Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjai R. M. ir O. Ž. (toliau – ir pareiškėjai, mokesčių mokėtojai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2018 m. balandžio 23 d. sprendimus Nr. S-0(7-37/2018) ir Nr. S-71(7-36/2018); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas, centrinis mokesčių administratorius) 2018 m. sausio 30 d. sprendimus Nr. 68-8 ir Nr. 68-9; 3) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI, trečiasis suinteresuotasis asmuo, vietos mokesčių administratorius) 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimus Nr. (6.5) FR0682-416 ir Nr. (6.5) FR0682-417; 4) įpareigoti Klaipėdos AVMI patikrinimo aktus Nr. (9.6) FR0680-378 ir Nr.(9.6) FR0680-379 patvirtinti iš dalies, nurodant, kad R. M. ir O. Ž. papildomos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) sumos turi būti apskaičiuotos tik nuo transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamų, R. M. gautų pagal 2010 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

2. Pareiškėjai nurodė, kad Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus II poskyrio vyriausiasis specialistas atliko jų GPM patikrinimą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. surašė patikrinimo aktus Nr. (9.6) FR0680-378 ir Nr. (9.6)FR0680-379 (toliau – ir Patikrinimo aktai), kuriuose nurodė, jog R. M. už 2010 m. papildomai apskaičiuotas 6 129,23 Eur GPM, O. Ž. – 6 128,94 Eur GPM. Nesutikdami su papildomai apskaičiuotomis GPM sumomis, pareiškėjai 2017 m. spalio 5 d. raštu Nr. 01-2017/VMI pateikė pastabas (toliau – ir Pastabos), prašė Patikrinimo aktų netvirtinti, tačiau Klaipėdos AVMI visiškai neatsižvelgė į pateiktas Pastabas ir 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimais dėl Patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5) FR0682-416 ir Nr.(6.5) FR0682-417 (toliau – ir Klaipėdos AVMI Sprendimai) patvirtino papildomai apskaičiuotą GPM, R. M. apskaičiavo 2 110,97 Eur GPM delspinigių, O. Ž. – 2 114,47 Eur GPM delspinigių, skyrė R. M. – 1 838,00 Eur, O. Ž. – 1 838,00 Eur GPM baudą.

3. Nesutikdami su vietos mokesčių administratoriaus Sprendimais, pareiškėjai 2017 m. lapkričio 22 d. VMI pateikė skundą, kuriame prašė netvirtinti vietos mokesčių administratoriaus Sprendimų. Atsakovas 2018 m. sausio 30 d. sprendimais Nr. 68-8 ir Nr. 68-9 (toliau – ir VMI Sprendimai) patvirtino Klaipėdos AVMI Sprendimus. Komisija 2018 m. balandžio 23 d. sprendimais Nr. S-70 (7-37/2018) ir Nr. S-71 (7-36/2018) (toliau – ir MGK Sprendimai) paliko galioti VMI Sprendimus. Pareiškėjai nurodė, kad su skundžiamais Sprendimais nesutinka, kadangi jie yra neteisėti ir nepagrįsti.

4. Pareiškėjai paaiškino, kad Patikrinimo aktų 7 dalyje „Dėl mokesčių bazės apskaičiavimo“ nurodoma, jog jų mokestinė bazė nustatyta vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. atsižvelgiant į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą ir surinktą informaciją bei parinkus MAĮ 70 straipsnio taikymo ir VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose „Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse“ (toliau – ir Taisyklės) 6.3.3 punkte nurodytą išlaidų metodą. Pareiškėjai teigė, kad sąvoka „mokestinė bazė“ nevartojama, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 1073 „Dėl mokesčio bazės netiesioginio nustatymo“ nuo 2004 m. gegužės 25 d. negalioja. Mokesčių administratorius Patikrinimo aktuose ir Klaipėdos AVMI Sprendimuose vartodamas teisės aktuose (MAĮ, GPMĮ ir Taisyklėse) neapibrėžtą ir neįtvirtintą sąvoką „mokesčio bazė“, kuria remiantis papildomai apskaičiuotos GPM sumos, nesiekė aiškumo, teisingumo ir šio mokesčio apskaičiavimo teisėtumo.

5. Pareiškėjai pažymėjo, kad mokesčių apskaičiavimas bei jų administravimas vykdomas ne pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ar Konstitucinio Teismo sprendimus, o vadovaujantis mokesčių teisės aktais. Nesutiko su mokesčių administratoriaus išvada, kad mokestinė bazė pareiškėjams nustatyta vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kadangi nei minėtame straipsnyje, nei Taisyklių 6.3.3 punkto nuostatose nėra jokių nuorodų dėl mokestinės bazės nustatymo. Be to, ir ginčijamuose Sprendimuose toks išaiškinimas nepateiktas. Nurodė, kad patikrinimo metu nebuvo atliekami jokie veiksmai, susiję su turto, įgyto dovanojimo būdu arba paveldėto turto įsigijimo, kainos nustatymu.