Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2026-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-241-543/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-03-12
Bylos Nr.
1-241-543/2026
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Kaltinamasis
D. Š.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-241-543/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41918-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.1.10.1.1; 1.1.13; 1.2.25.5;

2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.10;

2.1.16.1.14; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.1;

2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 12 d.

VilniusVilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,sekretoriaujant M. A.,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei J. Ž.,

kaltinamajam D. Š. (D. Š.), jo gynėjai advokato padėjėjai J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š. (D. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, šią bausmę atlikęs;

2. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, šią bausmę atlikęs;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atlikęs;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 152¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, šią bausmę atlikęs;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, šią bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. Š. (D. Š.) 2025 m. lapkričio 29 d. apie 21 val. 13 min. Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. Š. visiškai pripažino savo kaltę bei paaiškino, jog įvykio dieną, kaimynai jam pasiūlė išgerti alkoholio ir jis sutiko. Tąkart alkoholį jie vartojo be išskirtinės progos. Gėrė alų ir šampaną. Jis pats tą vakarą nesiruošė niekur važiuoti, tačiau vakare tie patys kaimynai paprašė, kad jis nuvežtų juos iki parduotuvės. Jam sutikus, bevažiuojant Nemenčinės plentu, jis persigalvojo, todėl norėjo apsisukti šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje. Manevruojant, į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis „Lexus“. Jis pats vairavo nuomojamą automobilį „Toyota Prius“, kurį naudojo (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu minėti automobiliai, taip pat nežymiai nukentėjo ir kartu su juo važiavę kaimynai. (duomenys neskelbtini) jis dirbo ilgą laiką, tačiau šiuo metu nedirba, neseniai užsiregistravo (duomenys neskelbtini). Gyvena iš santaupų, šiek tiek padeda ir tėvai. Jis gyvena kartu su sugyventine ir jos nepilnamečiu vaiku. Jis pats taip pat turi savo vaiką, kuris gyvena kartu su motina. Jis prisideda prie savo vaiko išlaikymo. Transporto priemones vairuoja nuo 2005 metų, pripažįsta, kad praeityje buvo praradęs teisę vairuoti. Labai gailisi, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį, daugiau taip nepasikartos.

Be paties kaltinamojo D. Š. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais ir, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, teisme buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytoja G. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2025 m. lapkričio 29 d. apie 21 val. 10 min. ji važiavo Nemenčinės plentu savo automobiliu „Lexus“, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Jai važiuojant pagrindiniu keliu, kryptimi link Nemenčinės, reguliuojamoje sankryžoje jai degant žaliai šviesai, jau į ją įvažiavus, taip pat į šią sankryžą iš kairės pusės įvažiavo kitas automobilis „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Jai nespėjus sustabdyti, ji spaudė garsinį automobilio signalą, o minėtas automobilis, įvažiavęs iš lėto į sankryžą, joje ir sustojo, kadangi pati nespėjo sustabdyti bei jai nebuvo kur trauktis, nes tas automobilis stovėjo per dvi eismo juostas, dėl to įvyko susidūrimas, ji įvažiavo į to automobilio galinį bamperį. Įvykus susidūrimui, prie jos pribėgo vyras, kurio duomenų nežino, bet jo vardas R., kuris norėjo jai padėti. Tuomet ne už ilgo iš automobilio „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išlipo vyras, kuris buvo apie 1,70 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, labai trumpai kirptais plaukais, tamsios spalvos, turėjo nedidelę barzdą, apie 45 metų amžiaus. Tas vyras buvo apsirengęs šviesiai pilką chalatą bei avėjo gumines, tamsios spalvos šlepetes. Kai vyras išlipo iš automobilio, akivaizdžiai matėsi, jog jis yra neblaivus, nes jis svirduliavo, buvo agresyviai nusiteikęs, jo kalba buvo nerišli. Ji sakė, jog jai degė žalios spalvos šviesoforo signalas, tas vyras sutiko dėl kaltės, nurodė, kad prisiima visą kaltę. Būtent minėtas R., padėjęs jai išlipti iš savo automobilio, ir iškvietė policijos pareigūnus. Taip pat automobilyje „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo kitas vyras, kuriam buvo apie 30 metų, jis buvo apie 1,75 m ūgio, tamsiais plaukais, kirptas ne taip trumpai kaip automobilio vairuotojas, liekno kūno sudėjimo, buvo apsirengęs tamsios spalvos striukę su detalėmis, tiksliai nepamena kokiomis lyg tai dryžiais bei mūvėjo tamsios spalvos kelnes. Taip pat tame automobilyje buvo ir mergina ilgais juodais plaukais, apie 1,60 m ūgio, liekno kūno sudėjimo, mūvėjo juodos spalvos striukę, avėjo baltos spalvos batus bei pilkos spalvos džinsus, ji buvo apie 18 metų amžiaus. Visi tie trys asmenys jai yra nepažįstami, juos matė pirmą kartą. Mano, kad tos merginos negalėtų atpažinti, tačiau tuos du vyrus – automobilio vairuotoją bei vyrą, kuris sėdėjo automobilio gale, ji galėtų atpažinti. Automobilyje „Toyota Prius“ buvę asmenys kaip keleiviai – minėtas vyras su mergina, taip pat buvo akivaizdžiai neblaivūs, jie neadekvačiai elgėsi, matėsi nekoordinuoti judesiai. Iki kol atvyko policija automobilio „Toyota Prius“ vairuotoją prižiūrėjo vietoje buvę kitų automobilių vairuotojai, kurie sustojo padėti. Jos automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis, automobilio kapotas, iššovė visos automobilio oro pagalvės, skilo priekinis stiklas, buvo sumaitotas visas automobilio priekis. Padarytos žalos dydžio pasakyti dar negali, nes tik neseniai savo automobilį pridavė į autoservisą, kur bus tiksliai įvertinta automobiliui padaryta žala. Automobilį „Toyota Prius“ vairavo minėtas vyras, kuris buvo apsirengęs chalatą, tuo yra įsitikinusi, kadangi įvykus susidūrimui, iš vairuotojo pusės išlipo būtent tas vyras. Savo automobilyje ji neturi vaizdo registratoriaus (b. l. 46 – 48).

Liudytoja N. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktorė. Šių įmonių veiklos sritis – automobilių nuoma. Automobilis „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklauso jos vadovaujamai įmonei. Su D. Š. 2025 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 2025.11.25 dėl automobilio „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuomos. Šis automobilis sutarties sudarymo dieną buvo perduotas D. Š. Tai, kad D. Š. vairavo jos įmonei priklausantį automobilį būdamas neblaivus bei padarė eismo įvykį ji sužinojo iš paties D. Š., kuris 2025 m. lapkričio 29 d. jai paskambino ir apie tai pranešė. Prašė leisti jai pasiimti minėtą automobilį iš saugojimo aikštelės. Prie šios apklausos protokolo prideda transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 2025.11.25 kopiją, automobilio perdavimo-priėmimo akto kopiją bei automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (b. l. 50 – 52).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo A. D. ir vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2025 m. lapkričio 29 d. apie 21 val. 18 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas automobiliu „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), užkliudė automobilį „Lexus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko automobilio „Lexus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotoja G. Z., kuri paaiškino, kad savo automobiliu važiavo link Nemenčinės, ties (duomenys neskelbtini) (Nemenčinės pl.) sankryžoje jai degė žalios spalvos šviesoforo signalas ir jai važiuojant per sankryžą, jos automobilį kliudė automobilis „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). G. Z. pastebėjo, kad įvykus eismo įvykiui iš automobilio „Toyota Prius“ išlipo vairuotojas, kuris jai pasirodė neblaivus, todėl ji iškvietė policiją. Jiems (policijos pareigūnams) priėjus prie automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo, šis jiems prisistatė kaip D. Š. ir paaiškino, kad šiuo momentu jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir padarė eismo įvykį, kaltę pripažįsta, alkoholį vartojo prieš valandą. D. Š. paaiškino, kad su juo kartu automobilyje važiavo du keleiviai, kurie jiems prisistatė kaip E. K. ir R. K. Paklausus pas keleivius, ar jiems nereikia greitosios medicinos pagalbos, šie atsakė, kad reikalinga medicinos pagalba, nes merginai skauda kaklą, o vaikinui skauda kojas. Vairuotojui D. Š. nereikėjo medikų pagalbos. Keleiviui R. K. nustatytas 2,42 promilių neblaivumas. E. K. nustatytas 0,51 promilių neblaivumas. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas 0827 abu šiuos keleivius išvežė į Santariškių ligoninę. D. Š. pirmu tikrinimu nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 1,71 promilių neblaivumas. D. Š. nurodė, kad apie 21.00 val. kartu su kaimynu gėrė trauktinę (duomenys neskelbtini) ir po to iš karto su draugais išvažiavo link Nemenčinės. Automobilio „Lexus“ vairuotoja G. Z. važiavo viena, medikų pagalbos jai nereikėjo, ji buvo blaivi. Automobilis „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įformintas ROIK (duomenys neskelbtini) ir pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1 – 4, 9).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2025 m. gruodžio 5 d. nuo 10 val. 41 min. iki 11 val. 3 min. buvo peržiūrėtas (perklausytas) ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro (BPC) garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92439337178, skambu io prad ia_ 2025-11-29 21_13_40)“. Skambučio data – 2025 m. lapkričio 29 d. Skambučio pradžios laikas – 21:13:40 val. Skambučio trukmė – 4.05 min. Garso įraše girdima kaip vyras praneša, kad Nemenčinės plente, kelyje nuo Vilniaus link Nemenčinės, Miškonių kaime įvyko avarija, vairuotojas yra neblaivus. Sužalotų, prispaustų asmenų nėra, greitoji nereikalinga, vairuotojas visiškai girtas, jo keleiviai irgi girti. Neblaivus vairuotojas automobiliu „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį „Lexus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Pranešėjas yra šio eismo įvykio liudytojas (b. l. 10 – 11).

Iš Apžiūros protokolo matyti, jog 2025 m. gruodžio 8 d. nuo 11 val. 50 min. iki 13 val. 5 min. buvo peržiūrėti ir aprašyti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai.

Apžiūrimas kūno kameros vaizdo įrašas „export-vx0dm“. Šio vaizdo įrašo data – 2025 m. lapkričio 29 d. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 21:37:04 val. Vaizdo įrašo trukmė – 11.32 min. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnai atvažiuoja į eismo įvykio vietą. Ant asfaltuoto kelio matomas stovintis „Toyota“ markės automobilis, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Matoma, kad šis automobilis yra po eismo įvykio, ant kelio guli nuplėštas minėto automobilio galinis bamperis. Policijos pareigūnui artėjant prie automobilio, šalia yra mergina, kuri sako, kad važiavo šiame automobilyje. Policijos pareigūnui paklausus, kas vairavo šį automobilį, prie pareigūno prieina vyras, apsirengęs pilkos spalvos chalatu (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai – D. Š., kuris prisipažįsta vairavęs automobilį būdamas neblaivus, pripažįsta, kad tai jis kaltas dėl eismo įvykio, aiškina, kad norėjo pavežti draugus. Policijos pareigūnas prašo vyro pateikti asmens dokumentus. Vyras aiškina, kad vartojo alkoholį su kaimynu, išgėrė 0,5 l alaus, paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš pusvalandį. Toliau matomas kitas eismo įvykio metu apgadintas baltos spalvos „Lexus“ markės automobilis, stovintis kelyje su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Šalia jo stovi moteris ir dar kitas vyras. „Toyota“ automobilio vairuotojas paaiškino, kad turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, bet dabar negali jo surasti. 05:55 min. vaizdo įrašo laiku tikrinamas vairuotojo (D. Š.) blaivumas. Girdima kaip policijos pareigūnas paskelbia tikrinimo rezultatą – 1,95 promilių. Po to, vaizdo įraše matoma, kad mergina („Toyota“ automobilio keleivė) sako, kad jai skauda kaklo sritį (rodo į kaklo sritį). Policijos pareigūnai taip pat nurodo, kad blaivumą reikia pasitikrinti ir keleiviams. Vienas iš keleivių (vyras) iš karto nesutinka, tačiau vėliau jo blaivumas yra patikrinamas. Girdima kaip vairuotojas (D. Š.) pakartoja, kad tai jis yra kaltas dėl šio eismo įvykio. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.

Apžiūrimas kūno kameros vaizdo įrašas „export-1wd20“. Šio vaizdo įrašo data – 2025 m. lapkričio 29 d. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 21:37:03 val. Vaizdo įrašo trukmė – 15.10 min. Vaizdo įraše matomi kelyje po eismo įvykio stovintys „Lexus“ ir „Toyota“ markės automobiliai. Policijos pareigūnas ateina prie „Lexus“ automobilio vairuotojos, kuri pasakoja, kad jai degė žalia šviesa, ji važiavo antra eismo juosta bei buvo jau prie pat sankryžos, kai iš šalutinio kelio išvažiavo „Toyota“ automobilio vairuotojas. Moteris teigė, kad pati fiziškai nenukentėjo. Po to matoma, kad policijos pareigūnas prieina prie vyro (automobilio „Toyota“ keleivio), kuris skundžiasi skausmais nugaros srityje. Policijos pareigūnas iškviečia greitąją medicinos pagalbą ir bendrauja su mergina (automobilio „Toyota“ keleive), kuri sako, kad jie važiavo iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių. Mergina prisistato esanti E. K. Asmenys patvirtina, kad jie vartojo alkoholį. Po to, matoma, kad policijos pareigūnas praneša automobilio „Lexus“ vairuotojai, kad ši turės surašyti paaiškinimą. Tuomet automobilio „Toyota“ keleiviui tikrinamas blaivumas, tikrinimo rezultatas – 2,42 promilių. Po to, matoma, kad policijos pareigūnas vėl bendrauja su vairuotoju D. Š., kuris aiškina, kad buvo baustas prieš 10 metų, tačiau jis turi vairuotojo pažymėjimą. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.

Apžiūrimas kūno kameros vaizdo įrašas „export-6kidg“. Šio vaizdo įrašo data – 2025 m. lapkričio 29 d. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 21:52:03 val. Vaizdo įrašo trukmė – 12.49 min. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnas pildo dokumentus. Į eismo įvykio vietą taip pat atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnas praneša medikui, kad nukentėjo automobilio „Toyota“ keleivis. Taip pat girdima, kaip mergina (automobilio „Toyota“ keleivė) sako, kad jai taip pat skauda. Po to, taip pat matoma, kad policijos pareigūnai bendrauja su automobilio „Lexus“ vairuotoja, užrašomi jos duomenys, ji rašys paaiškinimą dėl eismo įvykio. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.

Apžiūrimas kūno kameros vaizdo įrašas „export-fvd1m“. Šio vaizdo įrašo data – 2025 m. lapkričio 29 d. Vaizdo įrašo pradžios laikas – 22:26:26 val. Vaizdo įrašo trukmė – 1.58 min. Vaizdo įraše matoma, kad vairuotojui D. Š. yra įteikiami dokumentai pasirašymui, įteikiamas šaukimas. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra (b. l. 12 – 13).

Iš Neblaivumo nustatymo akto ir Alkoholio kiekio matuoklio išrašų matyti, jog 2025 m. lapkričio 29 d. D. Š. nurodžius, kad alkoholį vartojo apie 21.00 val., 21 val. 44 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0698, jam buvo nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. 22 val. 1 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu D. Š. buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti D. Š. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Neblaivumo nustatymo metu D. Š. nesugebėjo eiti tiesia linija. D. Š. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais (b. l. 78 – 82, 83).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2025 m. lapkričio 29 d. nuo 22 val. 20 min. iki 22 val. 30 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) stovintis žalsvos spalvos lengvasis automobilis „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šis automobilis stovi ant važiuojamosios kelio dalies, pirmoje eismo juostoje, nusisukęs priešinga eismo judėjimo kryptimi. Visas šio automobilio kėbulas turi apgadinimų. Automobilio galinė dalis yra stipriai apgadinta – bagažinės dangtis, dešinės pusės žibintas, nėra galinio bamperio, pakrypę abu galiniai ratai. Automobilio viduje, bagažinėje matosi automobilių detalės. Automobilio salono priekyje ant grindų mėtosi šiukšlės, keleivio vietoje ant žemės matosi alkoholinių gėrimų taros – putojantis vynas „Auksinis Muskatas“, „Trejos Devynerios“, alus „Tradicinis“. Automobilyje nėra įrengto vaizdo registratoriaus. Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis „Toyota Prius“. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 31 – 37).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, jog 2025 m. lapkričio 29 d. automobilis „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 39).

Iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilio „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkė yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 40).

Iš Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę matyti, jog 2025 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) vadovei N. D. buvo leista atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 60).

Dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas D. Š. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra visiškai įrodytas. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis D. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,71 promilių neblaivumas) ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis D. Š. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis D. Š. Lietuvos Respublikoje teisiamas jau šeštą kartą, anksčiau paskirtas bausmes jis yra atlikęs ir jo teistumas yra išnykęs, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis; b. l. 103 – 106).

Kaltinamasis D. Š. yra ne kartą baustas administracine tvarka, jis turi neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (b. l. 139 – 143). D. Š. šiuo metu yra nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis nepilnametį išlaikytinį (b. l. 149). Iš pateiktos charakteristikos matyti, kad (duomenys neskelbtini) atstovė kaltinamąjį charakterizuoja kaip atsakingą, darbštų, veiklų, iniciatyvų bei pareigingą asmenį, nes iš jų įmonės D. Š. yra nuomojęs automobilius. Tarpininkautų priimant šį asmenį į darbą, jo veikla būtų susijusi su transporto priemonės vairavimu (b. l. 144).

Byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo D. Š. sveikatos sutrikimus, susijusius su psichikos bei priklausomybių ligomis.

Šioje byloje kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei nedrausmingą kaltinamojo D. Š. asmenybę, kuri yra linkusi daryti įvairaus pobūdžio bei sunkumo teisės pažeidimus, iš esmės nepasimokanti iš ankstesnių teistumų, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu kaltinamajam D. Š. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o kaltinamasis D. Š. visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Kaip pirmiau minėta, kaltinamasis D. Š. teisiamas šeštą kartą, jis ne pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme, tačiau yra atlikęs visas ankstesnes bausmes. Vertinant visus pirmiau jau aptartus kaltinamąjį D. Š. charakterizuojančius duomenis, jo šeiminę padėtį, tai, kad gyvena faktinėje šeimoje – kartu su sugyventine, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžiama, jog jis vis dar yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Todėl kaltinamajam D. Š. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 7 mėnesių laikotarpiui, netaikant jam intensyvios priežiūros. Siekiant kuo labiau individualizuoti D. Š. skiriamą bausmę, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis įpareigojamas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam D. Š. tris baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise, turto konfiskavimą ir dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose bei kursuose (BK 68, 72, 72⁵ straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis D. Š. šiuo metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog D. Š. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusią nusikalstamą veiką, sukėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti bei įvertinti ir tai, jog kaltinamasis D. Š. vairavo automobilį tamsiu paros metu – vėlų vakarą užmiesčio teritorijoje, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,71 promilių). Be to, D. Š. važiavo kartu su dviem keleiviais ir pats dar sukėlė eismo įvykį, kurio metu vienam iš kartu važiavusių keleivių buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgtina dar ir į tai, jog kaltinamasis D. Š. yra ne kartą baustas administracine tvarka už su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusius administracinius nusižengimus. Todėl, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant trumpesniam nei prokurorės pasiūlytam laikui – 2 metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 1 d. kaltinamajam D. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu D. Š. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. gruodžio 1 d.

Kaltinamasis D. Š. dabar nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, minėtas automobilis „Toyota Prius“ pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies atžvilgiu laikoma konfiskuotinu turtu. BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Tačiau nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis „Toyota Prius“ negali būti fiziškai paimtas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pasisakęs, jog taikant BK 72 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias turto konfiskavimo institutą, būtina paisyti ir bendrųjų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų, kad turto konfiskavimas nevaržytų asmens teisių labiau nei siekiama šia baudžiamojo poveikio priemone. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-80-511/2018). Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimo taikymo, pirmiausia, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su baudžiamosios atsakomybės tikslais bei principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K-136-699/2018). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-34-699/2018, Nr. 2K-119-976/2018). Byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog automobilio „Toyota Prius“, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo D. Š. vairuoto automobilio „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, 2025 metų gruodžio mėnesį vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 4 000 Eur (b. l. 41). Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, daroma išvada, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertė byloje buvo aiškiai ir tiksliai nustatyta pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje, kuria teismas ir vadovaujasi nustatydamas konfiskuotino turto vertės dydį. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo bei sunkumo laipsnį, kilusius padarinius, kaltinamojo D. Š. asmenybę bei šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei jos tikslus, šiam kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 4 000 Eur sumą. Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, suteikiančių pagrindą sumažinti konfiskuotino turto vertės dydį ar suponuojančių proporcingumo principo nepaisymą.

Pagal BK 72⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė BK numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Kaip pirmiau minėta, kaltinamasis D. Š. įvykdė dabar nagrinėjamą nusikalstamą veiką būdamas neblaivus. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos jo apsisprendimams bei pasirinkimams dėl neteisėto elgesio modelio ir tai tiesiogiai nulėmė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam D. Š. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. Š. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas. Šios kardomosios priemonės D. Š. panaikinamos tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su vaizdo bei garso įrašais, kuris saugomas atskirame voke prie bylos, – paliekamas toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Š. (D. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu D. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams, paskiriant jam pareigas – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią D. Š. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti D. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais, saugomą atskirame voke prie bylos, – palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė