigūnus, atidavė jos telefoną. Po smurtinių veiksmų prieš ją ji jautė stiprų skausmą, jai atsirado mėlynė ant dešinės rankos žasto, ištino kairės rankos pirštas, kaip jis buvo sužalotas, ji neprisimena, tačiau tikriausiai tuo metu, kai ji bandė atsiimti savo telefoną grumtynių metu. Atvykę policijos pareigūnai K. surašė smurto artimoje aplinkoje orderį, ji jiems parodė visus sužalojimus ir papasakojo abiejų dienų įvykius. Daugiau jokio fizinio kontakto tarp jos ir K. nebuvo. Pareiškimo ji nerašė, kadangi K. išrašė smurto artimoje aplinkoje orderį, galvojo, kad jam prevenciškai padės ir jis daugiau prie jos nesiartins. 2024-08-30 ji parašė per e.policiją pareiškimą, kadangi suprato, kad K. smurto artimoje aplinkoje orderis nesustabdys nuo smurtinių veiksmų prieš ją, kad reikia jį nubausti įstatymų numatyta tvarka už neteisėtą elgesį prieš ją. Buvo nuvykusi pas med. ekspertus apžiūrai, papildomai į medikus nesikreipė, greitoji medicinos pagalba iškviesta nebuvo, kadangi jai jos nereikėjo, medikamentų nevartojo. Civilinio ieškinio ji nereikš, su K. susitaikyti nenori, nori, kad jis būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka, nori, kad jis daugiau nesikištų į jos gyvenimą, kuris nėra susijęs su juo, kad bendrautų tik vaikų išlaikymo klausimais. Prieš įvykius sužalota nebuvo, nejautė jokio skausmo, neturėjo mėlynių, jai nebuvo išpešti plaukai, jokių problemų dėl slenkančių plaukų neturi, visi sužalojimai bei juntamas skausmas atsirado dėl K. Ž. smurtinių veiksmų prieš ją. Pašalinių asmenų įvykio metu nebuvo, tik 2024-09-27 konfliktą matė dukra K., o 2024-09-28 konfliktą matė abu vaikai. Ji pati prieš K. nesmurtavo, grumtynių metu bandė gintis nuo jo veiksmų, jam smūgių nesudavinėjo, jo nesužalojo. Dėl minėtų įvykių ji labai išsigando, jaučia didelę įtampą bei stresą. Po įvykio vaikai su tėvu nenori bendrauti, jie taip pat labai išsigando. K. jos neatsiprašė.
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad I. Ž. policijos pareigūnui pateikė plaukų kuokštą.
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas I. Ž. pateiktas plaukų kuokštas. Plaukų kuokšte esantys plaukai yra tamsios spalvos. Apžiūrint plaukus, ant jų paviršiaus medžiagų, panašių į kraują ar kitokių medžiagų nepastebėta.
Per e.policija pateiktame pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą parodymų protokole užfiksuota, jog pareiškėja I. Ž. 2024-09-30 praneša, kad buvo tampoma už plaukų, daug plaukų išrauta, buvo stumdoma į durų staktą, yra mėlynės ant rankos, kojos, pirštas sutinęs. Fizinį smurtą prieš ją naudojo K. Ž. Pridedamos nuotraukos, kuriose užfiksuotos ant kūno esančios kraujosruvos, taip pat nuotrauka, kurioje užfiksuotas plaukų kuokštas.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2024-09-27 apie 18 val. į namus adresu (duomenys neskelbtini), svetainės patalpoje, atvykęs buvęs sutuoktinis K. Ž. žodinio konflikto metu sugriebė ją už plaukų savo dešine ranka ir pradėjo tampyti po svetainę. Tampydamas už plaukų, nusviedė ją į durų staktą ir į balkono duris, dėl ko ji trenkėsi į jas. 2024-09-28 apie 14 val. 30 min. vėl buvo atvykęs buvęs sutuoktinis ir kilusio žodinio konflikto metu koridoriaus patalpoje savo dešine ranka sugrėbė jai už dešinės rankos žasto srities ir ją spaudė, tampė. Dėl šių buvusio sutuoktinio veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, jai buvo išpešti plaukai ir liko kraujosruvos. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pridedamos nuotraukos, kuriose užfiksuotos ant kūno esančios kraujosruvos, taip pat nuotrauka, kurioje užfiksuotas plaukų kuokštas bei susirašinėjimo su dukra žinutės.
Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2024-09-2815.02 val. buvo gautas pranešėjos I. Ž. pranešimas, kad į pranešėjos namus atėjo buvęs vyras, muša ją ir gąsdina vaikus. Prie šio išrašo pridėtas skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas.
Apžiūros protokolu apžiūrėtas skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas, kuriame girdėti, kaip moteris, prisistačiusi I. Ž., praneša apie tai, jog (duomenys neskelbtini), yra nepageidaujamas žmogus, buvęs vyras, kuris gąsdina vaikus, kelia ranką prieš ją, ką tik atėmė telefoną.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus butą, grumtynių, nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta, butas tvarkingas. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtas policijos pareigūno vaizdo registratoriumi darytas vaizdo įrašas.
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas nešiojamo vaizdo registratoriaus įrašas, kuris pavadintas „PSS-20240725-184008UTC+0300(2)“. Panaudojant programą „VLC media Player“ paleidžiamas minėtas vaizdo įrašas, kuris yra mp4 formatu, vaizdo įrašo trukmė 30 min 00 sek. Vaizdo įrašas filmuotas natūraliu apšvietimu, įrašas su garsu. Vaizdo įraše matomas daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Atvykusius policijos pareigūnus pasitinka vyriškis (iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai K. Ž.), kurio paklausus, kas darosi, paaiškina, kad nieko, atvažiavo pabūti su vaikais, o ji pati nežino kas darosi. Prie policijos pareigūnų prieina moteris (iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai I. Ž.), kuri paaiškina, kad su vyru ji yra išsiskyrusi, gyvena su vaikais, o jis atvažiavęs kelia scenas, prie dukros tampė už plaukų, yra mėlynės. Moteris parodė ranką, sakydama, kad ant jos yra mėlynė, tampė už rankos, stvėrė telefoną. Už rankos buvo suimta prieš 15 minučių. Vėliau moteris paaiškino, kad K. Ž. atvažiuoja ir kelia triukšmą. Įvykio metu atvežė vaikus išsimaudyti, moteris paaiškino, kad gali palikti vaikus, bet pats į butą turi neiti, tačiau jis įsiveržė į butą sakydamas, kad kiek norės bus, ką norės darys, sukonfliktavo, tuomet jis paėmė telefoną ir pabėgo, tuomet grįžo ir suėmė už rankos. I. Ž. paaiškino, kad jokių pretenzijų neturi, nori tik, kad nesikištų į jos gyvenimą. Buvęs sutuoktinis pyksta, kad ji turi naują draugą, kad su kažkuo bendrauja. Policijos pareigūnė nuėjo pabendrauti su K. Ž., kuris paaiškino, kad įvyko konfliktas dėl to, kad jis paėmė telefoną, o I. Ž. čiupo. Tuomet K. Ž., I. Ž. bei policijos pareigūnė bendravo dėl nukentėjusiosios bei įtariamojo bendrų vaikų, susitikimo su jais bei užpildė klausimyną dėl smurto artimoje aplinkoje orderio. Moteris paaiškino, kad ar rašys pareiškimą, apsispręs po iškvietimo, priklauso ar kažkas pasikeis. Policijos pareigūnei pasiūlius kitą kartą policiją kviesti iškart po įvykio, moteris paaiškino, kad kviesti bijo, kadangi atėmė telefoną bei tampė už plaukų.
Specialisto išvadoje Nr. G 379/2024(06) konstatuota, kada I. Ž. poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, dešinio žasto srityje, kairės šlaunies srityje, kairės plaštakos III piršto srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Nėra medicininių duomenų, kurie nurodytų plaukų išpešimo faktą.
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis K. Ž. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis tyčia du kartus (2024-09-27 ir 2024-09-28) smurtavo prieš savo šeimos narį – buvusią sutuoktinę I. Ž.: sugriebęs už plaukų, ją tampė, dėl ko ji atsitrenkė į balkono duris bei kambario duris, taip smurtaudamas nukentėjusiajai I. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų dešinio skruosto srityje, dešinio žasto srityje, kairės šlaunies srityje, kairės plaštakos III piršto srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, sugriebęs ją už dešinio žasto, suspaudė ir patempė link savęs, taip smurtaudamas nukentėjusiajai I. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog dėl paminėtų nusikalstamų kaltinamojo K. Ž. veiksmų nukentėjusiajai – jo šeimos narei buvusiai sutuoktinei I. Ž. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi tarp kaltinamojo K. Ž. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios I. Ž. nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis K. Ž. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokuroro pareiškimas tenkinamas.
Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis K. Ž., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. K. Ž. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis K. Ž. padarė baigtas tyčines smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šias nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis K. Ž. neteistas. K. Ž. yra dirbantis, išsituokęs, psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo teismui nekyla. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo K. Ž. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis K. Ž. praeityje neteistas, todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, šio kaltinamojo asmenybę bei visas ją charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus visiškai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokuroro pasiūlytą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju įvertinus aplinkybę dėl kaltinamojo K. Ž. vykdomos darbinės veiklos, šiai veiklai būdingo bei būtino asmens mobilumo, sprendžiama, jog K. Ž. nėra tikslinga taikyti intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį K. Ž. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jam skiriami įpareigojimai – dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamojo K. Ž. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė K. Ž. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – plaukų kuokštą – sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024-09-27 įvykis) ir nubausti jį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024-09-28 įvykis) ir nubausti jį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant K. Ž. bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant K. Ž. bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – plaukų kuokštą – sunaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam K. Ž. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Išaiškinti kaltinamajam K. Ž. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.