- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-674-71/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-674-71/2012
Teisėja A. Alčiauskienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00217-2012-1
NUTARTIS
2012 m. lapkričio 19 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės, teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teisėjų kolegijos posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ir atsakovo R. R. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui R. R., trečiajam asmeniui A. S. dėl atidalinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, bei valdymo teisės pažeidimo pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. T. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą ir prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jai nuosavybės teise priteisti šio namo 43/10 dalis ir patalpas pusrūsyje P1¹, kurios atidalintas plotas 5,97 kv.m., P-4, kurios plotas 14,62 kv.m., P-5, kurios plotas 7,62 kv.m. Viso pusrūsio patalpų, kurių plotas 28,21 kv.m. Gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas 1-1, kurios plotas 1,62 kv.m., 1-2, kurios plotas 4,09 kv.m., 1-3, kurios plotas 16,23 kv.m., 1-4, kurios plotas 9,79 kv.m., 1-6, kurios plotas 11,00 kv.m/, 1-7, kurios plotas 24,55 kv.m. Viso gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpų, kurių plotas 67,28 kv.m. Atsakovui R. R. po atidalinimo nuosavybės teise priteisti 57/100 dalis to paties gyvenamojo namo ir patalpas pusrūsyje: P-1, kurios atidalintas plotas 4,26 kv.m., P-2, kurios plotas 1,41 kv.m., P-3, kurios plotas 7,94 kv.m., P-6, kurios plotas 8,36 kv.m., P-7, kurios plotas 1,91 kv.m., garažas, kurio plotas 23,80 kv.m.. Viso pusrūsio patalpų, kurių plotas 47,52 kv.m.. Gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpą 1-5, kurios plotas 9,19 kv. m., ir antro aukšto patalpas 1-8, kurios plotas 6,76 kv.m., 1-9, kurios plotas 9,77 kv.m., 1-10, kurios plotas 15,80 kv.m., 1-11, kurios plotas 3,58 kv.m., 1-12, kurios plotas 9,01 kv.m., 1-13, kurios plotas 24,83 kv.m. Viso patalpų pirmame ir antrame aukšte, kurių plotas 78,94 kv.m. Priteisti iš atsakovo už jam tenkančią didesnę nuosavybės dalį 20983,90 Lt kompensaciją. Palikti bendram šalių naudojimui kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valdymo teisės pažeidimus ir 15 centimetrų sumažinti laiptinės turėklų porankį, atsiremiantį į gyvenamojo namo patalpos 1-4 langą, aukštį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1-4, 75 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad 2011-02-25 iš A. S. nusipirko žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais dalį. Sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovė įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nuosavybės teise valdo ½ dalį to paties gyvenamojo namo. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, paaiškėjo, kad tarp A. S. ir R. R. naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nebuvo nustatyta. Realiai ieškovė naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, kurių plotas 95,49 kv.m., kas atitinka 43/100 dalis, o atsakovas naudojasi 126,46 kv.m., kas sudaro 57/100 dalis gyvenamojo namo. Kadangi po atidalinimo, jos nuosavybės dalis sumažėja, atsakovas ieškovei turi sumokėti piniginę kompensaciją 20983,90 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovo laiptų turėklas remiasi į ieškovė langą, dėl ko ieškovė negali atidaryti lango, todėl atsakovas įpareigotinas pašalinti šį pažeidimą.
Atsakovas R. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (23-26 b. l.). Atsakovas iš esmės neprieštarauja dėl siūlomo atidalinimo būdo, nes tai realiai šalių valdomos gyvenamojo namo dalys, tačiau reikalavimas iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principui ir rodo ieškovės siekį pasipelnyti. Ieškovė gali reikalauti kompensacijos iš turtą pardavusios A. S., o ne iš atsakovo, nes atidalinus gyvenamojo namo dalis, atsakovas neįgyja daugiau patalpų iš ieškovės. Reikalavimą sumažinti laiptinės turėklų aukštį taip pat laiko nepagrįstu, nes turėklai įrengti remiantis Statybos reglamentu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. S. paaiškino, kad ieškovei, ji aprodė gyvenamojo namo dalį, kurią parduoda. Verandos ji nerodė ir negalėjo parodyti, nes įėjimo į verandą iš jos patalpų nebuvo. Ieškovė pirko konkrečias patalpas, kurias ji parodė, už sulygtą kainą. Kad su atsakovu jai reikėjo nusistatyti naudojimosi tvarką ar atsidalinti, ji nežinojo, nes nesutarimų nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atidalino bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir
ieškovei I. T., nuosavybės teise priteisė šio namo 43/10 dalis: patalpas pusrūsyje P1¹, kurios atidalintas plotas 5,97 kv.m., P-4, kurios plotas 14,62 kv.m., P-5, kurios plotas 7,62 kv.m. Viso pusrūsio patalpų, kurių plotas 28,21 kv.m. Gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas 1-1, kurios plotas 1,62 kv.m., 1-2, kurios plotas 4,09 kv.m., 1-3, kurios plotas 16,23 kv.m., 1-4, kurios plotas 9,79 kv.m., 1-6, kurios plotas 11,00 kv.m, 1-7, kurios plotas 24,55 kv.m. Viso gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpų, kurių plotas 67,28 kv.m.
Atsakovui R. R., po atidalinimo nuosavybės teise priteisė 57/100 dalis to paties gyvenamojo namo: patalpas pusrūsyje: P-1, kurios atidalintas plotas 4,26 kv.m., P-2, kurios plotas 1,41 kv.m., P-3, kurios plotas 7,94 kv.m., P-6, kurios plotas 8,36 kv.m., P-7, kurios plotas 1,91 kv.m., garažą, kurio plotas 23,80 kv.m. Viso pusrūsio patalpų, kurių plotas 47,52 kv.m.. Gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpą 1-5, kurios plotas 9,19 kv. m., ir antro aukšto patalpas 1-8, kurios plotas 6,76 kv.m., 1-9, kurios plotas 9,77 kv.m., 1-10, kurios plotas 15,80 kv.m., 1-11, kurios plotas 3,58 kv.m., 1-12, kurios plotas 9,01 kv.m., 1-13, kurios plotas 24,83 kv.m. Viso patalpų pirmame ir antrame aukšte, kurių plotas 78,94 kv.m.
Paliko bendram šalių naudojimui kiemo statinius (šulinį, tvorą ir kiemo aikštelę Įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti valdymo teisės pažeidimus ir 15 centimetrų sumažinti laiptinės turėklų porankio, atsiremiančio į gyvenamojo namo patalpos 1-4 langą, aukštį. Priteisė iš atsakovo R. R., 342 litus ieškovės I. T. naudai, bei 52,80 Lt valstybės naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmetė (89-94 b. l.).
Teismas nustatė, kad ieškovė iš trečiojo asmens A. S. 2011-02-25 nusipirko ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kitą ½ gyvenamojo namo dalį valdo R. R. ir Z. R.. Iš naudojamų patalpų planų matyti, kad realiai ieškovė valdo 95,49 kv.m. ploto, o atsakovas 126,59 kv.m. ploto. Konstatuota, kad atsakovas valdo didesnę nei ½ dalį gyvenamojo namo dalį, t.y. 15,835 kv.m. daugiau. Paskaičiuota ieškovei priklausančio 1 kv.m. gyvenamojo namo I aukšto vertė 1325 Lt. Teismas nustatė, kad turėklas, esantis ant laiptų prie įėjimo į namą, ribojasi su ieškovei priklausančio kambario langu, turėklas yra aukštesnis negu palangės apdaila ir net yra iškilęs virš lango rėmo
Šalies argumentai
Teismas laikė, kad remiantis LR CK 4.80 str. 1 d. ieškovė turi teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė taikyti mišrų atidalinimo būdą: atidalinant natūrą, bei priteisiant kompensaciją, prašė atidalyti gyvenamojo namo, esančio Žuvėdrų g.8, Telšių m. patalpas natūra taip, kaip šias patalpas realiai valdo ieškovė ir atsakovas, motyvuodama tuo, kad atidalijus, nukrypstama nuo idealiosios ½ nuosavybės dalies ir atsakovui atitenka 15,835 kv.m. daugiau ploto, todėl jai turi būti priteistina kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę nuosavybės dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentavo, kad šioje konkrečioje situacijoje yra nustatyta, kad nors ieškovė pirko ½ dalį gyvenamojo namo, ir kaip pati nurodė, buvo įsitikinusi, kad perka visas pirmo aukšto patalpas, tačiau teismas laikė, kad šios ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovas paaiškino, kad gyvenamojo namo antru aukštu ir veranda jis naudojasi nuo 2002 metų, įėjimas iš pirmo aukšto į verandą nuo tada yra užmūrytas, todėl ieškovė, įsigydama gyvenamojo namo dalį, negalėjo suklysti ir manyti, kad veranda priklausys jai. Trečiasis asmuo A. S. paaiškino, kad parduodama ieškovei gyvenamojo namo dalį, plotų neskaičiavo, parodė faktiškai valdomas jos patalpas, kurias ieškovė sutiko nupirkti. Verandos nerodė ir negalėjo rodyti, nes veranda yra atskirta nuo jos gyvenamųjų patalpų ir ji veranda nesinaudojo, nes atsakovas kito patekimo į antrą aukštą neturi. Šias aplinkybės patvirtinta ir žemės sklypo su jame esančiais pastatais pirkimo pardavimo sutartis, bei perdavimo-priėmimo aktas. Iš pateiktų dokumentų teismas matė, kad trečiasis asmuo ieškovei pardavė tik realiai valdomas patalpas, nes sutarties 4punkte nurodė, jog jos statinių dalyje negyvena jokie asmenys, priešingu atveju ji turėjo nurodyti, kad verandoje (patalpa 1-5) gyvena atsakovas. Priėmimo – perdavimo akte ieškovė nurodė, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo statinių dalį, dėl jų pretenzijų nepareiškė. Teismas laikė, kad pirmo aukšto verandos patalpa (žymima 1-5) naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi nuo 2002 metų tarp buvusių bendraturčių atsakovo ir trečiojo asmens. Verandos paskirtis – patekti į antrame aukšte esančias atsakovo patalpas. Tai, kad tokia tvarka buvo nusistovėjusi, rodo tas faktas, kad pirmame aukšte ieškovės patalpose durys į verandą yra užmūrytos, ir šiuo įėjimu ieškovė nesinaudoja. Ieškovė įgydama ½ gyvenamojo namo dalį, sutiko su jau nustatyta naudojimosi tvarka, tuo labiau, kad buvo parduodamas ne gyvenamojo namo pirmas aukštas, kaip nurodė ieškovė, o tiesiog ½ dalis gyvenamojo namo, realiai nepaskaičiavus faktiškai naudojamo ploto. Ginčas tarp šalių kilo dėl nuosavybės teisės dalių neatitikimo faktiniam naudojamam plotui, tačiau šiuo konkrečiu atveju nekilnojamąjį turtą perleido trečiasis asmuo, o ne atsakovas, todėl perleido faktiškai naudojamą plotą. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė valdo mažesnę nuosavybės teisės dalį negu įgijo pirkimo pardavimo sutartimi, tačiau tiek atsakovas, tiek ieškovė faktiškai naudojamas patalpas įsigijo iš trečiojo asmens ir dėl to, kad ieškovės valdoma turto dalis neatitinka nuosavybės teisės dalies atsakovo kaltės nėra. Teismas pastebėjo, kad ieškovės valdomo turto dalis nėra žymiai mažesnė ir ieškovė neprašė jos atidalinti natūra, pati pripažindama, kad realiai atidalinti, jog abu bendraturčiai valdytų patalpas atitinkančias ½ nuosavybės dalį, nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad po atidalinimo, ieškovės realiai valdomų patalpų plotas nesumažėja, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principu nepriteisė ieškovei kompensacijos, ir tenkino ieškinio dalį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valdymo teisės pažeidimus ir 15 centimetrų sumažinti laiptinės turėklų porankio, atsiremiančio į gyvenamojo namo patalpos 1-4 langą, aukštį. Nors atsakovo teigimu turėklas įrengtas buvus A. S. sutikimui ir turėklų aukštis neprieštarauja statybos reglamentui, tačiau teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (LR CK 4.37str.), todėl turėklas neturi trukdyti kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teises. Teismas iš pateiktų įrodymų sprendė, kad laiptinės turėklas yra virš ieškovės patalpos 1-4 lango rėmo, todėl ieškovės teisė valdyti savo turtą savo nuožiūra, ateityje spręsti klausimą dėl lango pakeitimo ir lango atidarymo į lauką yra suvaržyta. Kadangi atsakovas nesiūlė kitokiu būdu pašalinti pažeidimą, pavyzdžiui atitraukti porankio galą, pakeisti nuolydį ar pan., teismas ieškinį šioje dalyje tenkino įpareigojant pašalinti valdymo teisės pažeidimą ieškovės nurodytu būdu. Proporcingai teismo patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė I. T. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kurioje reikalavimas dėl 20983,90 Lt kompensacijos priteisimo buvo atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovo R. R. 20983,90 Lt kompensaciją už jam po atidalijimo atitenkančią didesnę nuosavybės dalį. Priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose (97-101 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodo, kad teismas iš esmės nesuprato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto reikšmės ir jį sutapatino su naudojimosi tvarkos nustatymo institutu. Akivaizdu, kad cituojamų pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto turinys teismo suprastas ir išaiškintas neteisingai. Pardavėjos konstatavimas pirkimo-pardavimo sutarties 4 punkte, kad negyvena jokie kiti asmenys, kurie išsaugo teisę naudotis statinių dalimi, iš esmės reiškia nuomininkus ar kitus gyventojus, o perdavimo-priėmimo akto 3 punkte aiškiai nurodyta, kad aš apeliantė neturi pretenzijų dėl statinių ir žemės nusidėvėjimo laipsnio ir naudojimo paskirties. Aplinkybė, kad ankstesnė savininkė A. S., remdamasi geros tarpusavio kaimynystės santykiais ar kitais motyvais nereiškė pretenzijų atsakovui dėl namo dalies neteisėto užvaldymo, savaime nesukuria jokių teisinių padarinių nei buvusiam, nei esamam savininkui, t.y. ieškovei;
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas, skundžiamu sprendimu, iš esmės perdavė ieškovei priklausančias 57/100 nuosavybės dalis atsakovui, niekaip šio netekimo nekompensuodamas, todėl atsakovas ieškovės sąskaita nepagrįstai praturtėjo. Teismas, manydamas, kad ieškovės pasiūlytas atidalijimo būdas yra netinkamas ir galimas atidalijimas natūra, kad ir atliekant pertvarkymus, privalėjo atmesti ieškovės ieškinio dalį dėl atidalijimo ir kompensacijos priteisimo, taip sudarant galimybę, paruošus atidalijimo projektą, pareikšti ieškinį dėl pastatų atidalijimo natūra. Atsakovas priešieškinio šioje byloje nereiškė, todėl apeliantė laiko, kad teismas išėjo už ieškinio reikalavimų ribų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo dalį dėl atsakovo R. R. įpareigojimo pašalinti valdymo teisės pažeidimą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti, o sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti – priteisti iš ieškovės I. T. atsakovui R. R. 3400 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 52,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisti iš atsakovės visas atsakovo turėtas apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidas (97-101 b. l.).
1. Teismas nepagrįstai taikė ir neteisingai išaiškino materialines teisės normas. Teismo išvadą, kad ieškovės teisė valdyti turtą savo nuožiūra yra suvaržyta ir ateityje ieškovė negalės spręsti klausimą dėl lango pakeitimo bei lango atidarymo į lauką yra nepagrįsta. Teismo išvada, kad bet toks ieškovės teisių pažeidimas turi būti pašalintas, nes, pasak teismo, turėklas neturi trukdyti kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teises taip pat yra nepagrįsta;
2. Atsakovas R. R. ginčo gyvenamojo namo savininku tapo dar 2002 m., o 2005 m. jis įsirengė ginčo turėklus. Ieškovė ginčo gyvenamojo namo savininke tapo tik 2011 m, t.y. atsakovui, įsirengiant ginčo turėklus, ieškovė dar nebuvo namo bendraturtė, bei jos sutikimas šių turėklų įrengimui tuo metu net nebuvo reikalingas. Buvusi namo savininkė neprieštaravo ginčo laiptų aikštelės turėklų įrengimui. Tarp pardavėjos A. S. ir ieškovės I. T. sudarytame 2011-02-25 Žemės sklypo ir jame esančių pastatų, statinių ir kitų priklausinių dalies perdavimo – priėmimo akte ieškovė yra pareiškusi, kad ji pretenzijų dėl jai perduodamo turto naudojimo paskirties neturi. Apeliantas nurodo, kad sumažinti laiptų turėklai taptų nesaugūs, o ieškovei atidarant savo langą į atsakovo laiptų aikštelę, pastarajam būtų trukdoma patekti į savo patalpas ir atidaryti verandos duris. Teismas, tenkindamas tokį ieškovės reikalavimą privalo nustatyti ne tik faktinį, bet ir teisinį šio reikalavimo tenkinimo pagrindą, taip pat nustatyti, ar tenkinant šį reikalavimą nebus pažeisti kitos ginčo teisinio santykio šalies teisėti interesai;
Šalies argumentai
3. Paskutiniame posėdyje ieškovės pateiktas pareiškimas, kuris įvardintas kaip patikslintas ieškinys, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą laiptinės turėklų aukštį sumažinti vietoj 25 cm tik 15 cm, iš viso negalėjo būti svarstomas, kadangi toks pareiškimas visiškai neatitiko ieškiniui keliamų reikalavimų. Apeliantas laiko, kad teismas aiškiai pažeidė procesinės teisės normas ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. R. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jo ribose (117-122 b. l).
Dėl to, kad ieškovės valdoma turto dalis neatitinka jos nuosavybės teisės dalies, nėra jokios atsakovo kaltės. Priėmus sprendimą dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių ginčo gyvenamojo namo atidalijimo, šalys buvo atidalintos su tomis pačiomis dalimis, kurias jos yra įsigijusios, jomis naudojasi ir jas valdo, t.y. nė vienai iš šios bylos šalių pagal teismo sprendimą nėra priteista nė viena namo patalpa, kuria niekada nesinaudojo, ir nė viena iš bylos šalių pagal teismo sprendimą neprarado jokios patalpos, kurią naudojasi šiuo metu. Todėl tokiu atveju šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas buvo atidalintas ne kaip kitaip, kaip natūra, bei pagal įstatymą ir teismų praktiką, todėl šiuo atveju nebuvo jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo jos reikalaujamos piniginės kompensacijos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliantė I. T. bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantai turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniuose skunduose.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Ginčas tarp šalių kilo dėl nuosavybės teisės dalių neatitikimo faktiniam naudojamam plotui, todėl esant ginčui dėl dalies dydžio, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės negalimas.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas iš esmės nesuprato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto reikšmės ir jį sutapatino su naudojimosi tvarkos nustatymo institutu.
LR CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo arba bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis ir tarp konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.
Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais, atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia arba sumažėja bendraturčių skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).
Atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo (realiųjų dalių) institutų panašumas – kad tiek vienu, tiek ir kitu atveju asmeniui sudaroma galimybė naudotis konkrečia daikto dalimi. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo (LR CK 4.80, 4.81 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (LR CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Formuluojant bendrosios dalinės nuosavybės teisės sąvoką įstatyme specialiai pabrėžta, kad turimos omenyje dalys nuosavybės teisėje į bendrą turtą, bet ne pačiame bendrame turte. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje bendrosios nuosavybės teisės dalys dažnai vadinamos idealiosiomis dalimis. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška, pavyzdžiui, 1/2, 1/4, 3/8.
Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Todėl prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-02-25 Žemės sklypo ir jame esančių pastatų, statinių ir kitų priklausinių dalies pirkimo pardavimo sutartimi A. S. pardavė, o I. T. nusipirko žemės sklypo dalį 357/600, su jame esančia ½ dalimi gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 222,65 kv.m., pastatą - garažą su priestatu, pastatą - garažą, ½ dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini). Žemės ir pastatų 2002-06-13 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi A. S. ir V. S. pardavė, o R. R. nusipirko žemės sklypo dalį 243/600, su jame esančia ½ dalimi gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 222,65 kv.m., pastatą – garažą, ½ dalį kitų inžinerinių kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė, prašydama atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nurodė, kad realiai ieškovė naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, kurių plotas 95,49 kv.m., kas atitinka 43/100 dalis, o atsakovas naudojasi 126,46 kv.m., kas sudaro 57/100 gyvenamojo namo dalis, nors pagal pirkimo pardavimo sutartis tiek ieškovė, tiek atsakovas yra įsigiję po ½ dalį gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 222,65 kv.m., ir po ½ kitų statinių, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovės valdoma turto dalis neatitinka įgytos pirkimo – pardavimo sutartimi nuosavybės teisės dalies ir prašomas suformuoti atskiras daiktas neatitinka idealiosios bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl nėra teisinių prielaidų teisingai išspręsti ieškovės pareikštą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovės realiai valdomos ir pirkimo – pardavimo sutartimi įgytos nuosavybės teisės dalies ir dydžio neatitikimas turi būti sprendžiamas ginčijant pačią 2011-02-25 Žemės sklypo ir jame esančių pastatų, statinių ir kitų priklausinių dalies pirkimo pardavimo sutartį, kadangi esant ginčui dėl dalies dydžio atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės negalimas. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo, įvertinant ieškovės teisę ginčyti pirkimo-pardavimo sutartį.
Dėl valdymo teisės pažeidimo pašalinimo
Ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valdymo teisės pažeidimus ir 15 centimetrų sumažinti laiptinės turėklų porankio, atsiremiančio į gyvenamojo namo patalpos 1-4 langą, aukštį. Byloje ieškovė yra nurodžiusi, kad, perkant ½ dalį gyvenamojo namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), pardavėja A,S. parodė patalpas pirmame aukšte ir pasakė, kad priklauso visas pirmas aukštas, taip pat ir veranda. Trečiais asmuo A. S. yra nurodžiusi, kad 2002 metais ji su vyru pardavė antrą aukštą atsakovui R. R.. Kadangi į antrą aukštą buvo galima patekti tik per rūsį, kas nepriimtina, A. S. ir R. R. susitarė, kad atsakovas R. R. atliks rekonstrukciją, įsirengs įėjimą per verandą, kuri tuo metu buvo bendra. Jie užmūrijo įėjimą į verandą iš savo pusės ir veranda ėmė naudotis tik atsakovas. Kadangi A. S. veranda nebesinaudojo, atsakovas pakeitė laiptų kryptį, sutvarkė turėklus ir tvora atsidalijo nuo jos žemės sklypo. Ieškovė reikalavimą pašalinti, bet kuriuos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, grindė LR CK 4. 98 straipsniu. Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra aiški ieškovės nuosavybės teisės dalis, todėl nėra aiškus savininkas turintis teisę prašyti pašalinti valdymo teisės pažeidimą. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl valdymo teisės pažeidimo naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nesiaiškinus ir netyrus aukščiau minėtų aplinkybių, ginčo faktinės aplinkybės buvo nustatytos nevisapusiškai ir neišsamiai, todėl dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Esant išdėstytų argumentų visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti trūkumai yra esminiai ir pagal pateiktus įrodymus bei nustatinėtinų aplinkybių apimtį bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 dienos sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje
Kadangi apeliaciniai skundi tenkinti iš dalies, teismo sprendimas naikinamas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas apeliacinėje instancijoje paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.