Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-05-24 · Civilinė byla Nr. 2-914-800/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-24
Bylos Nr.
2-914-800/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19264-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
M. S.
Advokatai
Kęstutis Pužaitis, Kęstutis Jonaitis
Civilinė byla Nr. 2-914-800/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19264-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.8.4.; 3.2.4.4.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.2.6.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Giedrei Jegorovaitei, Sonatai Skučienei, Ramunei Vonžodaitei,

dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, atsakovo M. S. atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui M. S. dėl avanso grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1737,72 € skolą, 434,43 € palūkanų už paskutinius penkis metus iki bylos iškėlimo teisme, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2007 m. kovo 08 d. ieškovas su atsakovu pasirašė preliminarią nebaigto statyti dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 1/38 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, 1/60 dalies ploto žemės sklypo, pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią sutarė minėtą turtą parduoti-pirkti už 240000,00 litų (69508,80 €). Pasirašant šią sutartį, ieškovas savo įsipareigojimų užtikrinimui sumokėjo atsakovui 6000 litų (1737,72 €) avanso (sutarties 2 punktas), sutarties šalys įsipareigojo sudaryti aukščiau paminėto turto notarinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2007-05-01 dienos, susitardami, jog likusi sumokėti kaina už turtą 234 000 litų bus sumokėta pasirašant pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį iki 2007-05-01. Nuvykus pas notarą ruošti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, išaiškėjo, jog minėtas butas dar nėra įteisintas ir jo parduoti atsakovas negali. Atsakovas tikino, jog iki 2007-05-01 visus dokumentus suruoš, įteisins statybų nebaigtumą ir šalys galės pasirašyti sutartį. Tačiau 2007-05-01 dienai, atsakovas nesusitvarkė minėto turto teisinių dokumentų ir tarp šalių sandoris neįvyko. 2007-05-01 pasibaigus preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties galiojimui, atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui gautą avansinę įmoką - 6000 litų (1737,72 €), tačiau jos negrąžino, taip nesąžiningai praturtėdamas 1737,72 eurų sumoje. Taip pat iš atsakovo priteistina ir 5 procentų metinės palūkanos nuo 1737,72 eurų sumos, skaičiuojant nuo 2007-05-01 dienos, kai atsirado prievolė atsakovui grąžinti gautą avansą ieškovui, už paskutinius 5 metus iki ieškinio padavimo į teismą dienos, t.y. 434,43 €. Pažymi, jog laikėsi ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos, 2015 m. rugpjūčio 05 dieną išsiuntė pretenziją dėl avanso grąžinimo, dar iki tol ne kartą atsakovas buvo raginamas grąžina avansą telefonu, tačiau atsakovas avanso iki šiol negrąžino.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad radęs skelbimą apie parduodamą butą, 2007 m. kovo pradžioje susiskambino su atsakovu, susitarė susitikti parduodamam bute, kur aptarė kainą, sutarė dėl 6000,00 litų avanso. Jam buvo duotas savaitės laiko terminas, per kurį jis gavo pinigus ir 2007-03-08 vienoje nekilnojamojo turto agentūroje Kęstučio gatvėje pasirašė preliminarią sutartį, kurios pasirašymo metu buvo perduotas avansas – 6000,00 litų. Delsė kreiptis į teismą, kadangi preliminarios sutarties paprasčiausiai ilgai nerado, tik praeitais metais, atlikdamas remontą tėvų namuose, rado šią sutartį. Pinigus jis perdavė atsakovui 2007-03-08, nekilnojamojo turto agentūroje. Sandorio metu dalyvavo jis, atsakovas, ir nekilnojamojo turto agentūros darbuotoja, suruošusi sutartį. Pasitikėjo atsakovu, jokių buto nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų neprašė. Dokumento dėl pinigų perdavimo nesurašė, manė, kad pinigų sumokėjimą patvirtina preliminari sutartis. Šiuo metu tos nekilnojamojo turto agentūros jau nėra. Po sutarties sudarymo ruošėsi sudaryti pagrindinę sutartį, užsakė nekilnojamojo turto vertinimą, nuėjo į banką dėl finansavimo. Buvo nuvykę pas notarą. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog notaras dirbo Putvinskio gatvėje, teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo pas notarą nuvykęs į Maironio g., Kaune. Sandoris nebuvo pasirašytas, kadangi atsakovas neturėjo leidimo iš UAB „Baltijos ąžuolas“ sudaryti sandoriui. Parengiamojo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad notaro kontoroje atsakovo nebuvo, nes pasirodo, jog butas, dėl kurio pirkimo jis pasirašė preliminarią sutartį su atsakovu, nuosavybės teise priklausė atsakovo valdomai įmonei UAB „Tik gėlės“. Notaro kontoroje buvo atvykusi tuometinė UAB „Tik gėlės“ direktorė. Ketinimo pirkti butą metu, jis vadovavo įmonei, įsigijusiai biuro patalpas tame pačiame name, todėl namo statusas jam buvo žinomas. Pinigus avansinei įmokai sumokėti jis skolinosi, kadangi savi buvo investuoti į verslą. Vėliau bankas jam paskolino, tiek, kiek jam reikėjo, o likusius pinigus ketino gauti be problemų.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad atskiro raštiško pakvitavimo dėl pinigų perdavimo 2007-03-08 preliminarios sutarties sudarymo metu, ieškovas papildomai nepasirašė. Notarų kontoroje notarė atsisakė tvirtinti būsto pirkimo – pardavimo sutartį, dėl tam tikrų dokumentų trūkumo. Tuomet ieškovui susisiekus su atsakovu, jis buvo patikintas, jog bus stengiamasi sutvarkyti visus dokumentus iki 2007-05-01, tačiau sandoris nebuvo sudarytas, byloje nėra duomenų dėl kieno kaltės sandoris nebuvo sudarytas, ieškovas ieškiniu tiesiog prašo grąžinti sumokėtą avansinę įmoką, kaip nepagrįstą atsakovo praturtėjimą, kadangi šalių sutartiniai santykiai jau seniai pasibaigę, o avansas nebuvo grąžintas. Kaip teigia ieškovas, po preliminarios sutarties sudarymo ieškovas jau buvo gavęs buto raktus, susitaręs su statybininkais dėl buto apdailos. Dėl buto tikrojo savininko ieškovas nesidomėjo, jokių dokumentų neprašė, viską tarėsi žodžiu. Ieškovui patiko būsto vieta, jis tame pačiame name buvo įsigijęs patalpas biurui, todėl pageidavo įsigyti ir būstą, pagal iškabintus skelbimus tuo metu susirado, jog tame pačiame name yra pardavinėjamas butas. Patalpas biurui ieškovas buvo įsigijęs taip pat iš įmonės UAB „Baltijos ąžuolas“. Preliminarią sutartį 2007-03-08 sudarė atsakovo iniciatyva, ieškovas ją gavo jau sudarytą, turėjo pasirašyti nekilnojamojo turto agentūroje, kažkur Laisvės alėjoje. Avanso dydį nustatė atsakovas. Avanso pinigai buvo perduoti grynaisiais, preliminarios sutarties pasirašymo metu. Kai parašus dėjo, ieškovas jau buvo sumokėjęs pinigus. Ieškovas pirmą kartą sudarė sandorį dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, todėl nežinojo, kad reikia užfiksuoti pinigų perdavimo faktą kokiu nors atskiru dokumentu, tikėjosi, jog tam užtenka preliminarioje sutartyje nurodytos sąlygos apie pinigų sumokėjimą. Ieškovas turi vidurinį išsilavinimą, buvo ką tik tapęs įmonės direktoriumi, nebuvo susidūręs su grynųjų pinigų sandoriais ir jų įforminimu. Pinigų perdavimo momento nematė niekas kitas, tik ieškovas ir atsakovas. Iki 2007-05-01 ieškovas vis dar gavo žodinius pažadus, kad viskas bus sutvarkyta. Visus reikalus dėl notarinio pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo tvarkė atsakovas, ieškovui buvo pranešta nuvykti pas notarę J. M., Maironio gatvėje. Notarų biure atsakovas buvo su kažkokia moterimi, ieškovas tuomet sužinojo apie buto priklausymą UAB „Tik gėlės“ ir apie sąlygą, nustatytą tarp UAB „Tik gėlės‘ ir UAB „Baltijos ąžuolas“ dėl negalėjimo perleisti tretiesiems asmenims, be leidimo. Notarė tuomet atsisakė tvirtinti notarinę buto pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakydamas į atsakovo atstovo klausimą ieškovo atstovas teigė, jog avansas buvo sumokėtas apžiūrint butą, kada tiksliai nežino. Vėliau patikslino, jog pinigai buvo sumokėti nuvykus pasirašyti avansinės sutarties. Tikslios datos, kada kreipėsi į notarę neatsimena. Notarė informuoja, jog ji registracijos žurnaluose nežymi sandorių, kurie nėra įregistruojami, todėl galimybės gauti informaciją iš notarės nėra.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su ieškovu 2007-03-08 sudarė sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Tikriausiai tai buvo butas tuo metu priklausęs UAB „Tik gėlės“, tačiau tiksliai neatsimena. Taip pat neatsimena, kad ieškovas savo įsipareigojimų užtikrinimui būtų sumokėjęs 6000 litų (1737,72 €) avansinę įmoką į UAB „Tik gėlės“ ar jo asmeninę sąskaitą, ar šiuos pinigus butų perdavęs grynaisiais bei gavęs pinigų perdavimą patvirtinantį dokumentą. Taip pat neprisimena jokių aplinkybių apie jo ir ieškovo vykimą pas notarą, neturi jokių tai patvirtinančių dokumentų. Minėtas butas buvo sėkmingai parduotas kitam žmogui. Prašo iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškinimus davęs atsakovas paaiškino, kad neatsimena konkrečių aplinkybių, kaip buvo sudaryta sutartis su atsakovu. Neatsimena dėl kurio buto su ieškovu tarėsi dėl jo pardavimo, nes tame name buvo du butai, vienas nuosavybės teise priklausė jo mamai, kitas butas nuosavybės teise priklausė įmonei UAB „Tik gėlės“. Prašė įmonės buhalterės pateikti visus dokumentus, susijusius su buto, priklausiusio UAB „Tik gėlės“ pardavimu, tačiau tarp dokumentų jis nerado jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš ieškovo buvo gauta avansinė įmoka. Jeigu jis sudarinėjo sutartį su ieškovu nekilnojamojo turto agentūroje, tai ši agentūra gal turėjo pareikalauti iš jo įgaliojimo, kad jis turi teisę pasirašyti preliminarią sutartį, nes jis nebuvo nei vieno iš parduodamų butų savininku. Pagal nusistovėjusią verslo praktiką, kai pardavinėja įmonės turtą, visuomet surašo dokumentą, pagal kurį gauti pinigai atsiranda įmonės balanse. Šiuo atveju tokio dokumento nerado, buto pardavimo sandoris neįvyko. Šiuo metu visi įmonės dokumentai yra pas įmonės bankroto administratorių, įmonei UAB „Tik gėlės“ iškelta bankroto byla. 6000,00 litų suma yra pakankama, kad įsidėmėti, jog jis jos negavo. Jokių įrodymų byloje nėra pateikta nei iš nekilnojamojo turto agentūros, kurioje jie neva tai buvo, nei iš notaro biuro, kuriame neva tai buvo susitarę tvirtinti sandorį. Apie sutarties sudarymą prieš 8 metus jis aplinkybių neatsimena. Būtų atsiminęs, jei būtų gavęs sutartyje nurodytus pinigus – 6000,00 litų. Teismo posėdžio metu atsakovas nedalyvavo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas paaiškino, kad pirkėjas UAB „Tik gėlės“ 2006-10-12 įsigijo nebaigtą statyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane Nr. 16, iš pardavėjo UAB „Baltijos ąžuolas“. Pagal nekilnojamojo turto išrašą UAB „Tik gėlės“ minėtą būstą įsigijo 2006-10-12, o po nepilnai dviejų metų šį butą pardavė (2008-05-22). Būsto baigtumo procentas 89 proc. buvo tapatus ir tuo metu kai UAB „Tik gėlės“ nuosavybės teise valdė minėtą butą, ir šiuo metu, butą valdant jį įsigijusiam savininkui. Šios aplinkybės paneigia ieškovo argumentus, kad būsto pirkimo – pardavimo sandorio negalėjo sudaryti, kadangi butas buvo nebaigtos statybos. Preliminarios sutarties 1 p. nurodyta, jog pirkėjui yra žinoma apie nebaigtą statybą (89 proc. baigtumas). Tai patvirtina ieškovo pozicijos nenuoseklumą. Priešingai nei teigia ieškovas, visi byloje pateikti dokumentai pagrindžia aplinkybes, jog butas buvo įteisintas nuo 2006 metų. Atsakovas teigia, jog jis negavo pinigų iš ieškovo preliminarios sutarties pasirašymo metu 2007-03-08. Preliminarios sutarties pasirašymo metu įmonei UAB „Tik gėlės“ vadovavo L. B.. Atsakovas jokios avansinės įmokos sumos nėra gavęs pagal preliminarią sutartį. Preliminarią sutartį sudarė du verslininkai, kuriems taikomi aukštesni teisės, įskaitant ir sandorių sudarymą, suvokimo kriterijai. Ieškovo argumentus apie jo neišprusimą sandorių sudaryme paneigia aplinkybės, jog iki sandorio su atsakovu sudarymo ieškovas sudarinėjo ir sandorius pagal vekselius ir vedė derybas su banku. Lingvistiškai aiškinant jei preliminarioje sutartyje būtų buvęs nurodytas būtasis laikas, kad pirkėjas sudarydamas preliminarią sutartį „sumokėjo“ avansinę įmoką, arba pasirašant būtų nurodyta, jog avansinė įmoka buvo gauta, galbūt ginčo nebūtų, tačiau preliminarioje sutartyje nurodyta, jog pirkėjas „sumoka sutarties dieną“ avansinę įmoką. Jokių įrodymų ar tikrai sumokėjo, byloje nėra, ieškovas teigia, kad sumokėjo avansą, atsakovas teigia, kad avanso negavo. Jokių duomenų, kad avansiniai pinigai už butą buvo įnešti į įmonės UAB „Tik gėlės“ sąskaitą ar kasą sutarties sudarymo metu ar vėliau, kai ieškovas sužinojo apie buto priklausymą UAB „Tik gėlės“, byloje nėra. Byloje nėra jokių įrodymų, tik paties ieškovo paaiškinimai, kad kažkada, kažkokioje agentūroje, kurios nei pavadinimo, nei adreso ieškovas nežino, ieškovas sumokėjo atsakovui 6000,00 litų avansą. Liudytojų, mačiusių pinigų sumokėjimą nebuvo. Ieškovas teigia, kad jis skolinsi 6000,00 litų iš kito asmens 2008-03-03, bet jokių įrodymų, kad jis šiuos pinigus sumokėjo atsakovui avansu, nėra. Ieškovas, jeigu jis būtų sumokėjęs atsakovui avansą, tačiau nepasirūpino jokiais įrodymais, apie avanso sumokėjimą, turi prisiimti tokių savo veiksmų neigiamas pasekmes. Abejonių kelia ir tai, jog vekselis, kuriuo ieškovas neva tai pasiskolino avansui skirtus pinigus, nebuvo pateiktas byloje teikiant ieškinį, bet atsirado tik po to, kai atsakovas pateikė atsiliepimą byloje. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovas niekuomet neturėjo visos pinigų sumos, reikalingos butui pirkti, o ir bankas sprendimą priėminėjo ne dėl šalių preliminarioje sutartyje nurodytos buto kainos (240000,00 Lt) o dėl žymiai mažesnės sumos – apie 216000,00 litų kredito suteikimo. Galimybę pabaigti sandorį paneigia ir tai, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis turėjo dar 19000,00 litų reikalingų butui įsigyti. Tiek atsakovas, tik ir įmonės UAB „Tik gėlės“ tuometinė direktorė yra patvirtinę, jog pas jokį notarą dėl pagrindinės buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo jie nebuvo nuvykę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, ir šalys neginčija aplinkybės, jog 2007 m. kovo 8 d. tarp ieškovo A. Š. („Pirkėjo“) ir atsakovo M. S. („Pardavėjo“) buvo sudaryta sutartis (b.l. 8-9), kurios 1 punktu pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui jam nuosavybės teise priklausantį turtą: nebaigtą statyti dviejų kambarių 55,01 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – 16, o taip pat 1/38 dalį automobilių stovėjimo aikštelės ir 1/60 dalį žemės sklypo prie parduodamo buto, už 240000,00 litų (69508,80 Eur). Sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad: „2. Pirkėjas savo įsipareigojimų užtikrinimui sumoka Pardavėjui 6000 Lt (šeši tūkstančiai litų) avansinę įmoką“. Sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad likusi pinigų suma 234000 Lt (67771,08 Eur) bus sumokėti pasirašant turto notarinę pirkimo – pardavimo sutartį iki 2007-05-01 (imtinai).

Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo metu nei viena iš šalių neginčijo aplinkybės, jog pasirašė nurodytą preliminarią sutartį.

Byloje kilo ginčas dėl pagal 2007-03-08 tarp šalių sudarytos sutarties neįvykdymo pasekmių – t.y. ieškovui reikalaujant iš atsakovo priteisti jo sumokėtą avansą – 6000,00 litų (1737,72 Eur), o atsakovui atsikertant į ieškovo reikalavimą argumentais, jog jis 2007-03-08 sutartyje nurodytos avanso sumos iš ieškovo nėra gavęs.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje. CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį.

Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo tai, jog vertinant bylos šalių sutartinius santykius yra būtina atsižvelgti į tikruosius šalių ketinimus, jų veiksmus, ne tik 2007-03-08 sutarties sudarymo metu, tačiau ir po sutarties sudarymo ir pan. Teigė, jog ieškovo veiksmai, kuriuos jis atliko prieš 2007-03-08 preliminarios sutarties sudarymą – pasiskolino avansinės įmokos sumą, 2007-03-03 pasirašydamas paprastąjį vekselį (b.l. 34), ir po preliminarios sutarties sudarymo - kreipėsi į banką dėl 62268,30 Eur dydžio paskolos suteikimo (b.l. 33), patvirtina aplinkybes, jog ieškovas siekė įvykdyti sudarytą preliminarią sutartį.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atliktų mokėjimo-atsiskaitymo funkciją, nes ja nė viena šalis neįgyja turtinės naudos. Vis dėlto nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tokiu atveju, susitarus dėl pinigų perdavimo kitai šaliai, būtų peržengtos preliminariosios sutarties ribos ir toks susitarimas neatliktų mokėjimo-atsiskaitymo funkcijos, bet turėtų kitą preliminariajai sutarčiai aktualią reikšmę. Dėl to pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Observis“ v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-111/2013). CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą jos nesudaro. Tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Taigi, šalių sudaryta preliminari sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo ir jų įsipareigojimas ateityje sudaryti notarinį turto pirkimo – pardavimo sandorį, patys savaime nepagrindžia ieškinio faktinės aplinkybės, jog preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovas privalėjo sumokėti ir iš tiesų sumokėjo avansą – 6000,00 litų. Pačios preliminarios sutarties pobūdis nėra susijęs su būtinu avanso sumokėjimu, siekiant preliminarios sutarties vykdymo. Avanso mokėjimas preliminarios sutarties sudarymo metu gali būti papildoma preliminarios sutarties vykdymo sąlyga, dėl kurios šalys susitaria, bendru jų sutikimu. Tačiau, ieškovo nurodomas preliminarios sutarties vykdymas ir jo ketinimas sudaryti pagrindinę sutartį dėl turto pirkimo – pardavimo patys savaime neįrodo avansu nustatytos sumos 6000,00 litų perdavimo atsakovui preliminarios sutarties sudarymo metu.

Iš šalių sudarytos 2007-03-08 preliminarios sutarties (b.l. 8-9), ir joje nurodytos mokamo avanso paskirties (sutarties 2 p., 8 p.), galima daryti išvadą, jog šioje sutartyje nurodytas avansas, pagal sutartyje nurodytą jo pobūdį turėjo atlikti netesybų (baudos) už sutarties nevykdymą funkciją, kadangi preliminarioje sutartyje nėra nurodyta, jog šalių sutartas avansas yra mokamas siekiant iš anksto padengti tam tikras galimas pardavėjo išlaidas, susijusias su preliminarios sutarties vykdymu, ir jos tikslu – sudaryti pagrindinę sutartį.

Teismas pažymi, jog nagrinėjant civilinę bylą ir vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, būtina taikyti tikimybių pusiausvyros principą: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais, ir priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Tai paaiškintina tuo, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą tik tada, kai dėl to nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą ar nebuvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl šio fakto lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus arba, atitinkamai, jo nebuvus.

Ieškovas šioje byloje tvirtino savo įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį užtikrinimui mokėjęs atsakovui 6000 Lt avansą preliminarios sutarties pasirašymo metu, tačiau jokių rašytinių šį faktą patvirtinančių duomenų (pakvitavimo, raštelio, kvito) nėra į bylą pateikęs, nors jis privalėjo pasirūpinti atitinkančio jo sumokėtą sumą dokumento gavimu iš atsakovo, esant judviejų oficialiems, sutartimi pagrįstiems teisiniams santykiams. Be to, būtent ieškovui tenka ir įrodinėjimo pareiga įrodyti avanso sumokėjimą bei neigiamos pasekmės, šios aplinkybės neįrodžius.

Nesant jokių rašytinių įrodymų apie ieškovo perduotą avanso sumą atsakovui, teismui apklausus ieškovo liudytoją S. Š., šis taip pat negalėjo nieko paaiškinti apie šio konkretaus byloje ginčijamo sandorio (2007-03-08 sudarytos preliminarios sutarties) sudarymo aplinkybes ir 6000,00 litų sumos perdavimo atsakovui faktą.

Lingvistiniu aspektu aiškinant 2007-03-08 sudarytos preliminarios sutarties 2 punktą: „2. Pirkėjas savo įsipareigojimų užtikrinimui sumoka Pardavėjui 6000 Lt (šeši tūkstančiai litų) avansinę įmoką“ (b.l. 8) teismas daro išvadą, jog esamuoju laiku sutartyje šalims nurodant, jog sumokama 6000,00 litų suma, kaip sutarties įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas, ši frazė pati savaime nepatvirtina realaus ieškovo pinigų sumokėjimo ir atsakovo jų gavimo fakto.

Byloje nustatytos aplinkybės, jog nei ieškovas nei atsakovas neatsimena konkrečių preliminarios sutarties sudarymo, jos neįvykdymo aplinkybių, ieškovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą keitė paaiškinimus apie faktines avanso mokėjimo ir preliminariosios bei pagrindinės sutarties sudarinėjimo aplinkybes, o taip pat aplinkybės, jog ieškovas, sudarinėdamas preliminarią sutartį nesidomėjo nei įrodymais apie tikrąjį buto savininką, nei realiomis atsakovo galimybėmis sudaryti pagrindinį notarinį buto pirkimo – pardavimo sandorį, šioje byloje leidžia daryti išvadą apie tai, jog preliminarios sutarties šalių ketinimai sudaryti pagrindinę sutartį nebuvo rimti. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta būtent dėl atsakovo kaltės.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog 2007 m. pavasarį nuvykęs pas notarą sudaryti pagrindinės nekilnojamojo turto sutarties, sužinojo, jog butas, kurį jis norėjo įsigyti nuosavybės teise priklausė ne atsakovui o UAB „Tik gėlės“, kuri neturėjo sutikimo sudaryti turto pirkimo – pardavimo sandorį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog po tokios informacijos sužinojimo, jis ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų – t.y. oficialiai kreipėsi į UAB „Tik gėlės“ raštu dėl pagrindinės sutarties sudarymo, ar pareikalavo grąžinti avansą iš asmens, kuris neturėjo jokios teisės jo gauti, preliminariai sutarčiai esant sudarytai ne su UAB „Tik gėlės“, o su atsakovu. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. B., tuo metu buvusi UAB „Tik gėlės“ oficialia atstove – įmonės direktore, patvirtino, jog ieškovas jai nėra žinomas, ir ji niekada su juo nesudarinėjo jokių sandorių dėl įmonės turto pardavimo, įmonė avansinių pinigų iš A. Š. už nekilnojamojo turto pirkimą nėra gavusi.

Siekdamas įrodyti aplinkybes, jog jis vykdė preliminarią sutartį, ieškovas teismui pateikė 2007-03-03 sudarytą paprastąjį vekselį, kuriuo jis be sąlygų įsipareigojo sumokėti 2008-03-08 Ž. Ž. 6000,00 litų (b.l. 34), tačiau teismas daro išvadą, jog pateiktas paprastasis vekselis pats savaime neįrodo aplinkybės jog ieškovas 2007-03-08 sumokėjo pasiskolintus 6000,00 litų atsakovui, o ieškovas pasiskolintos sumos perdavimo atsakovui fakto plačiau bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui 2015-09-15 išduotą pažymą iš „Swedbank“ AB (b.l. 33), kurioje nurodoma, kad bankas 2007-03-30 buvo priėmęs sprendimą suteikti ieškovui 62268,30 Eur dydžio paskolą buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pirkimui, tačiau teismui nebuvo pateikta paties ieškovo 2007 m. kovo mėnesį pildyta paraiška būsto kreditui gauti. Iš pateiktos pažymos teismas sprendžia, jog ieškovas galėjo atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su 2007-03-08 preliminarios sutarties vykdymu, siekiant įsigyti anksčiau nurodytą turtą, tačiau šis įrodymas neatskleidžia aplinkybių, kodėl nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis, o taip pat nepagrindžia ieškovo perdavimo atsakovui 6000,00 litų sumos fakto.

Teismas sprendžia, jog kiekvienas rūpestingas fizinis asmuo, perduodamas kitam fiziniam asmeniui tam tikrą pinigų sumą, turi pasirūpinti, jog pinigų perdavimo faktas būtų įformintas aiškiu, rašytiniu pareiškimu, patvirtinančiu pinigų perdavimo – priėmimo faktą. Atsižvelgiant į tai, jog šios bylos šalys abu yra verslininkai, įmonių akcininkai, teismas daro išvadą, jog ieškovas, perduodamas pinigus atsakovui turėjo pasirūpinti rašytiniais šį faktą patvirtinančiais įrodymais, o nesant tokių įrodymų pinigų perdavimo faktas kelia pagrįstų abejonių.

Nesant įrodymų apie avansinių pinigų perdavimo faktą, o taip pat teismui nustačius, jog tikrieji šalių ketinimai sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį buvo abejotini, teismas daro išvadą, jog ieškovas nepagrindė ieškinio, todėl neturi teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti 1737,72 Eur skolos, 434,43 Eur palūkanų, bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagal pateiktus dokumentus, t.y. 726,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (b.l. 77) (CPK 93 str. 1 d.).

Valstybė šioje byloje patyrė 5,92 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Š., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eur) advokato pagalbos išlaidų atsakovo M. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo A. Š., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 5,92 Eur (penkis eurus 92 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai. Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas bei žyminį mokestį valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė