Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

ieškovės R. A. atstovui advokatui Č. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas advokatas Č. B. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškovė reiškia tik vieną reikalavimą, t.y. nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis netinkamai vykdė savo pareigas, nesirūpino ieškove. Ieškovė pati dirbo ir išlaikė juos abu. Ieškovė kelis kartus kreipėsi į policiją dėl atsakovo grasinimo ir vartoto smurto. Atsakovo elgesys yra neprognozuojamas, agresyvus, vartoja alkoholį. Atsakovas neprieštaravo ieškovės reikalavimui, nereiškė prieštaravimų, neišreiškė noro dalyvauti teismo posėdyje.

Atsakovas V. A. pateikė prašymą, kuriuo prašė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės nutraukti, kadangi šalys susitaikė (el. b. l. 43). Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Teismo pranešimas ir kiti procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (el. b. l. 55, 56). Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 6). Remiantis VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ pažymomis, ieškovės vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus ir kelių transporto priemones neįregistruotos (el. b. l. 14-15, 16). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykdomųjų bylų ieškovės vardu nėra vykdoma. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis patvirtina ieškoves nurodytas aplinkybes, jog ji 2019 m. birželio mėnesį, atsakovui išvykus į Vokietiją, persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10-12, 13). Ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 24 d. kreipėsi su pareiškimais dėl atsakovo grasinimų ją nužudyti, tačiau ikiteisminiai tyrimai dėl minėtų veikų pradėti nebuvo (el. b. l. 17, 18-21, 22-23). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, atsakovas nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neįgijo. Antstolių informacinėje sistemoje atsakovas yra skolininkas dvidešimt keturiose vykdomosiose bylose, visi kreditoriniai įsipareigojimai yra asmeniniai ir atsiradę iki santuokos sudarymo su ieškove.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei R. A. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, šalių santuoka buvo registruota tuo metu, kai atsakovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Iš įkalinimo įstaigos atsakovas grįžo 2018 m. gegužės 22 d. Nuo to laiko šeima gyveno pas atsakovo tetą Ukmergėje. Bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas tęsėsi iki 2019 m. birželio mėnesio. Vėliau atsakovas išvyko dirbti į Vokietiją, o 2019 m. liepos mėnesį grįžo atgal į Lietuvą. Nuo to laiko ieškovė su atsakovu negyvena. Ieškovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini) su kita moterimi. Šalys visiškai nebendrauja, neveda bendro ūkio ir nepalaiko jokių asmeninių santykių. Taigi, iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad šalys gyvena skyrium nuo 2019 m. birželio mėn., netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Ieškovė nurodė, jog išnaudojo visas galimybes išsaugoti šeimą. Dėl šios priežasties teismas konstatuoja, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo faktiškai iširo. Ieškovė nurodo, jog gyvenant kartu su atsakovu ji pastoviai patirdavo psichologinį smurtą, pažeminimus, girdėjo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Ieškovei yra žinoma, jog atsakovas yra jai neištikimas, po santuokos sudarymo bendravo ir gyveno su kitomis moterimis. Ieškovė 2019 m. birželio ir liepos mėnesiais kreipėsi į policiją dėl atsakovo grasinimų ją nužudyti. Gyvenant kartu, ieškovė vienintelė dirbo ir išlaikė šeimą, atsakovas prie šeimos išlaikymo neprisidėdavo, išvykęs dirbti į užsienį pinigų taip pat nesiuntė. Atsakovas pateikė teismui raštą, nurodydamas kad su ieškove susitaikė, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė šią aplinkybę paneigė, kito atsiliepimo byloje atsakovas nepateikė ir nurodomų ieškovės aplinkybių neginčijo, savo nuomonės nagrinėjamu klausimu neišreiškė. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Kadangi atsakovas santuokos metu nuolat bendravo, susitikinėjo ir gyveno su kitomis moterimis, ieškovei grasino ir prieš ją smurtavo, todėl, ieškovės nuomone, jis taip pat pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos pareigą, todėl yra kaltas dėl šeimos iširimo. Duomenų apie tai, jog ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi savo kaip sutuoktinės pareigas nėra. Priešingai – iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovė buvo lojali ir gerbė savo sutuoktinį, stengėsi išsaugoti šeimą, skatino atsakovą nevartoti alkoholio, pradėti dirbti. Byloje nenustatyta ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, tokių įrodymų atsakovas taip pat nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Byloje nenustatyta, kad išlaikymas šalims yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).

Bylos duomenimis, santuokoje dalintino turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalys neįgijo, duomenų apie šalių asmeninius ar bendrus kreditorinius įsipareigojimus nėra, todėl teismas dėl šių klausimų nutraukiant santuoką nepasisako.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, jog jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, be to, teismo posėdžio metu jai buvo išaiškintos ieškinio dalies atsisakymo, bylos nutraukimo šioje dalyje pasekmės.

Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo posėdyje pareiškė, kad savo ieškininio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-971-759/2020 atsisako. Taipogi, patvirtino, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Pagal byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šis pareiškimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas ieškovės pareiškimą tenkinti ir civilinę bylą Nr. e2-971-759/2020 dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Priėmus ieškinio atsisakymą, ieškovė praranda teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 4 dalis, 294 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis,).

Ieškovė pagal 2019 m. rugpjūčio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 24-25). Remiantis VGTPT 2020 m. balandžio 3 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. A. yra sudariusios 193,85 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos 193,85 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Šioje byloje teismas patyrė 9,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo V. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. A. palikti santuokoje turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui po santuokos nutraukimo palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovės R. A. pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti ir civilinę bylą Nr. e2-971-759/2020 dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nutraukti.

Išaiškinti ieškovei, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma buvimo vieta: (duomenys neskelbtini), 193,85 Eur (vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma buvimo vieta: (duomenys neskelbtini), 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir 9,23 Eur (devynių eurų 23 ct) pašto išlaidas, viso: 84,23 Eur (aštuoniasdešimt keturi eurai 23 ct) valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.