- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 2-1549-752/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-19585-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- G. Ignatavičiaus
- Atsakovas
- Š. Š.
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė
- Kategorijos
- 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės G. Ignatavičiaus įmonės atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei,
žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ignatavičiaus įmonės ieškinį atsakovui Š. Š., tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. Ignatavičiaus įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo Š. Š. 6167,20 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2009-01-08 atsakovas pagal darbo sutartį dirbdamas ieškovo įmonėje ir vairuodamas automobilį „Fort Tranzit FT 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET reikalavimus, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą, ko pasėkoje sužalojo automobiliu važiavusius keleivius: A. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, M. K., I. M., E. G., S. S. – nežymius sveikatos sutrikdymus.
Ieškovė – didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir atsakovo darbdavė – geranoriškai atlygino jos darbuotojo, vykdžiusio darbines funkcijas, padarytą žalą – Ž. K. sumokėjo 2000 Lt, o E. G. 800 Lt, taip pat teismo nuosprendžiu priteistą 1767,20 Lt žalą A. S..
Nurodė, kad žala padaryta dėl atsakovo kaltės, todėl ją atlyginusi ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į padariusį žalą atsakovą. Kadangi žala buvo padaryta nusikalstama veika, atsakovas teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d., iš jo turi būti priteista visa ieškovės atlyginta žala nukentėjusiosioms, o taip pat jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1600 Lt, baudžiamojoje byloje Nr. 1-2355-738/2009.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškinį, prašo priteisti iš atsakovo 6167,20 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nukentėjusiosioms: Ž. K. sumokėjo 2000 Lt, E. G. – 800 Lt. Taip pat sumokėjo nukentėjusiajai A. S. baudžiamojoje byloje nuosprendžiu priteistą 1767 Lt žalą. Atsakovas šias sumas ginčija. Ieškovė žalą atlygino, todėl turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo. Ieškovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Draudikas atlygino žalą kaip numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas - 1000 eurų, maksimalią sumą dėl vieno autoįvykio. Ieškovė pretenzijų draudimo bendrovei neturi. Atsakovas buvo ieškovės darbuotojas, jis nuteistas teismo nuosprendžiu, todėl ieškovė turi teisę prisiteisti visą žalą. Ieškovė bandė su atsakovu tartis ir siūlė atlyginti 3700 Lt žalos bei bylą užbaigti, tačiau atsakovas savo nuomonės neišsakė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad baudžiamoji byla buvo suklastota, dėl autoįvykio jis yra nekaltas, o žalą nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė, nes keleiviai buvo apdrausti. Ieškovas savo iniciatyva, su juo nesusiderinęs, be jokio būtino pagrindo davė pinigus nukentėjusiosioms. Todėl šie ieškovo sumokėti pinigai neturėtų būti išieškoti iš jo. Taip pat neturėtų būti priteista ir ieškovo baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovas byloje samdė advokatus savo, o ne jo, interesams atstovauti.
Atsakovas Š. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad draudimo bendrovė turėjo atlyginti visą žalą, nes automobilis buvo apdraustas. Dvi nukentėjusiosios pretenzijų nereiškė. Mano, jog baudžiamoji byla buvo suklastota. Nurodė, kad ieškovė taikėsi su nukentėjusiomis, savo iniciatyva davė joms pinigus, nors ieškinys nebuvo pareikštas. Tik vėliau paskambino jam ir prašė 3000 Lt. Taip pat mano, jog realiai įmonė galėjo ir nesumokėti nukentėjusiosioms, kadangi nėra kasos orderių. Nurodė, jog būtų nesutikęs dirbti pas ieškovą, jeigu būtų žinojęs, kad keleiviai nėra pilnai apdrausti. Jam sakė, kad viskas apdrausta. Prašoma priteisti suma jam yra didelė. Šiuo metu nedirba, gauna 600 Lt. pensijos. Išėjęs iš ieškovės įmonės, iki 2011-05-01 dirbo valytoju, gaudavo 250 Lt dydžio darbo užmokestį. Gyvena vienas, turi nuosavą būstą, tačiau yra skolingas sūnui už skyrybų metu iš sutuoktinės išpirktą buto dalį, taip pat iš jo pajamų yra išskaičiuojamas išlaikymas.
Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. paaiškino, kad ieškovas buvo apdraudęs ieškovės mikroautobusą. Atsakovas vairuodamas mikroautobusą sukėlė eismo įvykį, buvo sužaloti keleiviai. A. S. buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, dėl ko ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kitų transporto priemonių autoįvykyje nebuvo, todėl AB „Lietuvos draudimas“ nelaukdamas proceso pabaigos priėmė sprendimą išmokėti išmokas. E. G. buvo sumokėta 200 Lt, teisme ji reiškė 1000 Lt reikalavimą. M. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo liekamieji reiškiniai, randai ant veido, jai buvo nuskeltas dantis, praskelta lūpa. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo taisyklės numato, kad mokama 20 Lt už vieną nedarbingumo dieną. Mergaitė buvo moksleivė, skaičiavo kiek ji negalėjo lankyti fizinio lavinimo pamokų – 51 dieną, todėl išmokėjo 1020 Lt neturtinės žalos. Gydymo išlaidos, kurias patyrė Ž. K. – 220,96 Lt. A. S. buvo skilęs krūtinės ląstos kaulas, tai prilyginama kaulo lūžiui, priskiriama prie nesunkių sveikatos sutrikdymų, todėl nuspręsta mokėti 250 eurų ekvivalentą (863,20 Lt) ir 257,37 Lt gydymo išlaidų, iš viso 1120,57 Lt. Baudžiamajame procese buvo galimybė susitaikyti, tačiau atsakovo pozicija buvo griežta. Vadovaujantis 2007-06-13 – 2009-12-12 redakcija LR transporto priemonių ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 11 str.1 d. numatyta, kad draudiko atsakomybė dėl žalos asmeniui sudaro 500 000 eurų, tame tarpe 1000 eurų dėl neturtinės žalos - neatsižvelgiant kiek yra nukentėjusių asmenų. AB „Lietuvos draudimas“ S. S. sumokėjo 267 Lt, todėl likęs rezervas neturtinei žalai 1369,90 Lt. S. S. reikalavimų nepareiškė, todėl teismas šią sumą priteisė A. S.. Draudikas dėl neturtinės žalos išmokėjo maksimalią sumą – 1000 eurų. Savo prievolę įvykdė. Likusi žala buvo priteista iš ieškovės, nes darbdavys atsako už darbuotojų padarytą žalą. Kiek neatlygina draudikas turi atlyginti darbdavys. Žalos atlyginimo klausimą sprendė teismas, sprendimas turi prejudicinę galią.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2006-05-17 tarp atsakovo Š. Š. ir ieškovo G. Ignatavičiaus įmonės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 192, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti vairuotoju, nepilnai darbo dienai (b.l. 8). Tą pačią dieną su atsakovu buvo sudaryta visiškos individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartis Nr. 192, pagal kurią atsakovas sutiko prisiimti visišką materialinę atsakomybę už patikėtų vertybių saugumą (b.l. 9).
Įsiteisėjusiu 2009-12-16 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2355-738-2009 nustatyta, kad Š. Š. 2009 01 08, apie 16.08 val. Kaune, V.Krėvės pr., vairuodamas automobilį „F. T. FT 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Kovo 11-osios g. link Birželio 23-iosios g., pažeidė KET 9, 133 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, krovinį, meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į kelio ženklo stulpą, ko pasėkoje sužalojo automobiliu „F. T. FT 300“, važiavusius keleivius: A. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, M. K., E. G., S. S. - nežymius sveikatos sutrikdymus. Atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., ir paskirta jam bausmė – atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Taip pat iš individualios Gedimino Ignatavičiaus įmonės nukentėjusiajai A. S. priteista 1767,20 Lt neturtinės žalos atlyginimui (b.l. 25-26).
LR CPK 182 str. 2 p. numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių (prejudicinių faktų), nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Todėl 2009-12-16 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2355-738-2009 nustatytas asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes teismas laiko nustatytomis ir iš naujo jų netiria.
Darbo santykiuose materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam šio santykio subjektui, neatlikdamas savo pareigų arba jas netinkamai atlikdamas. Materialinei atsakomybei atsirasti reikalinga tokių sąlygų visuma: padaroma žala, žala padaroma neteisėta veika, neteisėta veika yra priežastis, o žala yra neteisėtos veikos pasekmė, yra pažeidėjo kaltė, pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
Darbo kodekse yra įtvirtinti darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai (DK 253 straipsnis), kurie formuluojami kiekvienu atveju konkrečiai apibrėžiant materialinės žalos padarymo aplinkybes. Jie siejami su turto netekimu, sužalojimu, sugadinimu, sunaikinimu, pereikvojimu, su turėtomis išlaidomis ar kitokiu žalos padarymo būdu – dėl netinkamo darbo pareigų atlikimo ar netinkamo atlikimo.
Pagal LR Darbo kodekso (toliau DK) 255 str. 1 d. 2 p. darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta darbuotojo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsakovas įsiteisėjusiu 2009-12-16 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2355-738-2009 pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. (b.l. 25-26).
Materialinė atsakomybė darbuotojui gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra visos materialinės atsakomybės sąlygos. Byloje surinktų įrodymų visuma ir konstatuotais prejudiciniais faktais nustatyta, kad atsakovas darbo metu vairuodamas automobilį pažeidė KET reikalavimus, ko pasekoje įvyko autoįvykis, kurio metu A. S. – nesunkų sveikatos sutrikdymą, o M. K., E. G., S. S. patyrė – nežymius sveikatos sutrikdymus.
Ieškovas ir tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ 2008-12-15 buvo sudaręs Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir AB „Lietuvos draudimas“ išdavęs sutarties liudijimą Nr. LT / AEB 4239833 (b.l. 52-54).
Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 11 str. 1 d. 1 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui.
Trečiojo asmens atstovo paaiškinimais, 2009-12-16 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2355-738-2009 nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ vykdydamas su ieškovu sudarytą draudimo sutartį A. S. išmokėjo 250 eurų arba ekvivalentą litais – 863,20 neturtinės žalos ir 257,37 Lt gydymo išlaidų, iš viso 1120,57 Lt. Neturtinės žalos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytą kūno sužalojimą - skilusi krūtinės ląstos kaulą. Ž. K. atlygintos gydymo išlaidos 220,96 Lt bei 1020,00 Lt jos dukrai M. K. padarytos neturtinė žalos, kuri apskaičiuota už laikotarpį, kurį ji negalėjo lankyti fizinio lavinimo pamokų, t.y. 51 dieną, mokant 20 Lt už vieną nedarbingumo dieną kaip numato Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo taisyklės. E. G. 200 Lt neturtinės žalos.
Nukentėjusiajai A. S. padarytos neturtinės žalos dydis 4000 Lt nustatytas 2009-12-16 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo civilinio ieškinio dalis 1369,60 Lt neviršijanti draudimo sumos neturtinei žalai atlyginti visoms nukentėjusiosioms priteista iš AB „Lietuvos draudimas“, o likusi dalis 1767,20 Lt iš G. Ignatavičiaus įmonės (b.l. 25-26).
CK 6.254 str. 2 d., numato, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Ieškovė G. Ignatavičiaus įmonė vykdydama 2009-12-16 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį atlygino A. S. 1767,20 Lt neturtinės žalos (b.l. 11).
N. Ž. K. 2009 m. gruodžio 2 d. pareiškimu pripažino, kad ieškovas G. Ignatavičiaus įmonė atlygino jai ir jos dukrai M. K. padarytą 2000 Lt žalą (b.l. 27). Nukentėjusioji E. G. 2009 m. gruodžio 2 d. pareiškimu taip pat pripažino, kad ieškovas atlygino jai padarytą 800 Lt žalą (b.l. 28).
Nors pareiškimuose nukentėjusiosios nenurodė, kokia žalą turtinę ar neturtinę ieškovė savo iniciatyva joms atlygino, tačiau įvertinus nustatytas aplinkybes spręstina, jog ieškovė atlygino nukentėjusiosioms neturtinę žalą, kadangi nukentėjusiosioms padarytai turtinei žalai atlyginti visiškai užteko draudimo sumos (500 000 eurų). Esant įstatymo nustatytam draudikui apribotam 1000 eurų (ekvivalentas litai 3452,80) neturtinės žalos dydžiui, draudiko paskirstyta atlyginta Ž. K. bei jos dukrai M. K. padaryta neturtinė žala sudaro 1020 Lt, o E. G. - 200 Lt. Nukentėjusiosioms Ž. K. bei jos dukrai M. K. bendra ieškovės ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atlyginta neturtinė žala sudaro 3020 Lt, o E. G. – 1000 Lt.
Spręstina, kad nukentėjusiosioms atlyginta neturtinė žala nėra per didelė, kadangi atitinka teismų praktiką.
Atsakovo paaiškinimai, jog ieškovė neatlygino nukentėjusiosioms Ž. K. ir jos dukrai M. K. bei E. G. žalos, nes ieškovė iš įmonės kasos atlygindamas žalą fiziniams asmenims, kurie nėra ūkio subjektai, turėjo išrašyti kasos išlaidų orderius, tačiau jų neišrašė, o atžymėjo buhalterinėje apskaitoje užpildytose avansinėse apyskaitose, atmestini, kadangi ieškovo netinkamas buhalterinės apskaitos dokumentų įforminimas, nepaneigia pačių nukentėjusiųjų pareiškimų, kuriais jos yra pripažinusios, jog žala joms atlyginta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų baudžiamojoje byloje.
Ieškovė taip pat patyrė 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1-2355-738-2009, kurioje buvo civiliniu atsakovu dėl jo darbuotojo Š. Š. padaryto eismo įvykio, dėl kurio 2009-12-16 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2355-738-2009 atsakovas pripažintas kaltu (b.b. 1 t. b.l. 137-138, 2 t. 53, 63-65, 75, 82).
Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnis).
DK 253 str. 3 p. numato, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės (DK 253 str. 3 p.).
Ieškovei iš viso padaryta žala sudaro 6167,20 Lt, t.y. ieškovės A. S. atlyginta neturtinė žala – 1767,20 Lt, Ž. K. bei jos dukrai M. K. atlyginta neturtinė žala – 2000 Lt, E. G. atlyginta neturtinė žala – 800 Lt bei 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1-2355-738-2009.
Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 str. 1 d.).
Dėl atlygintinos žalos.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 6167,20 Lt žalos.
Tačiau DK 257 str. 5 d, numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Nagrinėjamu atveju žala nebuvo padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais. Todėl atlygintinos žalos dydis gali būti sumažintinas.
Žalos atlyginimo instituto paskirtis yra visiškas nuostolių atlyginimas, tačiau ši taisyklė turi būti taikoma protingai ir sąžiningai, vadovaujantis bendrosiomis prievolių vykdymo taisyklėmis. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolių atlyginimas gali būti sumažintas, jei dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Įstatymas numato teismo teisę atsižvelgti į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius.
Šioje byloje atsakovo prievolė atlyginti padarytą žalą kyla iš darbo teisinių santykių. Atsakovas nurodė, kad gauna pensiją, kurios dydis apie 600 Lt per mėnesį. Turi butą, tačiau yra skolingas sūnui už išpirktą buto dalį. Taip pat iš jo pajamų išskaičiuojamas išlaikymas. Iš to, spręstina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, tačiau objektyviau įvertinti turtinę padėtį nėra galimybės dėl paties atsakovo pasyvaus elgesio – rašytinių įrodymų neteikimo.
Be to, atsižvelgtina, į tai, kad atsakovo kaltė dėl žalos atsiradimo pasireiškė neatsargumo forma, taip pat į tai, jog spręsdama dėl nukentėjusiosioms Ž. K. bei jos dukrai M. K. ir E. G. atlygintinos neturtinės žalos dydžio ieškovė nebendradarbiavo su žalą padariusiu asmeniu, į kurį turi atgręžtinio reikalavimo teisę, atlygintinos žalos dydį nustatė savo nuožiūra.
Todėl vadovaujantis DK 257 str. 5 d., atsižvelgiant į žalos padarymo aplinkybes, atsakovo kaltės formą, jo turtinę padėtį, kitas aplinkybes atlygintinos žalos dydis sumažintinas 15 procentų ir iš atsakovo priteistina ieškovei 5242,12 Lt žalos atlyginimo.
Pagal CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2010-10-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 93 str.). Patenkinus 85 proc. visų ieškovo reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina dalis sumokėto žyminio mokesčio – 158,10 Lt (b.l. 6) ir dalis advokato teisinės pagalbos išlaidų – 1232,50 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų iš kurių išskaičiuotas PVM, kadangi ieškovė yra PVM mokėtoja ir PVM mokestį gali susigrąžinti įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 13-14, 42-43, 70-71, 102-103) (CPK 88 str. 1 d. 6 d., 93 str., 98 str.).
Iš abiejų šalių priteistinos 29,12 Lt dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei proporcingai ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1, 4 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Š. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei G. Ignatavičiaus įmonei, į.k. 234414120, buveinės adresas V. Putvinskio g. 33-1, Kaunas, a.s. Nr. LT32 7044 0600 0341 6056, AB SEB bankas, 5242,12 Lt (penkis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt du litus 12 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5242,12 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1390,60 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt litų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. Ignatavičiaus įmonės, į.k. 234414120, buveinės adresas V. Putvinskio g. 33-1, Kaunas, a.s. Nr. LT32 7044 0600 0341 6056, AB SEB bankas, valstybei 4,37 Lt (keturis litus ir 37 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Š. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 24,75 Lt (dvidešimt keturis litus ir 75 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Procesinių dokumentų išlaidos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.