- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- eAS-527-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02123-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Valstybinei darbo inspekcijai, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. SD-125-11329 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją pašalinti pažeidimą, pateikti 2021 m. gegužės 10 d. skunde prašomą informaciją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl bylų priskirtinumo administraciniams teismams, nurodė, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą.
Teismas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nurodė, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas arba veiksmas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl skundą galima atsisakyti priimti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. gegužės 18 d. skundą dėl galbūt netinkamų Inspekcijos Vilniaus VI-osios darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) pirmininko veiksmų nagrinėjant pareiškėjo 2020 m. kovo 19 d. prašymą konstatavo, kad Inspekcijos Vilniaus VI-osios darbo ginčų komisijos pirmininkas R. K., nagrinėdamas 2021 m. kovo 19 d. pareiškėjo prašymą vykdė savo pareigas teisės aktais nustatytos Inspekcijos kompetencijos ribose, o 2021 m. gegužės 10 d. skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 34 straipsniu, nusprendė administracinę procedūrą užbaigti.
Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, pažymėjo, jog teismas tokio pobūdžio bylose laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo dėl galimai netinkamų veiksmų atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Taigi, raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus yra informacinio pobūdžio, todėl tokie raštai savaime nesukelia kokių nors teisinių pasekmių.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo atsisakė priimti, kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių. Atsisakęs priimti pagrindinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas atsisakė priimti nagrinėti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentavo, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Teismas nurodė, kad vien dėl to, kad Sprendime nurodoma akto apskundimo tvarka savaime nereiškia, jog jis sukelia teisines pasekmes pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, šabloniškai grindė skundžiamą nutartį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Remdamasis ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais bei abejodamas priimtos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, pareiškėjas nurodo, kad teismas nutartyje nenurodė jokių motyvų ir įstatymų, kuriais vadovavosi padarydamas atitinkamas išvadas. Nors teismas nutartyje ir remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau nepriėjo prie jokios konkrečios ir įtikinamos teisinės išvados.
Pareiškėjo tvirtinimu, atsisakius priimti jo skundą, teismas nutartyje nenurodė į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nepriskirtina administracinio teismo kompetencijai, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjo įsitikinimu, jo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tiesiogiai susijęs su konstitucine asmens teise į informaciją, todėl jis ne tik galėjo būti, bet ir yra skundo administraciniame teisme ginčo dalyku.
Pareiškėjo nuomone, teismas nebuvo aktyvus, nesudarė pareiškėjui galimybių įgyvendinti savo procesines teises, nesprendė klausimo dėl dokumentų išreikalavimo, neišaiškino pareiškėjui Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, todėl pareiškėjo nuomone, toks pirmosios instancijos teismo elgesys yra nesuderinamas su teismo pareiga nustatyti, aiškinti ir taikyti užsienio teisės turinį.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas apibendrindamas atskirojo skundo argumentus, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neatidžiai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą nutartį, užkertančią teisę išspręsti ginčą teisme, kilusį tarp pareiškėjo ir viešojo administravimo subjekto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas nesukuria pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, padavė teismui atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str.), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Taigi, teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymų numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Teisėjų kolegija, iš pareiškėjo skundžiamo Sprendimo turinio nustatė, jog atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. gegužės 18 d. skundą dėl galbūt netinkamų Inspekcijos Vilniaus VI-osios darbo ginčų komisijos pirmininko veiksmų nagrinėjant pareiškėjo 2020 m. kovo 19 d. prašymą konstatavo, kad Inspekcijos Vilniaus VI-osios darbo ginčų komisijos pirmininkas, nagrinėdamas minėtą pareiškėjo prašymą vykdė savo pareigas teisės aktais nustatytos Inspekcijos kompetencijos ribose, o 2021 m. gegužės 10 d. skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, todėl nusprendė administracinę procedūrą užbaigti. Taigi, nepasitvirtinus pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas Sprendimu buvo informuotas apie administracinės procedūros užbaigimą.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-70-415/2020). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyrius 2021 m. birželio 7 d. Išvadoje Nr. ADI-18 ,,Dėl 2021-05-10 T. G. skundo“ išsamiai ir detaliai atsakė į visus minėtame pareiškėjo skunde keltus klausimus, pateikdamas atitinkamą informaciją.
Teisėjų kolegija, įvertinusi keliamo ginčo pobūdį, skundžiamo Sprendimo turinį bei atskirojo skundo argumentus, vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi konstatuodamas, kad Sprendimas yra informacinio (aiškinamojo) pobūdžio ir nesukelia jokių teisinių padarinių pareiškėjui, atsisakė priimti nagrinėti jo skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų nepateikė. Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, nurodė, kad teismas turėjo priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau kaip teisingai skundžiamojoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsisakius priimti pagrindinį skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, atsisakytinas priimti nagrinėti ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pripažinus, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, motyvuotai ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą kaip nesukeliantį jam teisinių pasekmių. Įvertinusi skundžiamos nutarties turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jos tinkamu parengimu ir pagrindimu, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.