- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 1-854-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- J. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2019 m. sausio 24 d. apie 14.30 val. UAB „Peek & Cloppenburg“ valdomoje parduotuvėje, esančioje Ozo g. 18, Vilniuje, J. L., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvės persirengimo kabinoje į su savimi turėtą kuprinę įsidėjo UAB „Peek & Cloppenburg“ priklausančias 559,96 eurų vertės prekes- 159,99 eurų vertės vyrišką megztinį „Hugo Boss“, 129,99 eurų vertės vyriškas kelnes „Armani Exchange“, 119,99 eurų vertės vyriškas kelnes „Hugo Boss“, 149,99 eurų vertės vyrišką megztinį „Armani Exchange“ ir išėjo pro kasas už prekes nesumokėjęs, tačiau pastebėtas parduotuvės apsaugos darbuotojo su minėtomis prekėmis jis buvo sulaikytas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu J. L. parodė, kad 2019 m. sausio 24 d. apie 14.00 val. jis atvyko į prekybos centrą „Ozas“, esantį Ozo g. 18, Vilniuje. Prekybos centre sutiko savo seną pažįstamą, vardu Tomas. Pasišnekėję jie nusprendė nueiti į parduotuvę „Peek and Cloppenburg“ apsipirkti. Išsirinkęs prekių jis nuėjo į matavimosi kabiną. Besimatuodamas išsirinktas prekės jis suprato, kad Tomas yra šalia esančioje matavimosi kabinoje. Tomas pasiūlė jam pasimatuoti prekes, kurias buvo išsirinkęs, ir perdavė jam prekes. Pastarosios jam labai patiko, tačiau, kadangi jis neturėjo pakankamai pinigų šias prekes įsigyti, jis nusprendė jas pavogti. Patikrinęs apsauginius magnetus, pritvirtintus ant prekių, jis pastebėjo, kad magnetai laisvai atsikabino. Jis šiuos magnetus nuėmė nuo prekių ir pastarąsias, t. y. dvi poras kelnių ir dvi poras megztinių jis susidėjo į su savimi turėtą kuprinę, po ko išėjo iš matavimosi kabinos. Tomo jis daugiau nematė. Jis nuėjo link įėjimo- išėjimo vartelių ir išėjo iš parduotuvės. Išėjus iš parduotuvės prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kuris jį nuvedė į parduotuvės tarnybines patalpas, kuriose paklausė jo, ką jis turi savo kuprinėje, paprašė parodyti kuprinės turinį. Jis išsitraukė iš kuprinės pavogtas prekes, po ko apsaugos darbuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Dėl įvykio jis labai gailisi (b. l. 40-42).
Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, jis dirba (duomenys neskelbtini)apsaugos darbuotoju. Jo darbo vieta šiuo metu yra parduotuvėje „Peek & Cloppenburg“ prekybos centre „Ozas“, esančiame Ozo g. 18, Vilniuje. 2019 m. sausio 24 d. dirbdamas parduotuvės apsaugos poste per vaizdo stebėjimo kameras jis stebėjo parduotuvės prekybos salę. Apie 14.07 val. jis pastebėjo, kad į parduotuvę užėjo du jauni vyrai- vienas stambesnio kūno sudėjimo apie 30 metų amžiaus, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais. Kurį laiką pavaikščiojęs po salę minėtas vyras nuėjo į parduotuvės dalį, esančią antrajame aukšte, kurioje yra drabužių „Hugo Boss“ ir „Armani“ skyriai, paėmė kelis sportinius kostiumus iš minėtų skyrių ir nuėjo į matavimosi kabiną. Tuo metu kitas vyras, paėmęs vieną megztinį, nuėjo į kitą kabiną, esančią šalia kabinos, į kurią užėjo pirmasis vyras. Stebėdamas per vaizdo stebėjimo kamerą jis matė, kad vyras, kuris buvo paėmęs drabužius iš „Hugo Boss“ ir „Armani“ skyriaus, perdavė kelis drabužius kitam vyrui, kuris buvo gretimoje kabinoje, pakišęs drabužius po sienele, esančia tarp dviejų kabinų. Po to kitas vyras, paėmęs drabužius, išėjo iš matavimo kabinos ir nuėjo link eskalatoriaus, nusileido į pirmąjį aukštą ir truputį pavaikščiojęs nuėjo link išėjimo iš parduotuvės. Su savimi minėtas vyras turėjo kuprinę „Nike“, prie kasos priėjęs nebuvo, todėl jis susisiekė su kitu UAB „Apsaugos grupė Sparta“ apsaugos darbuotoju, kuris minėtą vyrą, išėjusį iš parduotuvės, sulaikė. Minėtas vyras buvo sulaikytas prekybos centro koridoriuje išėjęs už parduotuvės ribų. Vyras prisistatė esantis J. L.. Paprašytas parodyti, kokius daiktus turi su savimi, J. L. iš savo kuprinės ištraukė 159,99 eurų vertės vyrišką megztinį „Hugo Boss“, 129,99 eurų vertės vyriškas kelnes „Armani Exchange“, 119,99 eurų vertės vyriškas kelnes „Hugo Boss“ ir 149,99 eurų vertės vyrišką megztinį „Armani Exchange“. Kitas vyras, kuris J. L. perdavė minėtas prekes, iš parduotuvės pasišalino, sulaikytas nebuvo. Įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Nuo minėtų prekių buvo nuimti apsauginiai magnetai, todėl J. L. išeinant pro vartelius nesuveikė apsaugos signalizacija. Magnetai buvo rasti vienoje iš prekybos salėje esančių striukių „Armani Exchange“ kišenėje. Sulaikytas J. L. prie šios vietos priėjęs nebuvo, todėl jis mano, kad magnetus nuėmė ir paslėpė kitas asmuo, kurio nepavyko sulaikyti. Prekės buvo grąžintos parduotuvei nesugadintos, todėl parduotuvei turtinė žala nepadaryta. J. L. buvo perduotas policijos pareigūnams (b. l. 22-25).
Ikiteisminio tyrimo metu R. R. pateikė keturis apsauginius magnetus, du megztinius „Hugo Boss“, dvejas kelnes „Armani Exchange“ ir vaizdo įrašą, padarytą stebėjimo kameromis (b. l. 13).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus du megztinius „Hugo Boss“, dvejas kelnes „Armani Exchange“, nustatyta, kad drabužiai tvarkingi ir nesugadinti (b. l. 14-19).
Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. sausio 24 d. apie 14.30 val. UAB „Peek & Cloppenburg“ valdomoje parduotuvėje, esančioje Ozo g. 18, Vilniuje, J. L., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvės persirengimo kabinoje į su savimi turėtą kuprinę įsidėjo UAB „Peek & Cloppenburg“ priklausančias 559,96 eurų vertės prekes- 159,99 eurų vertės vyrišką megztinį „Hugo Boss“, 129,99 eurų vertės vyriškas kelnes „Armani Exchange“, 119,99 eurų vertės vyriškas kelnes „Hugo Boss“, 149,99 eurų vertės vyrišką megztinį „Armani Exchange“ ir išėjo pro kasas už prekes nesumokėjęs, tačiau pastebėtas parduotuvės apsaugos darbuotojo su minėtomis prekėmis jis buvo sulaikytas.
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
1. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
1. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
J. L. iš parduotuvės prekybos salės paėmė svetimas UAB „Peek & Cloppenburg“ priklausančias prekes, su kuriomis, neketindamas už jas mokėti, išėjo iš prekybos salės už jas nesumokėjęs, tačiau minėtomis prekėmis disponuoti (valdyti bei naudoti) neturėjo galimybės, kadangi su prekėmis jis buvo sulaikytas, t. y. J. L. tiesiogiai pradėjo daryti nusikalstamą veiką, tačiau ši veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Prekių, kurias buvo pasikėsinta pagrobti, vertė yra didesnė negu 5 MGL dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, taigi J. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir J. L. skirti 102 MGL, t. y. 5 100 eurų dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.
1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.
J. L. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė. Šia nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. J. L. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 59). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
1. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais.
1) už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 500 MGL dydžio;
2) už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio;
3) už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio;
4) už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio;
5) už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio.
4. Juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda.
5. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
6. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė, išreikšta pinigais, yra didžiausia. Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinė teismo paskirta bauda už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus maksimalius baudos dydžius, tačiau negali būti mažesnė negu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudos dydžiai.
7. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
8. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.
Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 64¹ straipsnis.
1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl J. L. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. L. tyčia pasikėsino padaryti nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. L. prisipažino pasikėsinęs padaryti baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), J. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. L. neteistas, jis dirba. J. L. už administracinių nusižengimų padarymą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis- baudomis, kurias jis yra sumokėjęs (b. l. 52-55). J. L. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, šia veika žala padaryta nebuvo, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. L. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę, kuriai vykdyti nereikalingas nuteistojo sutikimas- baudą. Prokurorės siūlomas skirti baudos dydis yra adekvatus BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, taigi už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje padarymą J. L. skirtina 102 MGL, t. y. 5 100 eurų dydžio bauda.
Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, J. L. prisipažino pasikėsinęs padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. L. skirtinos 102 MGL, t. y. 5 100 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu- 34 MGL, t. y. 1 700 eurais.
J. L. nuo 2019 m. sausio 24 d. 15.00 val. iki 2019 m. sausio 25 d. 11.28 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 35, 36), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis J. L. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant 2 MGL, t. y. 100 eurų dydžio baudai ir J. L. skirtina galutinė 66 MGL, t. y. 3 300 eurų dydžio bauda, įpareigojant J. L. šią baudą sumokėti per aštuoniolika mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 190 eurų.
V. Kardomosios priemonės
BPK 119 straipsnis.
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
Ikiteisminio tyrimo metu J. L. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43), kuri paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- naikintina.
VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai
BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;
2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;
3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;
4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;
5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
2019 m. sausio 24 d. iš J. L. buvo paimta kuprinė (b. l. 44). Šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus minėta kuprinė, saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktų saugojimo saugykloje (b. l. 31), grąžintina teisėtam savininkui J. L..
Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti J. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 102 MGL, t. y. 5 100 eurų dydžio baudą.
Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- 34 MGL, t. y. 1 700 eurų.
Į šią bausmę įskaityti J. L. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, vieną dieną prilyginant 2 MGL, t. y. 100 eurų dydžio baudai, ir J. L. skirti galutinę 66 MGL, t. y. 3 300 eurų dydžio baudą, įpareigojant J. L. šią baudą sumokėti per aštuoniolika mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 190 eurų. Bauda mokama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
Įspėti J. L., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
J. L. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- panaikinti.
Kuprinę, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktų saugojimo saugykloje, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti J. L..
Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
6. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
7. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.