- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-28
- Bylos Nr.
- e2YT-3804-940/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01314-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto, pradėjus turtą faktiškai valdyti, nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, kad O. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą įstatymo nustatytu terminu priėmė ir pradėjo faktiškai jį valdyti pareiškėja V. K., kuri yra mirusios vaikaitė ir šiuo metu vienintelė įstatyminė O. T. turto paveldėtoja.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja gyveno kartu su močiute O. T., ja rūpinosi. Po močiutės mirties ir toliau rūpinosi likusiu močiutei priklausiusiu turtu, kurį sudarė asmeniniai daiktai, dokumentai, nekilnojamojo turto registre neregistruotas gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėja V. K. po savo močiutės mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą nesikreipė, tačiau iš karto po močiutės mirties aktyviais veiksmais priėmė palikimą, tai yra prižiūrėjo ir tvarkė močiutės valdytą žemės sklypą, taip pat ir ant šio žemės sklypo pastatytą neregistruotą gyvenamąjį namą ir kitus statinius, mokėjo mokesčius, draudė gyvenamąjį namą, kasmet šienaudavo ir šiuo metu šienauja pievą, augina daržoves, anksčiau ūkiniuose pastatuose laikydavo ir gyvulius. Pareiškėja V. K. močiutės O. T. palikimą priėmė faktiniu valdymu. Praėjus keleriems metams po močiutės mirties, pareiškėja surado O. T. pasirašytą testamentą, kuriame nurodyta, kad ji visą savo turtą, įskaitant gyvenamąjį namą su visais priklausiniais prie jo, esantį (duomenys neskelbtini), po mirties palieka pareiškėjai V. K.. Pareiškėja šio testamento notarui nepateikė, tuo metu į teismą nesikreipė.
4. Šiuo metu pareiškėjai iškilo būtinybė iš močiutės paveldėtą turtą užregistruoti nekilnojamojo turto registre kaip pareiškėjos asmeninę nuosavybę, todėl pareiškėja nori teisiškai sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos O. T. palikimo priėmimo ar jos palikimo atsisakymo faktų. Kiti asmenys – pareiškėjos giminaičiai, kol buvo gyvi, į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl O. T. palikimo priėmimo nesikreipė.
5. Kitokia tvarka, nei juridinių faktų nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti močiutės palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad duomenų apie galimą palikėjos O. T. palikimo perėjimą valstybei neturi. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys informuoti tinkamai. Prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 - 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi nagrinėjamu atveju palikimas atsirado iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, tai taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
10. Pagal 1964 m. CK 571 straipsnį įpėdiniais galėjo būti: 1) paveldint pagal įstatymą, – fiziniai asmenys, kurie yra gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) paveldint pagal testamentą, – fiziniai asmenys, kurie yra gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti, jam esant gyvam, ir gimė po jo mirties. Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; 2) antrosios eilės – mirusiojo senoliai iš tėvo ir iš motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai, taip pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (1964 m. CK 573 straipsnis).
11. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. T.. Jos sutuoktinis J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusioji O. T. turėjo du vaikus V. P. ir A. T.. V. P. mirė (duomenys neskelbtini), o A. T. mirė (duomenys neskelbtini). V. P. turėjo du vaikus – pareiškėją V. K. ir sūnų K. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis A. T. vaikų neturėjo. Taigi, pareiškėja yra mirusiosios anūkė, antros eilės įstatyminė įpėdinė.
12. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą notarinius veiksmus valstybinėse notarinėse kontorose atlikdavo valstybiniai notarai (vyresnieji valstybiniai notarai, vyresniųjų valstybinių notarų pavaduotojai, valstybiniai notarai), o gyvenamosiose vietovėse, kur nėra valstybinių notarinių kontorų, notarinius veiksmus atlikdavo miestų, gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai (Valstybinio notariato įstatymo 3 straipsnis). Mirusioji O. T. 1994 m. sausio 6 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, įskaitant ir gyvenamąjį namą su visais priklausiniais paliko V. K. (pareiškėjai). Testamentas 1994 m. sausio 6 d. buvo patvirtintas Panevėžio rajono Krekenavos apylinkės vykdomojo komiteto sekretoriaus (pirmininko). Bylos duomenimis testamentas notarui dėl palikimo priėmimo pateiktas nebuvo.
13. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Krekenavos seniūnijos pažyma, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, patvirtina, kad O. T. priklausė gyvenamasis namas, ir kiti ūkiniai pastatai bei kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), bei 2001 m. lapkričio 14 d. Apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis po O. T. mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Duomenų apie palikėjos O. T. palikimo perėjimą valstybei teismui nepateikta.
14. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, mokėjimo kvitai, pastatų, turto draudimo liudijimai, pareiškėjos pareiškime, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad po O. T. mirties, jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), valdė ir prižiūrėjo pareiškėja, mokėjo mokesčius. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti, palikėjos palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Suinteresuoti asmenys jokių prieštaravimų dėl palikimo priėmimo teismui neteikė (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).
15. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo močiutės mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paliktą mirusiosios turtą. Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėja paveldės po O. T. mirties paliktą turtą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad nustatydamas palikimo priėmimo faktą, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies).
16. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes byloje jos nebuvo patirtos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 443, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, palikimo priėmimo tikslu, kad po O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo jį valdyti mirusios vaikaitė V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.