Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amavitas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Amavitas“ dėl skolos, nuostolių ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.

3. 2020 m. spalio 14 d. teisme buvo gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovė prašė teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

4. Teisme 2020 m. lapkričio 12 d. taip pat buvo gautas ieškovės atsiliepimas, kuriuo ieškovė prašė netenkinti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

12. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

13. Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

14. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškimą teikianti šalis turi įrodyti bent vieną iš aptartų sąlygų.

15. Apeliantė siekė įrodyti abi minėtas sąlygas, teigdama, kad teisinio pagrindo sprendimui už akių priimti nagrinėjamu atveju nebuvo, nes atsakovė neturėjo objektyvios galimybės dalyvauti 2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje ir pateikti savo paaiškinimus bei atsikirtimus byloje, pareiškime nurodė, kad nedalyvavimo priežastys svarbios (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Taip pat nurodė, kad teismui panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovės ir ieškovės atstovai, dalyvavę transporto priemonių priėmimo–perdavimo metu, teisme turėtų galimybę paliudyti aplinkybes apie transporto priemonių tikrąją būklę. Atsakovės teigimu, priteistų nuostolių dydis ir remonto sąskaitose nurodytos dalys bei remonto darbai yra nerealūs ir praktiškai prilygsta vilkikų kapitaliniam atnaujinimui, nors vilkikai jau iki jų perdavimo atsakovei buvo stipriai nudėvėti; byloje nebuvo įvertintas sąskaitose detalizuotų dalių ir remonto darbų pagrįstumas ir jų būtinybė; atsakovė tinkamai vykdė savo pareigą pagal nuomos sutartį ir vykdė einamąjį vilkikų remontą; eksploatuodama vilkikus atsakovė ne tik kad neblogino jų būklės, tačiau perdavė ieškovei vilkikus su naujai pakeistomis visomis padangomis, kartu su sąskaitomis atsakovė pateikė ir įrodymus dėl naujų padangų ir remonto darbų, tačiau ieškovė pateiktas sąskaitas atsisakė priimti ir su vilkikų pagerinimais nesutiko; atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės atliktu 6 000 Eur įskaitymu, kurių pagal sąskaitas - faktūras atsakovė yra nepripažinusi (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl galimybės priimti spendimą už akių

17. CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą. CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtinta, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes bei aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla.

18. Apeliantė nurodė aplinkybes, dėl kurių, jos manymu, neatvykimo į 2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdį priežastys pripažintinos svarbiomis, t. y. 2020 m. atsakovė susidūrė su dideliais darbo krūviais ir finansiniais sunkumais, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, atsakovė neturi teisininko ir nepakanka lėšų samdyti profesionalią teisinę pagalbą, atsakovę atstovauja direktorius, kuriam dėl sunkios įmonės padėties dažnai tenka dirbti ir įmonės vairuotoju, 2020 m. rugsėjo 16 d. ryte paaiškėjus, kad įmonės vairuotojas negali vykti į Taliną, atsakovės vadovas, neturėdamas kitos išeities, pats gabeno krovinį į Taliną.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra svarbios. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė 2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai informuota CPK nustatyta tvarka, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti posėdį teismui nepateikė.

20. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

21. Nagrinėjamai bylai aktuali galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės.

22. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kaip svarbią neatvykimo į teismo posėdį priežastį atsakovė nurodė, tai, jog atsakovę atstovauja direktorius, kuriam dėl sunkios įmonės padėties dažnai tenka dirbti ir įmonės vairuotoju, 2020 m. rugsėjo 16 d. ryte paaiškėjus, kad įmonės vairuotojas negali vykti į Taliną, atsakovės vadovas, neturėdamas kitos išeities, pats gabeno krovinį į Taliną. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis. Kaip svarbios priežastys suprantamos neįprastos aplinkybės, todėl atsižvelgiant į atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas priežastis, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog atsakovės nurodytos aplinkybės nelaikytinos neįprastomis, kurios negalėjo ir nebuvo žinomos atsakovei anksčiau (pati atsakovė nurodo, jog 2020 m. atsakovė susidūrė su dideliais darbo krūviais ir finansiniais sunkumais, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla). Be to, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ieškovė, atsakovė niekaip nepagrindė savo argumento, kad įmonei nepakanka lėšų samdyti profesionalią teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju komandiruotė – krovinio gabenimas į Taliną, nekliudė šaliai tinkamai pasinaudoti jai suteikta teise į procesą, tinkamai raštu informuoti teismą apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje, pareikšti prašymus. Remiantis aukščiau nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė būdama tinkamai informuota, neatvyko į teismo posėdį dėl priežasčių, kurios negali būti pripažintos (laikytinos) svarbiomis.

Dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo

23. Kita aplinkybė, kurią apeliantė turėjo įrodyti, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

24. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog atsakovė nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, todėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindas šioje byloje nenustatytas.

25. Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.

26. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teismui paskyrus pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, ieškovė teismo nustatytu terminu pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti, atsakovė pateikė tripliką, kuriuo su dubliku nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teigia, kad atsakovės ir ieškovės atstovai, dalyvavę transporto priemonių priėmimo - perdavimo metu, teisme turėtų galimybę paliudyti aplinkybes apie transporto priemonių tikrąją būklę. Taip pat nurodo, kad priteistų nuostolių dydis ir remonto sąskaitose nurodytos dalys bei remonto darbai yra nerealūs ir praktiškai prilygsta vilkikų kapitaliniam atnaujinimui, nors vilkikai jau iki jų perdavimo atsakovei buvo stipriai nudėvėti; byloje nebuvo įvertintas sąskaitose detalizuotų dalių ir remonto darbų pagrįstumas ir jų būtinybė; atsakovė tinkamai vykdė savo pareigą pagal nuomos sutartį ir vykdė einamąjį vilkikų remontą; eksploatuodama vilkikus atsakovė ne tik kad neblogino jų būklės, tačiau perdavė ieškovei vilkikus su naujai pakeistomis visomis padangomis, kartu su sąskaitomis atsakovė pateikė ir įrodymus dėl naujų padangų ir remonto darbų, tačiau ieškovė pateiktas sąskaitas atsisakė priimti ir su vilkikų pagerinimais nesutiko; atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės atliktu 6 000 Eur įskaitymu, kurių pagal sąskaitas - faktūras atsakovė yra nepripažinusi.

27. Iš pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. priimto sprendimo už akių turinio matyti, kad teismas nors ir formaliai, tačiau vertino byloje pateiktus įrodymus, kurių pagrindu nustatė, kad tarp šalių sudarytų rašytinių sutarčių pagrindu susiklostė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) XXVIII skyriaus „Nuoma“ VI skirsnio „Transporto priemonių nuoma neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų“ reglamentuojami transporto priemonių nuomos teisiniai santykiai, iš kurių šalys įgijo atitinkamas teises ir prievoles. Taip pat pirmosios instancijos teismas atlikęs byloje esančių įrodymų formalų vertinimą, atsižvelgęs į ieškovės teismui papildomai pateiktą atsakovės atstovo el. laišką, kuriuo pripažįstama 7 428,02 Eur skola už autotransporto priemonių nuomą bei iš dalies pripažįstami ieškovės reikalavimai dėl remonto išlaidų, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 7 428,02 Eur skolą, 308,64 Eur delspinigius ir 7 866,02 Eur remonto išlaidas (nuostolius) laikytini pagrįstais ir tenkinti.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos šalys jau iki paskirto 2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio savo procesiniuose dokumentuose turėjo galimybę išdėstyti išsamius argumentus dėl tarp jų kilusio ginčo ir pateikti visus susijusius įrodymus. Taip pat iš atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinio, spręstina, kad atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo pirmosios instancijos teismui žinomos skundžiamo sprendimo už akių priėmimo metu. Taigi, nustatytos byloje aplinkybės, priešingai nei teigia atsakovė, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktų aplinkybių ir įrodymų pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovės UAB „Amavitas“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo detaliai neįvertino, neįsigilino į pateiktų aplinkybių, esmę ir visumą.

29. Atsakovė atskirajame skunde taip pat teigia, jog teismo posėdis dėl bylos nagrinėjimo buvo paskirtas 2020 m. gegužės 22 d. t. y. praėjus mėnesiui po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei (Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovei iškėlė restruktūrizavimo (nemokumo) bylą). Teismas, šioje byloje, neįvertino JANĮ nuostatos, kad byla turi būti perduodama restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas paskyrė teismo posėdį ir priėmė sprendimą už akių, kai proceso dalyviui - atsakovei, buvo iškelta restruktūrizavimo byla, taip pažeisdamas specialaus nemokumo procesą reglamentuojančio įstatymo nuostatas.

30. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Analizuojamu atveju aktualus JANĮ 29 straipsnis, kuriame nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose nemokiam juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs tas juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. <...> įstatymų leidėjas šias specialiąsias teismingumo taisykles įtvirtino tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, o nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams nustatyta išimtis netaikytina (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020).

31. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovei UAB „Amavitas“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 30 d. Ieškovės UAB „Kamida“ ieškinys atsakovei UAB „Amavitas“ Kauno apylinkės teisme buvo priimtas 2020 m. sausio 23 d., Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje – 2020 m. rugsėjo 16 d. Apeliacinės instancijos teismas nors ir sutinka su ieškovės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo bylą pagal ieškovės UAB „Kamida“ ieškinį atsakovei UAB „Amavitas“ dėl skolos, nuostolių ir delspinigių priteisimo perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokių duomenų apeliantė nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178, 185, 314 straipsniai) apeliacinės instancijos teismui, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Ieškovė UAB „Kamida“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo priteisti iš atsakovės ieškovei 484 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pateikė įrodymus patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2020 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą 484 Eur sumai už atsiliepimo parengimą į atsakovės UAB „Amavitas“ atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-26238-584/2020, Luminor Bank AB 2020 m. gruodžio 22 d. lėšų pervedimo nurodymą 484 Eur sumai.

34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

35. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 punktas). Ieškovė UAB „Kamida“ už teisines paslaugas sumokėjo 2020 m. gruodžio mėn., todėl pagal Rekomendacijas yra taikomas 2020 m. II ketvirtis (Rekomendacijų 7 punktas). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyta tvarka apskaičiuoto maksimalaus priteistino dydžio (t. y. 559,40 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 484 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amavitas“ atskirąjį skundą.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amavitas“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamida“ naudai 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.