Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį solidariems atsakovams A. D., J. D. ir K. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama solidariai priteisti iš atsakovų 186,16 Eur nuomos mokestį (įskaitant 7,09 Eur delspinigių) už laikotarpį nuo 2018-06-01 iki 2018-09-18, patirtas 44,52 Eur išlaidas už avarinį durų atidarymą ir spynos keitimą bei procesines palūkanas.

Nurodo, kad reikalavimą priteisti nuomos mokestį grindžia nuomos sutartimi, o patirtų išlaidų atlyginimo reikalavimą grindžia aplinkybe, jog atsakovai buvo teismo sprendimu iškeldinti iš nuomojamų patalpų, tačiau atsakovai po jų iškeldinimo nesudarė galimybės patekti į patalpą ir dėl to teko samdyti specialistą avariniam durų atidarymui ir spynos keitimui, jog galėtų naudotis patalpa.

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka, K. D. pasirašytinai, o A. D. ir J. D. procesinius dokumentus paliekant jų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-21 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-23790-600/2017 teismas nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, su atsakovu A. D. buvo sudaryta šio buto nuomos sutartis, nuomos sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2016 m. vasario 3 d. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, ieškovė 2016 m. birželio 23 d. raštu dėl terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo informavo atsakovą A. D. apie galimybę pratęsti nuomos sutartį ir išaiškino jos nepratęsimo pasekmes. 2016 m. spalio 17 d. raštu dėl gyvenamųjų patalpų atlaisvinimo atsakovams buvo nustatytas terminas iki 2016 m. lapkričio 17 d. atlaisvinti ginčo butą. Teismas nenustatė, kad atsakovai kreiptųsi į ieškovę dėl nuomos sutarties pratęsimo, taip pat duomenų, kad atsakovai savo noru atlaisvino ginčo patalpas. Atsakovai yra šeimos nariai, todėl jų pareiga mokėti ieškovei už būsto nuomą bei su tuo susijusias paslaugas yra solidari (CK 6.6 straipsnis, CK 6.589 straipsnio 1 dalis). Teismas nusprendė iškeldinti atsakovus iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Remiantis 2018-09-18 antstolio G. B. iškeldinimo protokolu, atsakovų priverstinis iškeldinimas buvo baigtas 2018-09-18, 11 valandą. Patirtas išlaidas už avarinį durų atidarymą, ieškovė grindžia 2018-09-18 PVM sąskaita faktūra Nr. VIT 1013693, kuri išrašyta 44,52 Eur sumai, kurios operacijos turinys yra avarinis atrakinimas ir europietiško tipo cilindras. Ieškovė nuomos mokestį apskaičiavo remiantis 2015-07-29 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130. Ieškovės prašoma priteisti suma už nuomą, įskaitant 7,09 Eur delspinigius, sudaro 186,16 Eur. Ieškovė delspinigius apskaičiavo remiantis 2007-07-30 gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutarties Nr. 1.40-T07/0074, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo A. D., 35 punktu.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

CK 6.449 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti nuomotojo patirtus nuostolius. Vadovaujantis CK 6.589 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos, kaip ir nuomininkas.

Pagal CPK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. D. nuomojosi būtą iš ieškovės ir bute gyveno drauge su šeimos narėmis atsakovėmis J. D. ir K. D., o pasibaigus nuomos sutarčiai daikto neperdavė ieškovei, dėl to turi solidariai mokėti nuomos mokestį už laikotarpį po nuomos sutarties pasibaigimo. Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus nuomos sutarčiai ir atsakovams neperdavus daikto ieškovei, ji negalėjo naudotis daiktu ir tai lėmė patirtas išlaidas už avarinį durų atidarymą ir spynos keitimą, dėl to šias išlaidas solidariai turi atlyginti atsakovai. Už vėlavimą įvykdyti piniginę prievolę, atsakovams taikytini sutartimi sutarti delspinigiai. Bylos medžiagoje nėra duomenų, jog atsakovai savo prievoles būtų įvykdę, reikalavimų neginčijo (CPK 178 straipsnis).

Remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimai jos naudai solidariai priteisti iš atsakovų 186,16 Eur nuomos mokestį (įskaitant 7,09 Eur delspinigių) už laikotarpį nuo 2018-06-01 iki 2018-09-18 bei patirtas 44,52 Eur išlaidas už avarinį durų atidarymą ir spynos keitimą tenkintini.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, metinė palūkanų norma yra penkių procentų dydžio. Iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė už pareikštą ieškinį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir jos reikalavimai tenkintini pilnai, todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistinas 15 Eur dydžio žyminis mokestis ir 10,08 Eur teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovų A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 186,16 Eur nuomos mokestį kartu su delspinigiais, 44,52 Eur išlaidas už avarinį durų atidarymą bei spynos keitimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 230,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-04-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k., 124568293, naudai.

Priteisti iš atsakovų A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 25,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 8,36 Eur. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (į. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2-3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą (jeigu byloje buvo paskirtas teismo posėdis), taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data bei žyminio mokesčio kvitas.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.