Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2012-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-61-795/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-11
Bylos Nr.
1-61-795/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Nukentėjusysis
V. O.
Kaltinamasis
G. L., R. L.
Advokatai
Vaidotas Rutavičius, Daiva Rocevičienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-61-795/2012Procesinio sprendimo kategorija; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.3., 1.1.8.7.9., 1.2.26.2.1.; 2.3.6 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei ir Tomai Norkuvienei, dalyvaujant:

prokurorėms Nijolei Žemaitytei ir Reginai Bučinskaitei,nukentėjusiajam V. O.,nukentėjusiojo įgaliotai atstovei advokatei Daivai Rocevičienei,kaltinamiesiems G. L. ir R. L.,kaltinamųjų gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB “ (duomenys neskelbtini)” vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, ir

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, aukštojo išsilavinimo, UAB “ (duomenys neskelbtini)” statybos darbų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas,

kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. ir R. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą:

2011 m. gegužės 8 d., apie 15val., Mokyklos/Aguonų gatvių sankryžoje, Mokyklos g. , prie namo Nr. 15, Klaipėdoje, veikdami bendrininkų grupe, tarp R. L. ir V. O. kilus konfliktui dėl netinkamai pastatyto automobilio, G. L. elgdamasis įžūliai pasivijo dviračiu važiuojantį V. O. ir, sudavė jam kumščiu į veidą. V. O. nukritus nuo dviračio, G. L. ir R. L. spyrė jam į įvairias kūno vietas, padarydami kaktos, dešinio skruosto ir viršutinės lūpos poodines kraujosruvas, nugaros ir dešiniojo kelio sąnario sumušimą, sužalodami du dantis (nulauždami 21 danties vainiką ir nuskeldami 23 danties vainiką), tokiu būdu nežymiai sutrikdė V. O. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis G. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. gegužės 8 d. su tėvais R. L. ir A. L. automobiliu atvyko prie parduotuvės „Maxima“. G. L. stovint eilėje prie kasos, į parduotuvę atėjo mama ir pranešė, kad į jų automobilį įvažiavo dviratininkas. G. L. išėjo į lauką. Automobilio išorinių pažeidimų nebuvo, tačiau jo tėvas R. L. buvo sužalotas, jo akiniai sudaužyti. Tėvas paaiškino, kad buvo sumuštas, kai įsiterpė tarp automobilio ir nukentėjusiojo, kad šis nedaužytų automobilio. G. L. nukentėjusiojo nemušė. Nežino, kodėl nukentėjusysis V. O. jį atpažino.

Kaltinamasis R. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. gegužės 8 d. automobiliu atvyko prie parduotuvės „Maxima“. Sūnus G. L. nuėjo į parduotuvę, o A. L. ir R. L. liko laukti automobilyje. Staiga jis išgirdo smūgį į automobilio dureles. Išlipęs pamatė nukentėjusįjį V. O.. Jis liepė patraukti automobilį, ėmė automobilį daužyti. R. L. atsistojo tarp automobilio ir nukentėjusiojo ir nukentėjusysis jam sudavė smūgį. A. L. nuėjo į parduotuvę pakviesti G. L.. Nukentėjusysis nuvažiavo dviračiu, R. L. jo nebematė. Iš nukentėjusiojo burnos sklido alkoholio kvapas. Smūgio metu buvo sudaužyti R. L. akiniai. R. L. neatsimena, ar jis sudavė smūgį nukentėjusiajam. Apie įvykį policijai nepranešė, nes nukentėjusysis išvažiavo iš įvykio vietos.

Nukentėjusysis V. O. parodė, kad 2011 m. gegužės 8 d., apie 15 val., Mokyklos g., ties namu Nr. 15, Klaipėdoje, važiuodamas dviračiu privažiavo stovintį automobilį. Automobilis užstojo pravažiavimą. V. O. jame sėdinčiam kaltinamajam R. L. papriekaištavo, jog šis negerai pastatė automobilį. Vairuotojo automobilyje nebuvo, ant galinės sėdynės sėdėjo moteris. Kaltinamasis R. L. iššoko iš automobilio ir pradėjo tampyti V. O. dviratį, šaukdamas, kad reikia apeiti automobilį. Jiems besistumdant, nukrito kaltinamojo R. L. akiniai, nuvirto V. O. dviratis. V. O. pasakė, kad apie įvykį praneš policijai ir nuvažiavo. Pavažiavęs apie 30 metrų, pajuto smūgį į dešinį smilkinį. Nuo smūgio nukrito nuo dviračio. Pamatė kaltinamąjį G. L., jis nukentėjusiajam pasakė „nu duche, dabar tau parodysim“. Tuo metu pribėgo kaltinamasis R. L. ir abu spardė gulintį V. O.. Girdėjo praeivius šaukiant, kad nustotų jį mušti. Abu kaltinamieji nubėgo ir įsėdo į automobilį. V. O. užsirašė minėto automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Dėl suduotų smūgių jam buvo išmušti protezų priekiniai dantys, sumuštas veidas, praskeltos lūpos. V. O. smūgių kaltinamiesiems nesudavė.

Šiuos savo parodymus nukentėjusysis V. O. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (I t., b.l.36-40).

Nukentėjusysis V. O. atpažino kaltinamuosius R. L. ir G. L., kaip asmenis, kurie 2011 m. gegužės 8 d. sudavė jam smūgius ir sutrikdė jo sveikatą (b.l. 47-50, 57-61, 51-54).

Liudytojas M. O. parodė, kad 2011 m. gegužės 8 d., apie 15.00 val., tėvas V. O. dviračiu važiavo link parduotuvės „Maxima“. Mokyklos g., Klaipėdoje. M. O. pėsčiomis lydėjo tėvą. Priėjęs Mokyklos g. namą Nr. 21, pastebėjo, kad tėvas guli ant grindinio, o jį spardė tamsiai apsirengęs jaunuolis, prie jų pribėgo vyresnis vyras ir jau abu spardė tėvą. M. O. ėmė skubėti tėvui į pagalba, tačiau dėl sužeistos kojos negalėjo bėgti. Abu vyrai nubėgo, įsėdo į automobilį, stovintį Mokyklos/Aguonų gatvių sankryžoje, ir nuvažiavo. Tėvo veidas buvo kruvinas, kaktoje matėsi mėlynė, buvo praskeltos lūpos bei išmušti priekiniai dantys, iš lūpos bėgo kraujas.

Liudytojas S. B. parodė, kad 2011 m. gegužės 8 d., apie 15.00 val., apsipirkęs parduotuvėje „Maxima“, Mokyklos g. 15, Klaipėdoje, sėdėjo automobilyje. Pamatė, kad iš automobilio, stovėjusio ant pėsčiųjų perėjos, Mokyklos/Aguonų gatvių sankryžoje, išlipęs vyras pradėjo stumdyti prie automobilio stovintį vyrą su dviračiu. Minėtas vyras, apsistumdęs su nukentėjusiuoju, nubėgo link parduotuvės. Nukentėjusysis pakėlė nuvirtusį dviratį ir nuvažiavo Mokyklos gatve. Netrukus iš parduotuvės išbėgo du vyrai nusivijo dviratininką. Priekyje bėgo jaunesnis vyras, paskui jį vyresnysis vyras. Jaunesnis vyras, pribėgęs prie važiuojančio dviračiu nukentėjusiojo, sudavė jam ranka į galvą. Nukentėjusysis nukrito nuo dviračio, abu vyrai jį spardė. Visa tai truko keletą sekundžių, po to abu vyrai grįžo į automobilį ir nuvažiavo. Prie nukentėjusiojo netrukus priėjo aukštas vyras. Liudytojas S. B. įsidėmėjo automobilio, kuriuo išvažiavo vyrai, valstybinių numerių skaičius - 457. Nukentėjusysis V. O. yra tolimas jo giminaitis.

Liudytoja D. V. parodė, kad 2011 m. gegužės 8 d. ji buvo savo namuose. Išgirdusi triukšmą, išėjo į balkoną. Pamatė, kad nukentėjusįjį, važiuojantį dviračiu, pargriovė du vyrai. Vienas vyras buvo jaunas, kitas vyresnis, su akiniais. Pargriovė vyrą, apkumščiavo jį. Nukentėjusysis buvo nugriuvęs ant žemės, vaizdą užstojo krūmai. Vyrai, pamatę liudytoją, paprašė nekviesti policijos ir nuėjo. Liudytoja kaltinamųjų neatpažįsta.

Liudytoja R. Š. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Nukentėjusysis pasakė automobilio, kuriuo atvažiavo jį sumušę asmenys, valstybinį numerį. Pagal šį numerį buvo nustatyti įtariamieji. Kaltinamuosius G. L. ir R. L. rodė nukentėjusiajam atpažinti. Nukentėjusysis V. O. neabejodamas atpažino R. L. ir G. L..

Liudytoja A. L. parodė, kad tą savaitgalį ji su vyru R. L. ir sūnumi atvažiavo į parduotuvę „Maxima“. Sūnus nuėjo į parduotuvę, o A. L. ir R. L. laukė automobilyje. Išgirdo, kad į automobilį kažkas atsitrenkė. R. L. išlipo iš automobilio ir ėmė bartis su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis buvo agresyvus, dviračiu daužė automobilį, sudavė R. L. per veidą. R. L. nieko negalėjo padaryti. Įvykio metu A. L. iš automobilio nelipo. Po įvykio ji iš automobilio išlipo ir nuėjo į parduotuvę pas sūnų. G. L. pasakė, kad į jų automobilį įvažiavo žmogus. Sūnus išėjo į lauką, o A. L. liko laukti parduotuvės eilėje. Išėjus iš parduotuvės vyras ir sūnus sėdėjo automobilyje, nukentėjusiojo nebuvo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011-06-09 specialisto išvadoje Nr. G 794/11(03) konstatuota, kad remiantis V. O. asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. A-714537 duomenimis, V. O. padaryti šie sužalojimai: kaktos, dešinio skruosto ir viršutinės lūpos poodinės kraujosruvos, nulaužti trijų viršutinių dantų vainikai. Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriuje V. O. diagnozuotas nugaros ir dešinio kelio sąnario sumušimas. Šie sužalojimai padaryti sumušus bukais daiktais, užduotyje nurodytu laiku – 2011 m. gegužės 8 d., apie 15 val. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio ir išsidėstymo, jie padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais: kakta(1), dešinysis skruostas (1), burna (1), nugara (1) ir dešinysis kelio sąnarys (1). Dantų vainikų nulaužimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl trijų dantų netekimo V. O. prarado nedidelę (10proc.) darbingumo dalį (I t., b.l. 16-17).

Žemesnės instancijos teismas

Specialistas Diomenas Vitkus paaiškino, kad specialisto išvadą jis suteikė remdamasis tyrimo metu jam pateiktais medicininiais dokumentais. Dokumentuose buvo užfiksuota, kad įvykio metu nukentėjusysis V. O. neteko trijų dantų. Pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių dėl sužalojimo prarasto bendrojo darbingumo nustatymo lentelės 38.2 punkte nustatyta, kad tik trijų nuolatinių dantų netekimas sukelia pasekmes, kvalifikuotinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. O. paaiškino, kad įvykio metu jam buvo sužaloti tik du tikri dantys, bei išlaužta tarp šių dantų dirbtinė dantų karūnėlė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, keičiasi 2011-06-09 specialisto išvadoje Nr. G 794/11(03) nustatytas nukentėjusiojo V. O. sveikatos sutrikdymo mastas, nes pagal Taisyklių dėl sužalojimo prarasto bendrojo darbingumo nustatymo lentelės 38.1 punktą, dviejų nuolatinių dantų netekimas kvalifikuotinas tik nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi kiti specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiojo sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. V. O. patirta kelio sąnario trauma pasunkino sąnario artrozę, tačiau, pagal minėtų Taisyklių 6 skyriaus 13.1 punktą, sveikatos sutrikdymo masto nustatymui neturi įtakos ankstesnių ligų paūmėjimas ar amžiaus pakitimai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012-08-20 specialisto išvadoje Nr. G 1558/12(03), (dokumentas įvardintas ekspertizės aktu), konstatuota, kad teismo nutarties aprašomojoje dalyje nurodyto įvykio metu V. O. padaryti šie kūno sužalojimai: kaktos, dešinio skruosto ir viršutinės lūpos poodinės kraujosruvos, nulaužtas 21 danties vainikas ir nuskeltas 23 danties vainikas, nugaros bei dešinio kelio sąnario sumušimas. Visi šie V. O. padaryti sužalojimai vertinami, kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. V. O. pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuotos profesinės ligos – lėtinės diskogeninės radikulopatijos bei kitų ligų (koronarinės širdies ligos, pirminės arterinės hipertenzijos, lėtinio klausos nervo uždegimo) pablogėjimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 punktu, neturi įtakos vertinant sveikatos sutrikdymo mastą. Ankstesnėje specialisto išvadoje 2011-06-09 Nr. G 794/11(03) V. O. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas pakeistas į nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, nes anksčiau specialistui pateiktuose medicininiuose dokumentuose klaidingai diagnozuotas trijų viršutinių priekinių kairės pusės dantų netekimas. Nukentėjusiajam įvykio metu buvo sužaloti tik du dantys – nulaužtas 21 danties vainikas ir nuskeltas 23 danties vainikas. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 38.1 punktu, dėl 1-2 nuolatinių dantų netekimo prarandama tik 5 proc. darbingumo, todėl V. O. patirta dantų trauma yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (II t., b.l. 72-76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2011-05-25 Nr. G 727/11(03) konstatuoti kaltinamajam R. L. padaryti sužalojimai: kairio antakio srityje smulkūs rausvi odos plotai, esantys po buvusių odos nubrozdinimų užgijimo. Šie sužalojimai galimai padaryti daugiau kaip prieš savaitę laiko iki objektyvios apžiūros, galimai ir R. L. nurodytu laiku 2011 m. gegužės 8 d., apie pietus. Sužalojimai galėjo susidaryti nuo buvusių tiesioginių trauminių kontaktų kaire veido puse su kietais bukais daiktais. Sužalojimai R. L. sveikatą sutrikdė nežymiai (II t., b.l. 7).

Teismo posėdžio metu peržiūrėtas byloje esantis vaizdo įrašas. Elektroninėje laikmenoje užfiksuota, kad 2011 m. gegužės 8 d., 14.41 val., parduotuvėje „Maxima“ Mokyklos g. 15, Klaipėdoje, eilėje prie kasos stovi G. L.. Prie jo prieina moteris ir kažką jam pasako. G. L. greitu žingsniu išeina iš parduotuvės, o moteris atsistoja į eilę prie kasos. 14.42 val. moteris išeina iš parduotuvės (I t., 19, 20-21).

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad 2011 m. gegužės 27 d. nukentėjusysis V. O. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui savo iniciatyva pateikė dviratį. Dviračio apžiūros metu nustatyta, kad dviračio galinio rato padanga suplėšyta, ratlankis ties padangos įplyšimo vieta yra nežymiai sulinkęs (I t., b.l. 41, 43-45).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji R. L. ir G. L., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje elgdamiesi įžūliai, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sudavė nukentėjusiajam V. O. smūgius į galvą, spardė jį gulintį ant žemės. Dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sužalojimai: kaktos, dešinio skruosto ir viršutinės lūpos poodinės kraujosruvos, nulaužtas 21 danties vainikas ir nuskeltas 23 danties vainikas, nugaros bei dešinio kelio sąnario sumušimai, nežymiai sutrikdę jo sveikatą. Tokie kaltinamųjų veiksmai pripažįstami įžūliais ir sutrikdžiusiais visuomenės rimtį, nes viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiojo priekaišto dėl ne vietoje pastatyto automobilio, buvo panaudotas smurtas prieš senyvo amžiaus žmogų.

Kaltinamasis R. L. prisipažino konfliktavęs su nukentėjusiuoju V. O., susistumdęs su juo, tačiau neigė sudavęs nukentėjusiajam smūgius, tvirtino, kad pats nukentėjusysis jam sudavė smūgį į veidą. Kaltinamasis G. L. neprisipažino padaręs nusikaltimą, tvirtino į įvykio vietą atėjęs tuo metu, kai nukentėjusysis iš jos jau buvo pasišalinęs. Šiuos kaltinamųjų paaiškinimus paneigia kiti bylos įrodymai. Nukentėjusysis V. O. 2011 m. gegužės 11 d. rašydamas policijoje pareiškimą, aiškiai nurodė, jog visus smurto veiksmus prieš jį atliko du nepažįstami asmenys, detaliai aprašė jų požymius: 1) amžių apie 40 metų, ūgį -apie180 cm., stambų kūno sudėjimą, akinius stačiakampio formos, šviesių spalvų aprangą, ir 2) amžių 25-30 metai, ūgį apie 180 cm., stambų kūno sudėjimą, tamsius plaukus, tamsios spalvos aprangą, taip pat nurodė transporto priemonės, kuria šie asmenys išvyko iš įvykio vietos valstybinius registravimo numerius (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 1). Nukentėjusysis V. O. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net du kartus: 2011 m. gegužės 13 d. ir 2011 m. birželio 15 d. Abiejų apklausų metu jis nuosekliai tvirtino, kad visus fizinio smurto veiksmus prieš jį atliko du asmenys, išsamiai apibūdino šių asmenų požymius, konkrečius veiksmus ir sužalojimų atsiradimo mechanizmą: vyresnysis vyras išlipo iš automobilio, tampė V. O., numetė dviratį. Jaunesnysis vyras sudavė smūgį į smilkinį, nuo kurio V. O. nukrito nuo dviračio, abu vyra spardė gulintį nukentėjusįjį (I t., b.l. 31-33). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. O. neabejodamas atpažino abu kaltinamuosius R. L. ir G. L. (I t., b.l. 47-50, 51-54, 57-61). Teisme nukentėjusysis V. O. patvirtino, kad konflikto metu gerai įsidėmėjo jį užpuolusius ir sužalojusius asmenis ir atpažįsta abu kaltinamuosius G. L. ir R. L., nė kiek tuo neabejodamas ir neklysdamas. Nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamųjų veiksmus patvirtina ir specialisto išvados, kuriose nurodyti padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes. Kaltinamųjų veiksmai, dėl menkavertės priežasties- nukentėjusio priekaišto dėl netinkamai pastatyto automobilio, panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį, buvo atlikti viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, todėl jų veiksmai pripažįstami įžūliais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį bei tvarką. Abu kaltinamieji buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai, nusikaltimo objektyvioji pusė realizuota bendrais jų veiksmais. Tai, kad byloje nenustatyta, kiek konkrečiai ir į kurias kūno vietas smūgių sudavė kiekvienas kaltinamasis, neturi esminės reikšmės sprendžiant jų atsakomybės už kilusius padarinius klausimą. G. L. ir R. L. viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, patys tyčia suduodami smūgius nukentėjusiajam, matydami, kaip tyčia jį muša kitas bendrininkas, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sužalojimo procese, ir norėjo taip veikti, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų G. L. ir R. L. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

G. L. ir R. L. nusikalstama veika kaltinamajame akte buvo kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji šių nusikaltimų sutaptis.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų. Nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011-06-09 specialisto išvadoje Nr. G 794/11(03). Teismo posėdžio metu specialistas D.Vitkus šios savo išvados nepatvirtino, paaiškindamas, kad ji atlikta remiantis klaidingais įrašais gydymo įstaigos medicininiuose dokumentuose. Teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo V. O. sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, buvo paskirta naujas tyrimas specialistui. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012-08-20 specialisto išvadoje Nr. G 1558/12(03), ankstesnės specialisto išvados 2011-06-09 Nr. G 794/11(03) dalis dėl V. O. nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto pakeista, konstatuojant, kad V. O. padaryti sužalojimai nežymiai sutrikdė jo sveikatą (II t., b.l. 72-76). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į nusikalstamos veikos pasekmes – nežymų V. O. sveikatos sutrikdymą, kaltinamųjų R. L. ir G. L. veika kvalifikuotina ne pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra jų nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį sudėtinė dalis, nes smūgių sudavimas nepatikusiam žmogui viešai, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams, o tai yra būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 284 straipsnio 1 dalis, o dalis – BK 140 straipsnio 1 dalis. Kaltinamųjų G. L. ir R. L. veikos papildomas kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra perteklinis ir kaltinime nenurodomas.

G. L. ir R. L. viešoje vietoje suduodami smūgius nukentėjusiajam V. O., suvokė, kad sukelia nukentėjusiajam fizinį skausmą, trikdo viešąją tvarką bei rimtį, ir norėjo taip veikti, veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis G. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, tačiau 2011 m. rugpjūčio 4 d. Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu (teisėjo patvirtintu 2011 m. rugpjūčio 4 d.) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, tačiau šios aplinkybės nepašalina G. L. padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina kaltės.

Jis neprisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai savo elgesio nevertina ir nesigaili dėl jo pasekmių. Nukentėjusiajam V. O. padarytos žalos, ar bent jos dalies neatlygino, taip nesistengdamas sušvelninti savo nusikalstamos veikos padarinių. Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje su R. L. (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam G. L. skiriama BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.

Kaltinamam G. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Kaltinamasis R. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Kaltinamasis turi šeimą, dirba, tačiau šios aplinkybės nepašalina R. L. padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina kaltės.

Jis neprisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai savo elgesio nevertina ir nesigaili dėl jo pasekmių. Nukentėjusiajam V. O. padarytos žalos, ar bent jos dalies neatlygino, taip nesistengdamas sušvelninti savo nusikalstamos veikos padarinių. Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje su G. L. (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam R. L. skiriama BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.

Kaltinamam R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. O. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 17550 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti 7550 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarime pripažinti V. O. civiliniu ieškovu nurodytas tik vienas atsakovas - kaltinamasis G. L. (I t., b.l 34). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. O. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo 17550 Lt turtinę ir neturtinę žalą prašo priteisti iš abiejų kaltinamųjų G. L. ir R. L. (II t. b.l. 68-69).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, gali būti taikomos atitinkamos civilinio proceso kodekso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis). CPK normos, reglamentuojančios civilinio atsakovo pakeitimo klausimus, šiuo atveju netaikomos, nes BPK 45 straipsnyje numatyta teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Taigi, nors ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu V. O. pripažintas civiliniu ieškovu tik dėl vieno kaltinamojo G. L. nusikalstamos veikos, patikslinto ieškinio pagrindu, teisėjo sprendimu (protokoline nutartimi) ši klaida buvo ištaisyta.

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Civilinis ieškovas V. O. nurodė, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 7500 Lt išlaidos, susijusios su būsimu dantų protezavimu. Nukentėjusysis pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, patvirtinantį, kad jam buvo išmušti trys priekiniai dantys, du iš jų 21-23 buvo protezuoti keraminiu tiltuku dar prieš traumą (I t., b.l. 184), bei gydytojo odontologo E. P. pažymą, patvirtinančią, kad dantų protezavimas po patirtos traumos kainuos 5720 Lt (I t., b.l. 186).

Nustatyta, kad kaltinamieji G. L. ir R. L. 2011 m. gegužės 8 d. mušė ir spardė nukentėjusįjį V. O., dėl kaltinamųjų panaudoto smurto nukentėjusysis patyrė įvairius veido sužalojimus, jam buvo išmušti du nuolatiniai dantys ir keraminis vieno danties tiltelis. Gydytojo H. G. individualios įmonės išrašuose iš medicinos dokumentų užfiksuota, kad traumos metu V. O. buvo visiškai išmuštas priekinis 21 dantis, 23 dantis apskilinėjęs, reikia šalinti 21 dantį, gydyti 23 dantį, protezuoti į tiltą įjungiant ir 24 dantį, kuris buvo iki traumos protezuotas keraminiu tiltuku. Pagal šios gydymo įstaigos paskaičiavimus šių dantų gydymas atsieitų 3740 Lt (I t., b.l. 184-185). Nukentėjusysis pateikė ir E. P. stomatologijos kabineto pažymą, patvirtinančią, jog 23 danties protezavimas keramine karūnėle, dantų gydymas ir dviejų netektų nuolatinių dantų implantavimas šioje gydymo įstaigoje kainuoja 5720 Lt (I tomas, b.l. 186). Nukentėjusysis V. O. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis iš kaltinamųjų prašo priteisti žymiai didesnės turtinės žalos atlyginimą, nei nurodytas minėtuose dokumentuose, dėl to, kad pats paskaičiavo visas būsimas dantų gydymo ir protezavimo išlaidas. Be to, pažymas išdavę daktarai V. O. paaiškino negalintys pažymose nurodyti didesnių sumų bijodami, kad nebūtų kviečiami liudyti į teismo posėdį. Nukentėjusysis V. O. paaiškino pageidaujantis dantų implantavimo paslaugos. E. P. stomatologinės klinikos pažymoje nurodyta 5720 Lt turtinė žala yra pagrįsta tinkamais įrodymais, nurodytos odontologo paslaugos yra būtinos, ir jos vertintinos kaip realiai atsiradusios, o ne kaip būsimos išlaidos (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2011-03-03 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-85/2011), ir priteisiamos iš kaltinamųjų G. L. ir R. L.. Nukentėjusysis V. O. nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ateityje būsimus 1780 Lt dydžio turtinius nuostolius, šis jo reikalavimas pagrįstas tik prielaidomis, todėl kitoje dalyje dėl būsimų dantų gydymo ir implantavimo išlaidų turtinis reikalavimas atmetamas.

Nukentėjusysis V. O. nurodo, kad dar 50 Lt turtinį nuostolį jis patyrė dėl nusikaltimo padarymo metu apgadinto dviračio remonto. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad dviračio galinio rato padanga suplėšyta, ratlankis ties padangos įplyšimo vieta yra nežymiai sulinkęs (I t., b.l. 41, 43-45). Nustatyta, kad dviratis buvo sugadintas R. L. ir G. L. nusikalstamos veikos metu, todėl šios nukentėjusiojo V. O. patirtos išlaidos priteisiamos iš kaltinamųjų R. L. ir G. L. solidariai.

Tarp kaltinamųjų nusikalstamos veikos ir V. O. patirtos 5770 Lt turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys 5770 Lt turtinei žalai atlyginti tenkinamas. Likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys atmetamas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų R. L. ir G. L. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. O. buvo padaryti įvairūs sužalojimai: kaktos, dešinio skruosto ir viršutinės lūpos poodinės kraujosruvos, nulaužtas 21 danties vainikas ir nuskeltas 23 danties vainikas, nugaros bei dešinio kelio sąnario sumušimas. Visi šie V. O. padaryti sužalojimai vertinami, kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Be patirto fizinio skausmo V. O. dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė ir kitus nepatogumus- negalėjo kurį laiką dirbti, sumažėjo jo bendravimo galimybės, jo laukia sudėtingas dantų gydymo procesas. Dėl netikėto dviejų asmenų užpuolimo, fizinės jėgos ir smurto panaudojimo, jis patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgąstį. Kaltinamieji veikė tyčia, brutaliai panaudodami fizinę jėgą ir sąmoningai siekdami, kad nukentėjusysis patirtų fizinį skausmą, pažeminimą ir stresą, tokiu būdu iš esmės padidindami nusikalstama veika V. O. sukeltus neigiamus išgyvenimus. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiojo socialiniais santykiais ar gerove. Ne visi nukentėjusiojo V. O. nurodyti fiziniai išgyvenimai yra susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamųjų R. L. ir G. L. nusikalstama veika: nukentėjusiojo V. O. pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuotos profesinės ligos – lėtinė diskogeninė radikulopatija, bei kitos ligų (koronarinės širdies ligos, pirminės arterinės hipertenzijos, lėtinio klausos nervo uždegimo) nėra kaltinamųjų nusikalstamos veikos pasekmė. Po nusikaltimo šių ligų paūmėjimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 punktu, neturi įtakos vertinant sveikatos sutrikdymo mastą todėl į juos teismas, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgia. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir V. O. iš kaltinamųjų R. L. ir G. L. solidariai priteisiama 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamųjų turtinę padėtį, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Nustatydamas privalomos kompensuoti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į suformuota LR teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Kitoje dalyje civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmetamas.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 370,07 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamųjų G. L. ir R. L. nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą. Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nukentėjusysis pensininkas V. O. dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, buvo nežymiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos -370,07 Lt buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos priteisiamos Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamųjų R. L. ir G. L. solidariai.

Elektroninė laikmena (CD) su vaizdo įrašu, saugotinos kartu su baudžiamąja byla, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti baudą 15 MGL (1950 Lt).

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti baudą 15 MGL (1950 Lt).

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. O. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamųjų R. L. ir G. L. solidariai 5770 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų R. L. ir G. L. solidariai 370,07 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Elektroninę laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė