Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2935-720/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
1-2935-720/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24476-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
N. E.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2935-720/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24476-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės L. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

N. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Rusijos Federacijos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. 2015 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 7 mėn. viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 21 val. per mėnesį visuomenės labui (iš viso 147 valandas), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 6 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisinimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2. 2016 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 12 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 25 valandas visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 25 valandas visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 mėnesių viešųjų darbų, per mėnesį įpareigojant neatlygintinai išdirbti 25 valandas visuomenės labui. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas, t. y. nuo 2016 m. birželio 26 d. 20.05 val. iki 2016 m. birželio 28 d. 12.20 val., t. y. 3 dienos, 1 kardomojo kalinimo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms. 2017 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2016 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalis, t. y. 148 viešųjų darbų valandos, pakeistos į 25 paras arešto, bausmę atliekant areštinėje. Arešto bausmę atlikęs 2017 m. birželio 2 d., teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis N. E. 2019 m. birželio 11 d., apie 17.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia rankomis vieną kartą pastūmė savo motiną T. J., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko T. J. atsitrenkė į durų kampą, tokiu būdu savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis N. E. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 17 val. grįžo į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriuose gyvena kartu su savo mama T. J. ir tėvu V. E.. Į namus grįžo išgėręs alkoholio ir stipriai neblaivus, dėl ko tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas. Kadangi buvo stipriai neblaivus, atsimena tik tiek, kad mama ant jo pyko už tai, kad yra girtas. Kažką lyg ir atsimena, kad mama atėmė alų, o jis, jį norėdamas atgauti, galbūt ir galėjo ją stumtelėti, tačiau to tiksliai neatsimena. Pagal jam pareikštą įtarimą mamos pastūmimo neatsimena, bet kadangi buvo labai girtas, tiki, kad taip galėjo padaryti. Ar nuo jo stumtelėjimo mama kur nors atsitrenkė, nežino, neatsimena. Mamos mušti ir prieš ją fiziškai smurtauti tikrai nesiekė ir to nenorėjo. Jei padarė kažką blogo, nuoširdžiai gailisi ir esant galimybei mamos atsiprašys (b. l. 83).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais – byloje pateiktais kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų apklausų protokolais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 17.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jos sūnus N. E., būdamas neblaivus, reikalavo atiduoti jo alų, tarp jų kilo žodinis konfliktas, ji bandė atimti iš sūnaus N. E. alkoholio butelį, paėmė butelį į ranką, o sūnus tuo metu viena ranka griebė už jos rankoje laikyto butelio, o kita ranka ją pastūmė atgal, o kadangi ji sunkiai vaikšto, atsitrenkė į durų kampą ir susitrenkė nugarą. Nuo atsitrenkimo jokių sužalojimų nepatyrė, žymių neliko, tačiau jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą. N. E. turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau iš Lietuvos jis neišvyksta, niekur nedirba, dažnai prieš ją ir jos neįgalų sutuoktinį V. E. naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Civilinio ieškinio nereikš, tiesiog nori, kad sūnus būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka. Sūnus vis dar būna kartais jos namuose, tačiau grįžta dažniausiai trumpam, kur jį rasti, nežino, jis niekur nedirba, mobilaus telefono neturi (b. l. 10-14, 32-33).

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK, Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. birželio 11 d. dirbo numatytame maršrute kartu su vyr. patruliu D. D.. Vakaro metu, tikslaus laiko neatsimena, iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus budėtojų nurodytu adresu, bute rado du vyrus ir moterį. Jiems atvykus, moteris buvo stipriai susijaudinusi, išsigandusi. Moteris, kalbanti rusų kalba, jiems paaiškino, kad jos sūnus, kuris gyvena kartu, ją keikė necenzūriniais žodžiais ir stumdė, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Į BBC paskambinęs ir apie įvykį pranešęs sūnus paaiškino, kad jam būnant savo namuose, kitu adresu, paskambino jo mama ir pasakė, kad jos sūnus (t. y. jo brolis) prieš ją smurtavo ir stumdė, dėl ko jis paskambino į policiją ir atvyko pas mamą. Taip pat sūnus teigė, kad jo brolis dažnai girtuokliauja ir piktnaudžiauja alkoholiu bei naudoja fizinį smurtą prieš mamą. Prieš motiną smurtavę sūnus (kontaktinių duomenų neatsimena) buvo akivaizdžiai neblaivus, dėl įvykio jiems nieko nepaaiškino. Kadangi nukentėjusi moteris turėjo pretenzijų dėl patirto smurto, sūnus dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS (b. l. 38-40).

Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 11 d., būnant savo namuose (duomenys neskelbtini), galbūt apie 20 val., jam mobiliuoju telefonu paskambino mama T. J. ir pasakė, kad jos sūnus N. E. (jo brolis) namuose triukšmauja, vartoja alkoholį, ir prieš ją smurtauja. Mama paprašė, kad jis pas ją atvyktų ir iškviestų policijos pareigūnus. Tuomet jis paskambino į policiją, pranešė apie įvykį ir automobiliu vyko pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Jam atvykus minėtu adresu, bute buvo mama, brolis ir tėtis V. E., tačiau šis serga Parkinsono liga, yra labai silpnas, nuo vartojamų vaistų kartais elgiasi neadekvačiai bei nelabai susigaudo realybėje, todėl nemano, kad kažką galėtų papasakoti apie įvykį. Mama buvo susijaudinusi, verkė, pasakojo, kad brolis N. E. elgėsi labai nepagarbiai, girtuokliavo, rėkavo, kėlė konfliktines situacijas ir mamai norint atimti iš jo alų, N. E. mamą pastūmė. Mama teigė, kad nuo pastūmimo ji atsitrenkė į durų kampą ir užsigavo. Kiek žino, įvykio metu mama sužalojimų nepatyrė, tačiau jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kuomet atvažiavo, brolis jau elgėsi ramiai, apie įvykį nieko nekomentavo. Brolis su mama dažnai elgiasi nepagarbiai, tikrai ne kartą jau yra stumdęs, o kadangi mama pati jau ganėtinai sunkiai vaikšto, nuo brolio pastūmimo būna ir nugriūna. Brolis niekur nedirba, nuolat vartoja alkoholį, gyvena pas tėvus, kurie jį išlaiko. Netrukus atvyko pareigūnai, kuriems viską paaiškino ir papasakojo, pareigūnai sulaikė jo brolį ir jį išvežė į areštinę (b. l. 35-36).

2019 m. birželio 11 d. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2019 m. birželio 11 d. Kauno apskrities VPK KP NVRS gautas pilietės T. J. pareiškimas apie tai, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, N. E., būdamas neblaivus (nustatytas 2,09 promilių neblaivumas), konflikto metu tyčia rankomis vieną kartą stūmė savo motiną T. J. į duris, ji atsitrenkė į durų kampą. T. J. buvo sukeltas fizinis skausmas. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą. Įtariamasis sulaikytas (b. l. 1-2).

2019 m. birželio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja T. J. parodė, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jos sūnus N. E., būdamas neblaivus, reikalavo atiduoti jo alų, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus tyčia stūmė ją rankomis į duris, kadangi ji sunkiai vaikšto, atsitrenkė į durų kampą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 10-12).

2019 m. birželio 11 d. informacijoje apie įvykį ROIK: 0119000298243 nurodyta, kad V. J. pranešė apie tai, kad jam ką tik skambino mama, kuri prašo pagalbos, kadangi atėjęs neblaivus pranešėjo brolis stumdosi, plūstasi, prašomas nesišalina iš namų. Vaikų nėra. GMP atsisako (b. l. 22).

2019 m. birželio 11 d. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimu T. J. pripažinta nukentėjusiąją (b. l. 27).

2019 m. birželio 11 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. P. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešęs asmuo – šeimos narys V. J.. Smurtą patyręs asmuo – T. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaune. Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamas asmuo – N. E., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaune. Smurtu įtariamo asmens būklė – akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 2,09 promilių girtumas. Gauti paaiškinimai: 2019 m. birželio 11 d. sūnus N. E., būdamas neblaivus, stumdė mamą T. J., dėl to buvo sukeltas fizinis skausmas. Plūdo necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti. Moteris buvo susijaudinusi, išsigandusi, butas tvarkingas (b. l. 18-21).

2019 m. birželio 11 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 1167 nurodyta, kad 2019 m. birželio 11 d., 20.51 val. N. E. buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas (b. l. 66).

2019 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus pranešimas patvirtina, kad N. E. pranešta apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis N. E. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 96-98).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios T. J., liudytojų V. J. ir V. P. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis N. E. 2019 m. birželio 11 d., apie 17.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia rankomis vieną kartą pastūmė savo motiną T. J., gimusią (duomenys neskelbtini), dėl ko T. J. atsitrenkė į durų kampą, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis N. E. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo N. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 100).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltininkas anksčiau du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nedirba, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitą nėra įrašytas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, darytina išvada, kad kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu N. E. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 11 d., 20.30 val. (b. l. 90) iki 2019 m. birželio 12 d., 16.55 val. (b. l. 91). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para).

Kaltinamajam N. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-93), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su BPC garso įrašu (b. l. 51), laikoma voke baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. E. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs N. E. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio N. E. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti N. E., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas (duomenys neskelbtini) , telefonas (duomenys neskelbtini)) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai, į paskirtą bausmę įskaityti N. E. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 11 d., 20.30 val. iki 2019 m. birželio 12 d., 16.55 val.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su BPC garso įrašu (b. l. 51), laikomą voke baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.

Išaiškinti N. E., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė