- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- AS-63-219-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Lithun“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lithun“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lithun“ skundą atsakovams Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas AB ,,Lithun“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos bei Vilniaus miesto savivaldybės solidariai 149 229 549,98 Lt turtinės žalos bei 5 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 325 dėl skolos biudžetui pripažinimo beviltiška bei įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priimti sprendimą dėl AB ,,Lithun“ mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis, įskaitant AB ,,Lithun“ priešpriešinius reikalavimus valstybei – atlyginti 149 229 549,98 Lt turtinės žalos bei 5 000 000 Lt neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo AB „Lithun“ skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 325 ,,Dėl AB ,,Lithun“ skolos biudžetui pripažinimo beviltiška“ panaikino ir įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priimti sprendimą, pripažįstant AB ,,Lithun“ mokestines nepriemokas beviltiškomis, likusioje dalyje pareiškėjo AB ,,Lithun“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, o pareiškėjo AB ,,Lithun“ prašymą atlyginti teismo išlaidas paliko nenagrinėtą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo AB „Lithun“ ir atsakovų – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, apeliacinius skundus atmetė.
Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-711-561/2009.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad iš teismo sprendimo yra neaišku, kokios AB ,,Lithun“ mokestinės nepriemokos turi būti pripažintos beviltiškomis, kad visos AB „Lithun“ nuo 1998 metų atsiradusios mokestinės nepriemokos turi būti pripažintos beviltiškomis, ir teismas turėtų tai aiškiai įvardinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-711-561/2009 išaiškinimo atmetė.
Teismas, išsamiai bei objektyviai įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus argumentus, ištyręs administracinės bylos medžiagą, padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendime yra aiškiai išdėstytos tiek motyvuojamoji, tiek rezoliucinė sprendimo dalys, konkrečiai nurodančios, jog Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 325 ,,Dėl AB ,,Lithun“ skolos biudžetui pripažinimo beviltiška“ yra panaikinamas, o Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigojama priimti naują sprendimą, pripažįstant AB ,,Lithun“ mokestines nepriemokas beviltiškomis. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu nusprendė panaikinti konkretų Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 325 ,,Dėl AB ,,Lithun“ skolos biudžetui pripažinimo beviltiška“, kuriuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepripažino AB ,,Lithun“ 2 779 361 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, 1 011 602 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 108 886 Lt atskaitymų į Kelių fondą mokestinės nepriemokos valstybės (savivaldybės) biudžetui beviltiška ir neatleido AB ,,Lithun“ nuo nepriemokos sumokėjimo, t. y. buvo panaikintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas, kuriame buvo įvardintos konkrečios nesumokėtų mokesčių sumos (2 779 361 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, 1 011 602 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 108 886 Lt atskaitymų į Kelių fondą) ir tik dėl minėtame Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime nurodytų sumų Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendime pasisakė, panaikindamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 325 ,,Dėl AB ,,Lithun“ skolos biudžetui pripažinimo beviltiška“ bei įpareigodamas priimti naują sprendimą, pripažįstant AB ,,Lithun“ mokestines nepriemokas, t. y. būtent 2 779 361 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, 1 011 602 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 108 886 Lt atskaitymų į Kelių fondą, beviltiškomis. Teismas padarė išvadą, kad iš pareiškėjo AB ,,Lithun“ prašymo išaiškinti teismo sprendimą akivaizdu, jog iš esmės pareiškėjas AB ,,Lithun“ prašo konsultacijos, kaip galėtų realizuoti savo teises ir pareigas, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą, be to, AB „Lithun“ prašo teismo sprendimo vykdymo eigos išaiškinimo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimas yra konkretus bei aiškus, sprendime yra tinkamai išspręsti ginčo klausimai, pareiškėjo AB „Lithun“ prašymas išaiškinti sprendimą visiškai nesusijęs su šio sprendimo turiniu, todėl pareiškėjo AB „Lithun“ prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmetė.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – išaiškinti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimas „Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 325 „Dėl AB „Lithun“ skolos biudžetui pripažinimo beviltiška“ panaikinti ir įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priimti sprendimą, pripažįstant AB „Lithun“ mokestines nepriemokas beviltiškomis“ reiškia, kad atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra įpareigotas priimti sprendimą pripažinti AB „Lithun“ mokestines nepriemokas, t. y. visas AB „Lithun“ mokesčio nepriemokas ir mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka ir laiku nesumokėtas su mokesčiu susijusias sumas, atsiradusias nuo 1998 m. iki 2010 m. birželio 28 d. beviltiškomis, neviršijant Lietuvos teismo ekspertizės centro 2004 m. liepos 27 d. ekspertizės aktu Nr. 11-3259 ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2008 m. gegužės 19 d. ekspertizės aktu nustatyto žalos dydžio, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamos nutarties motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti, be to, teismas visiškai neįvertino bei neaptarė esminių prašymo argumentų, galėjusių įtakoti skundžiamą nutartį. Pareiškėjo nuomone, teismas privalėjo atsižvelgti į bylos ribas, suformuluotas skundo pagrindu ir dalyku, taip pat atsakovo atsiliepimų argumentais, ir į teismo sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutarties, kuria teismo sprendimas paliktas nepakeistas, tekstą. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo ribos apėmė sprendimo dėl skolos biudžetui pripažinimo beviltiška panaikinimą ir visų mokestinių nepriemokų, atsiradusių dėl neteisėtų valdžios institucijos aktų, pripažinimą beviltiškomis, tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra aiškiai apibrėžtų AB „Lithun“ mokestinių nepriemokų. Nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje yra pateikta visos skundo pagrindą sudariusios faktinės situacijos teisinė kvalifikacija. Pareiškėjo manymu, skundžiamos nutarties išvados reiškia, jog jis neturėjo galimybių įstatymo nustatyta tvarka pristatyti teismui savo bylos, t. y. suformuluoti savo reikalavimų dalyko bei pagrindo, o dėl to skundžiama nutartimi yra ne tik netinkamai pritaikytos sprendimo išaiškinimo institutą reguliuojančios teisės normos bei teisės nuostatos, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, tačiau ir šiurkščiai pažeista jo teisė kreiptis gynybos į teismą.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pažymi, jog pareiškėjas nebuvo suformulavęs reikalavimo pripažinti visas įmonės mokestines nepriemokas beviltiškomis nurodydamas konkrečias priskaičiuotas nepriemokų sumas ir jų susidarymo laikotarpius. Tai patvirtina, kad teismų sprendimuose analizuotos tik tos mokestinės nepriemokos, kurios buvo nurodytos panaikintame sprendime. Pareiškėjas prašo papildyti motyvuojamąją sprendimo dalį nurodant, kad Inspekcija privalo pripažinti beviltiškomis visas įmonės mokestines nepriemokas, kas yra neleistina, nes šių faktinių aplinkybių teismai netyrė ir dėl jų nepasisakė.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija nurodo, kad teismo sprendimas apima mokestines nepriemokas, dėl kurių buvo priimtas skundžiamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas, tačiau jų įskaitymo galimybė ribojama paties pareiškėjo turimais reikalavimais valstybei.
Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, jog tuo atveju, jei teismas teiktų išaiškinimą dėl pareiškėjo sukonstruoto sprendimo ratio decidendi apibrėžimo, būtų aiškinamas nebe teismo sprendimas ar jo trūkumai, o būtų verifikuojama pareiškėjo pozicija, kuri yra susijusi su tam tikros tolimesnės situacijos aiškinimu bei teismo sprendimo esmės ir turinio keitimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalis numato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, nekeičiant jo turinio, kol sprendimas neįvykdytas.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinė byla Nr. N444?2663/2009, publikuota Administracinė jurisprudencija Nr. 8 (18), p. 315-318) aiškindamas sprendimą teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai, kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo), prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo manymu, įsiteisėjusiais pirmosios instancijos teismo sprendimu bei apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra nuspręsta, kad visos AB „Lithun“ mokestinės nepriemokos, t. y. visos AB „Lithun“ mokesčio nepriemokos ir mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos, atsiradusios nuo 1998 metų, turi būti pripažintos beviltiškomis. Tokio sprendimo ratio decidendi – konstatavimas, jog visos AB „Lithun“ mokestinės nepriemokos, susidariusios nuo 1998 metu, yra priežastiniu ryšiu susijusios su valstybės ir savivaldybės institucijų (atitinkamų asignavimų valdytojų) veiksmais, t. y. kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp valstybės ir savivaldybių institucijų (atitinkamų asignavimų valdytojų) veiksmų, padarant pareiškėjui žalą, laiku su juo neatsiskaičius už atliktas paslaugas ir atsiradusių pareiškėjo mokestinių prievolių valstybės biudžetui, todėl AB „Lithun“ mokestinių nepriemokų, atsiradusių nuo 1998 metu, išieškojimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, yra netikslingas ekonominiu bei socialiniu požiūriu.
Iš bylos matyti, kad jos nagrinėjimo dalykas inter alia buvo pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 325 dėl skolos biudžetui pripažinimo beviltiška bei įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priimti sprendimą dėl AB ,,Lithun“ mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis, įskaitant AB ,,Lithun“ priešpriešinius reikalavimus valstybei – atlyginti 149 229 549,98 Lt turtinės žalos bei 5 000 000 Lt neturtinės žalos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir rezoliucinėje dalyje nurodė „Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 325 ,,Dėl AB ,,Lithun“ skolos biudžetui pripažinimo beviltiška“ panaikinti ir įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priimti sprendimą, pripažįstant AB ,,Lithun“ mokestines nepriemokas beviltiškomis“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. balandžio 6 d. priimtas sprendimas jo vykdymo požiūriu yra nedviprasmiškas ir pakankamai aiškus. Skirtingas teismo sprendimo aiškinimas, nėra ta aplinkybė, kuri parodytų, kad teismo sprendimas yra neaiškus. Pareiškėjas reikalavimo įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priimti sprendimą dėl visų AB ,,Lithun“ mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis nereiškė, savo skundo netikslino, teismas administracinę bylą išnagrinėjo pareikštų reikalavimų ribose ir mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis klausimą sprendė vertindamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 325 teisėtumą. Prašydamas išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą, pareiškėjas kelia klausimus, kurie nebuvo šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo prašymo tenkinimas jame nurodytose ribose galimai lemtų ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu, pašalinimą, o motyvacijos, kitaip tariant, teismo sprendimo turinio, keitimą, kuris yra neleistinas pagal ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lithun“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.